„Pono E. Bajarūno atvejis įnešė sumaištį prezidentūroje, ir ką jie praktiškai atvirai yra teigę, kad jie liko nepatenkinti to klausimo sprendimu dėl vienokių ar kitokių priežasčių, iki galo nežinau, kokių, ir praktiškai sustabdė visų ambasadorių paskyrimą. Kaip į tą klausimą atsakyti kitaip, aš nežinau.
Informacijos viešinimas, netiksli informacija, dalinė informacija, kuri ypatingai susijusi su asmenų pavardėmis, žaloja instituciją. Ir ta žala, kuri yra padaryta per paskutinius mėnesius, yra labai gili“, – pirmadienį po uždaro Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdžio žurnalistams komentavo G. Landsbergis.
Mobingu apkaltinas E. Bajarūnas šiuo metu, ministro sprendimu, yra atšauktas į Vilnių konsultacijoms, ambasadai Jungtinėje Karalystėje vadovauja laikinoji reikalų patikėtinė Lina Zigmantaitė.
Savo ruožtu prezidentas šį sprendimą pavadino „pusiniu“ ir pažymėjo, kad jis nieko nesprendžia, o diplomatinę atstovybę mažiausiai pusmečiui palieka be vadovo. Prezidentūra dėl kaltinimų E. Bajarūnui reikalavo atlikti nepriklausomą tyrimą.
Vykdo tyrimą dėl paviešintų kandidatų pavardžių
Pirmadienį Seimo URK posėdis vyko tebesitęsiant prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) nesutarimams dėl Lietuvos ambasadorių skyrimo.
Po posėdžio G. Landsbergis taip pat informavimo apie pradėtą tyrimą dėl kandidatų į diplomatines atstovybes tapatybės paviešinimo. Tokį tyrimą, pasak jo, įpareigojo pradėti Valstybės saugumo departamentas.
„Esame įpareigoti Valstybės saugumo departamento pradėti tyrimą, esame tyrimą pradėję dėl pavardžių paviešinimo, kai pavardės atsiranda viešumoje, kokiu būdu“, – sakė ministras.
Porą atrankoje į ambasadoriaus Lenkijoje postą dalyvavusių diplomatų pavardžių anksčiau yra paviešinęs prezidentas Gitanas Nausėda. Tiesa, vėliau jo vyriausiasis patarėjas komunikacijos klausimais Frederikas Jansonas teigė, kad šalies vadovas pavardes veikiausiai atspėjo.
„Užsienio reikalų ministerija nepateikė jokio depolitizuotos atrankos dalyvių sąrašo. Jei prezidentas atspėjo pavardes žmonių, kurie dalyvavo – valio“, – „Žinių radijui“ anksčiau komentavo patarėjas.
„Sąrašas jam nebuvo pateiktas. Šiuo atveju jei viešumoje vienas ar kitas žmogus sako, kad dalyvavo – tai mes tą žinome. Tai nėra didelė problema“, – pridūrė jis.
Kandidatų į Lenkijos ambasadoriaus vietą pavardes minėjo ir žiniasklaida.
G. Landsbergis detaliai tyrimo turinio nekomentavo, tikino, kad URM informaciją galės patikslinti vėliau. Ministras svarstė, kad tyrimas užtruks.
„Yra išsiųsti užklausimai į institucijas, taip pat [vyksta] ir vidiniai patikrinimai Užsienio reikalų ministerijoje. Tai užtrunka paprastai, kol suvaikšto atsakymai ir tada – apibendrinimas. Kai turėsime informacijos daugiau, supažindinsime“, – teigė G. Landsbergis.
Jis kalbėjo, kad pavardžių paviešinimas kenkia į pareigas kandidatuojantiems diplomatams: „Tai kenkia tiems žmonėms. Jų pavardžių išviešinimai ir pasakymai, kad čia viešas svarstymas, tiems žmonėms jis kenkia. Ir tie žmonės vėliau po to taip pat prašo neminėti, nenori dalyvauti konkursuose, kai kurie šneka apie išėjimą iš sistemos dėl to, kad jie nenori tapti pingpongo kamuoliu tarp nesutariančių politikų. Dėl to aš pats neminėjau pavardžių, neketinu jų minėti, neketinu jų atskirai kažkokiu būdu svarstyti.“
Vertina, kad diplomatinė sistema – įšale
Pasak G. Landsbergio, dabar diplomatinių atstovų ieškoma į 13 atstovybių.
„Reikia atsukti laikrodį į 2022 metus. 2022 metų birželio mėnesį buvo priimtas sprendimas dėl 2023 metais atsidarančių ambasadorių paršaukimo. 2022 metų liepos mėnesį buvo informuoti ambasadoriai, kad jie yra paršaukiami, tame tarpe ir ambasadorius Lenkijoje. Tai reiškia, kad jau yra [praėję] pusantrų metų nuo tada, kai sprendimas buvo priimtas ir suderintas, kad keisis <...>.
Šiuo metu esame situacijoje, kada turime Lenkijoje ambasadą be vadovo, Jungtinėje Karalystėje – be vadovo (Jungtinė Karalystė taip pat dengia ir Omaną bei Portugaliją), Šveicarija ir Azerbaidžanas. Tai čia yra iš seniau likę pozicijos, kuriose nėra vadovų.
Pavardės yra pateiktos, konkursai yra įvykę, ir iš mūsų pusės viskas yra išvažiavę. Netgi, kaip matot, nuo 2022 metų.
