Susitikime su G. Landsbergiu dalyvavo TS-LKD frakcijos nariai ir LVŽS frakcijos narys, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas E. Jovaiša.
Jau kurį laiką sklando gandai, kad LVŽS frakcijos narys E. Jovaiša galėtų užimti Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės postą.
Po susitikimo iš G. Landsbergio kabineto išėjęs A. Jovaiša buvo nekalbus. „Tai buvo neviešas susitikimas“, – DELFI teigė E. Jovaiša ir nė nestabtelėjęs žygiavo tolyn. Jis neatsakė ir į klausimą, ar susitikimo metu buvo kalbėta apie Švietimo ir mokslo ministrę.
G. Landsbergis DELFI taip pat teigė, kad su E. Jovaiša sutarė, kad susitikimo detalės nebus viešinamos. „Džentelmeniškai sutarėme nekomentuoti šio draugiško pasikalbėjimo“, – teigė TS-LKD partijos pirmininkas.
Į klausimą, ar susitikimo metu buvo kalbėta apie Švietimo ir mokslo ministrę J. Petrauskienę, G. Landsbergis atsakė: „Nei taip, nei ne. Sutarėme, kad temos, kurios buvo diskutuotos mano kabinete su Švietimo komiteto pirmininku Eugeniumi Jovaiša, lieka kabinete“.
Vis dėlto G. Landsbergis įvardijo savo poziciją dėl ministrės J. Petrauskienės. „Ministrė yra visiškai nebepajėgi spręsti problemas, kurių dalis yra ir jos pačios sukeltos arba kilusios objektyviai švietimo sektoriuje, – teigė parlamentaras ir įvardijo, ką mano apie galimą interpeliaciją ministrei. – Interpeliacija yra vienas iš būdų, kaip ministrei būdų padėta pasitraukti ir galbūt būtų rastas kompetentingesnis žmogus.“
Ar E. Jovaiša galėtų būti tas kompetentingesnis žmogus? „Man sunku vertinti konkrečiai Eugenijaus Jovaišos kaip ministro kandidatūrą, tačiau aš tikrai manau, kad šiandien turi būti rastas kitas žmogus, turintis kompetenciją ir ne tiek politinį palaikymą, kiek visuomenės pasitikėjimą. Tai yra labai svarbu. Jei tai būtų opozicijos nepasitenkinimas švietimo ministre, tai kalbėtume apie kažkokį politinį veiksmą, bet nepasitenkinimas yra mokytojų bendruomenėje, profsąjungose, aukštosiose mokyklose. Akivaizdu, kad tai iš apačios kylantis nepalaikymas“, – teigė G. Landsbergis.
Parlamentaras įvardijo ir feisbuke platinamą peticiją dėl Švietimo ir mokslo ministrės nušalinimo iš pareigų – ją jau pasirašė apie 5000 asmenų. G. Landsbergio teigimu, tai atspindi tautos nuomonę.
Pati ministrė J. Petrauskienė teigia, kad reformos visuomet būna skausmingos, tačiau G. Landsbergio tai neįtikina. „Man teko girdėti vienoje diskusijoje, kad dėl etatinio atlyginimo įvedimo problemų kaltos savivaldybės, kurios neva neteisingai paskirsto pinigus ir susitarimas su jomis buvo ne toks. Man natūraliai kyla klausimas: kas nors atsakingas už tai? Ar tiesiog bakstelėjama pirštu į savivaldybes ir sakoma: jūs kaltos, bet mes nieko negalime padaryti? – svarstė G. Landsbergis. – Ar nebuvo galima taip neskubėti? Juk buvo skubama ypatingos skubumo tvarka, kad kuo skubiau priimti.“
G. Landsbergis svarsto, kad savivaldybės tiesiog nespėjo pasiruošti. „Juk mes žinome, kad rugpjūčio antroje pusėje buvo atsiųstos skaičiavimo lentelės iš Švietimo ir mokslo ministerijos. Susidaro įspūdis, kaip vienas prezidentas yra sakęs, kad aplinka kalta, – teigė TS-LKD pirmininkas. – Kai politikas neprisiima atsakomybės, kažkas kitas yra kaltas: savivalda, mokytojai , direktoriai, premjeras baksnoja pirštais visus. Man atrodo, kad jei jau aplink visi kalti, dažniausiai kaltas tas, kas centre.“
Dar prieš savaitę Švietimo ir mokslo ministerijos reformą itin kritiškai vertino ir LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis, tačiau vėliau persigalvojo ir teigė, kad sąmyšis mokyklose rimsta ir pridūrė, kad ministrė J. Petrauskienė ėmėsi svarbių darbų prisiimdama didžiulę atsakomybę. G. Landsbergis tai vertina kaip tiesiog politinės pozicijos išsakymą.
„Ramūnas Karbauskis tai vertina turbūt politiškai. Tai kažkokių politinių barikadų statymas, kad atseit apsaugosime bet kokia kaina, – teigė G. Landsbergis ir pridūrė, kad į šią problemą dabar reiktų žvelgti kitaip. – Mokytojai dabar gauna mažesnius atlyginimus nei gavo pernai. Ir kol mes diskutuojame apie ministrę, jų algalapis vis dar yra mažas ar mažesnis. Akiviazdu, kad problemos yra tiesio „marinuojamos“, kol kalbame apie tai, kad ministrė įeis į istoriją ar neįeis. Koks skirtumas? Ką išėjus į gatvę pasakyti mokytojams? Čia yra esmė. Ramūno Karbauskio požiūris yra nejautrus, visiškai politinis. Nors gal reiktų klausti R. Karbauskio, gal jo pasakymas, kad ministrė įeisi į istoriją, reiškia, kad ministrė savo ateities nebekuria nei sau, nei švietimui?“
G. Landsbergis įvardijo, kad nenustebtų, jei E. Jovaiša užimtų J. Petrauskienės postą. „Politinė logika tai leistų. Kiek žinau, jis pats tą galimybę stipriai neigia ir viešai yra pasakęs, kad neketina, bet aš asmeniškai nebūčiau nustebęs, – teigė parlamentaras, tačiau vėl pridūrė, kad svarbiausia – mokytojai. – Reiktų eiti ir klausti mokytojų, kuo jie pasitikėtų ir kuo visuomenė pasitikėtų, ne tik Ramūnas Karbauskis.“