„Pradžiai pora žodžių apie susiklosčiusią situaciją, kuri yra rimta. Ir tikrai nesusijusi tik su vienu asmeniu, kuris, taip atsitiko, yra linksniuojamas labiausiai visuomenės ir žiniasklaidos.
Turiu pasakyti iš karto, kad esu stipriai nusiteikęs prieš linčo teismą. Ir stengiuosi į problemas, kurios iškyla valstybėje žiūrėti sistemiškai“, – pabrėžė G. Landsbergis.
Jo teigimu, šiuo atveju, susidariusi situacija yra sisteminės problemos išraiška.
„Ir visada kviečiau ir siūliau spręsti sistemiškai. Dabar atrodo, kad vienas žmogus yra tos problemos simboliu tapęs. Ir lyg žmogui pasitraukus sistema taptų geresnė. Aš taip nemanau. Dėl to keliu klausimą, kuris mano nuomone čia yra pagrindinis – apie tai, ar tokį aukštą skaidrumo ir atskaitomybės standartą politinė Lietuvos sistema gali atlaikyti. Aš tuo abejoju“, – penktadienio rytą teigė TS–LKD lyderis.
Jis sakė netikintis, kad tokį aukštą standartą gali atlaikyti Vyriausybė, jis pats negali.
„Noriu pripažinti iš karto, kad kol neprasidėjo tyrimai ir kol kažkas nepradėjo aiškintis, būdamas EP nariu aš taip pat gavau reprezentacines lėšas ir čekių neturiu. Nekaupiau, nebuvo tokio reikalavimo. Buvau nuo 2014 iki 2016 metų, vėliau mandato atsisakiau“, – tikino politikas.
G. Landsbergis sakė taip pat nežinantis, kaip tokį skaidrumo standartą gali atlaikyti Seimas.
„Kadangi vienas iš kaltinimų viešojoje erdvėje buvo susijęs su tuo, kad karantino metu buvo naudojamos transporto priemonės. Viešai prieinama informacija apie Seimo narių keliones rodo, kad didelė Seimo narių dalis ne tik kad nesumažino, arba nevažinėjo karantino metu, bet jie didino išlaidas“, – atkreipė dėmesį G. Landsbergis.
Dėl šių priežasčių G. Landsbergis teigė, kad lieka dvi galimybės – apsiriboti linčo teismu – atleisti vieną žmogų vardan visuomenės ramybės.
„Arba mes galime keisti sistemą. Vien įstatymo pakeitimų neužtenka. Dėl to nemanau, kad yra koks noras kitas būdas, kuris spręstų šią problemą, be visiško politinės sistemos perkrovimo. Todėl šiandien renkame partijos prezidiumo posėdį netrukus. Taip pat siūlysiu kviesti koalicijos pasitarimą ir tarsimės, kokiu keliu mes judame“, – sakė jis.
Jis teigė, jog prezidiumas ir valdančioji koalicija kalbėsis, ar užtenka „ritualinių veiksmų“, ar į sistemą žiūrėti atsakingai.
„Prezidiume spręsime būtent dėl bendros laikysenos. Manau, kad reikia spręsti ir dėl Vyriausybės pasitraukimo, galbūt dėl išankstinių Seimo rinkimų. Tokie būtų mano pasiūlymai. Kitu atveju mes turime (atlikti, aut. p.) ritualinį paaukojimą vieno žmogaus, kurioje mes visi esame bendrai atsakingi, aš lygiai taip pat“, – teigė G. Landsbergis.
G. Landsbergis teigė, jog šią savo poziciją yra aptaręs su premjere Ingrida Šimonyte. Ji, pasak ministro, pati praneš, ar tenkina J. Šiugždinienės pareiškimą atsistatydinti, ar ne.
Politikas neatmetė galimybės, kad jau penktadienį partijos prezidiumas gali nuspręsti, kad trauktis reikia visai Vyriausybei.
„Aš neatmetu jokio sprendimo. Aš tiesiog noriu kalbėti apie tai, kad aš, kaip asmuo, dalyvaujantis valstybės valdyme, negaliu paaiškinti ir pateisinti visuomenei, kodėl vienam asmeniui pasitraukus, situacija taptų skaidresnė tuo tarpu, kai – negaliu dabar atsakyti tiksliai – du trečdaliai Seimo yra padarę absoliučiai lygiai tą patį. Jeigu premjerė patenkintų Jurgitos prašymą, [pasakyti] kad mes toliau tęsime darbus, lyg tai būtų business as usual arba įprastiniai reikalai. Manau, kad tai yra didesnė situacija, kur kas didesnis reikalas“, – kalbėjo ministras.
Kelia klausimą, ar G. Nausėda pats telpa į keliamus skaidrumo standartus
Kalbėdamas apie kanceliarinių lėšų įsisavinimo skandalo epicentre atsidūrusius dešiniųjų ministrus, G. Landsbergis pažymėjo apskritai abejojantis, ar tokį aukštą skaidrumo ir atskaitomybės standartą politinė Lietuvos sistema šiuo metu gali atlaikyti. Jis teigė taip pat abejojantis, ar keliamą standartą atlaikytų ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda.
„Tiesą sakant nežinau, ar tokį standartą atlaiko ir aukščiausias valstybės vadovas – prezidentas, kuris pasirinko neatsakyti į klausimus, iškeltus žurnalistų išleistoje knygoje. Apie reprezentacinių lėšų panaudojimą, apie kampanijos finansavimą, apie deklaracijų nebuvimą ir neatsakytas klausimas, už ką yra gražintos rinkimų metu susidariusios skolos. Tie klausimai buvo iškelti ir liko nežinioje“, – žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Ketvirtadienį švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pranešė įteikusi premjerei prašymą pasitraukti iš užimamų pareigų. Kaip numato įstatymas, premjerė dėl sprendimo, ar patenkinti ministro prašymą jį atstatydinti, turėtų apsispręsti per penkias darbo dienas.
Delfi primena, kad tuo pačiu keliu kiek anksčiau ketvirtadienį pasekė ir prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis, kuris taip pat buvo Kauno miesto tarybos narys. Šalies vadovas jo prašymą tenkino. Ir teigė, jog politikai turėtų pasekti P. Mačiulio keliu.
Klausimai dėl J. Šiugždinienės kilo po to, kai prieš savaitę visuomenininkas Andrius Tapinas paskelbė, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrė, dirbdama Kauno savivaldybėje, galimai piktnaudžiavo tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis ir įsisavino beveik 14 tūkst. eurų.
Ministrė savo išlaidų pagrįsti čekiais negalėjo, tačiau paviešino Kauno savivaldybei pateiktas ataskaitas. Tai neišsklaidė abejonių nei opozicijai, nei daliai valdančiosios koalicijos atstovų. Klausimai kelti ne tik dėl J. Šiugždinienės, bet ir dėl kultūros ministro Simono Kairio bei finansų ministrės Gintarės Skaistės.