Dabar bendras sąrašas, kuris yra pateiktas, atsimenam, šiais metais yra 14 atstovybių, bet jame yra taip pat viena atstovybė, kuri yra patvirtinta. Tiesiog prezidentūra sutiko patvirtinti vieną asmenį ir tai yra Lietuvos atstovybė prie Europos Tarybos Strasbūre. Ir yra kai kurios atstovybės, kur yra prasisukę metai, konkursai iš naujo skelbti ir yra pateikti antrieji kandidatai, kaip kad Lenkija. Tai yra antro konkurso jau išdava ir antras kandidatas yra pateiktas.
Tai iš viso bendras sąrašas yra 14, bet vienas išsibraukia, tai yra 13“, – pasakojo politikas.
Pagal planą, nauji ambasadoriai darbą turėtų pradėti vasaros pabaigoje, bet esą neaišku, ar taip ir nutiks.
„Ambasadoriai yra žmonės, turintys šeimas, planuojantys savo karjerą, kur jie grįš, kur jie dirbs, kur jie galėtų važiuoti toliau, ir reikia nepamiršti, kad dabar visas įšaldymas, neaiškumas, procedūrų neaiškumas, tai nėra vien tik tai, kad Vilniuje čia kažkas nesusitaria. Tai yra visa diplomatinė sistema, kuri yra įšale. Ir tai yra labai kenksminga“, – vertino Lietuvos diplomatijos vadovas.
Ministras: nėra buvę nieko, ką būtų verta svarstyti
Anksčiau prezidentūra komentavo, jog į šįmet atsilaisvinsiančias ambasadorių vietas vyksta neformalus kandidatūrų derinimas.
„Prezidentūra pateikė savo pastabas 2024 metų rotacijai dar sausio 11 dieną. Kai kandidatūros bus suderintos, jas galėtų svarstyti Seimo Užsienio reikalų komitetas“, – teigiama prezidentūros komentare, kurį cituoja ELTA.
G. Landsbergis į prezidentūros teiginius sureagavo taip: „Ne, formaliai nieko neįvykę, jokių diskusijų, kurias būtų galima traktuoti kaip kažkokias pastabas ar ne pastabas. Su prezidentu paskutiniai pokalbiai yra įvykę spalio mėnesį ir kol kas daugiau nieko, ką būtų verta svarstyti, nėra buvę.“
„Aš noriu pabrėžti, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, sąrašą, pavardes teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybė prezidentui“, – pridūrė ministras.
Pažymėjus, kad čia dar ne ta stadija, kad vyksta kandidatūrų derinimo stadija, G. Landsbergis sakė, jog nežino, kokia yra stadija.
„Dabar yra pateiktos mūsų pavardės, stadijoje esam tokioje. Yra įvykęs Užsienio reikalų ministerijoje konkursas, pavardės yra pateiktos“, – tęsė jis ir akcentavo, kad nuo to dabar ir reikėtų atsispirti siekiant, kad procesai vyktų toliau.
Ruoš pataisas, sieks nustatyti terminus
Po posėdžio Seimo URK pirmininkas Žygimantas Pavilionis informavo, jog bus siekiama keisti Diplomatinės tarnybos įstatymą ir jame detaliau numatyti ambasadorių skyrimo tvarką ir tai, kaip kandidatai į konkrečias ambasadas, atsiranda. Dabar ši tvarka yra aprašyta užsienio reikalų ministro patvirtintame įsakyme.
Taip pat, anot Ž. Pavilionio, įstatyme planuojama nustatyti terminus, per kuriuos turės būti paskirti ambasadoriai.
„Negali taip būti, kad žmonės prieš kelias dienas sužino, kur jie keliauja. Normaliose šalyse tai yra bent pusė metų, kai yra visi popieriai sutvarkyti ir ambasadoriai sėda mokytis kalbų, kas dar nemoka, ar susipažįsta su tomis šalimis“, – paminėjo parlamentaras ir pridūrė, kad pataisų iniciatyvą vieningai palaiko komiteto nariai.
Ž. Pavilionis tikino, kad įstatymo pataisos bus teikiamos net ir tuomet, jei išsispręstų ambasadoriaus Lenkijoje klausimas. Esą, jei nėra geranoriškumo, bet kuri Vyriausybė ir bet kuris prezidentas gali atsidurti panašioje situacijoje, kai paskyrimai įstringa.
URK pirmininko pavaduotojas Giedrius Surplys sutiko, kad pataisos reikalingos. Anot jo, svarbu, kad nesusidarytų tokios patinės situacijos, kokia yra dabar, kai susiklostė „toksiški santykiai tarp užsienio reikalų ministro ir prezidento“.
„Įstatymo pataisos ir galėtų užkardyti kelią tokiems štai nesutarimams, įrašant į įstatymą terminą ir įrašant tvarką, kaip suderintos kandidatūros jau atkeliauja į Užsienio reikalų komitetą“, – kalbėjo G. Surplys.
Posėdžio metu komiteto dalyviai, pasak jo, išgirdo G. Landsbergio patikinimą, kad jis yra pasiruošęs susitikti su prezidentu ir aptarti kandidatūras, kad būtų galima kuo greičiau paskirti ambasadorius į Lenkiją ir kitas valstybes.
Sako, kad pataisos būtų opcija
To, kad Seimas, norėdamas išspręsti įstrigusių ambasadorių paskyrimo klausimą, gali imtis veiksmų, neatmetė ir G. Landsbergis, bet plačiau komentuoti šios temos nesiėmė.
„Čia jau geriau Seimas, Seimo nariai komentuoja“, – kalbėjo ministras, bet tuo pačiu sutiko, kad įstatymo pakeitimai galėtų būti opcija.
„Jeigu pataisos būtų priimtos <...>, Užsienio reikalų ministerijai tada būtų pagrindas skelbti naują konkursą“, – pažymėjo G. Landsbergis.