Už politiko atsakymus į klausimus balsavo 73 Seimo nariai, prieš – 47. Susilaikė 6 Seimo nariai.
Kaltinamas negebėjimu komunikuoti Landsbergis pasidžiaugė dėmesiu užsienio politikai
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis, pristatydamas interpeliacijos iniciatyvą, akcentavo, kad užsienio politika – itin svarbi valstybėje sritis.
„Kalba ne apie pavardes, ne apie tarpusavio kovas, intrigas, bet apie, ypatingai šiais, sudėtingais geopolitiniais laikais, svarbią ir aktualią mūsų visai valstybei užsienio politiką. Tikrai nesinorėtų, kad mes šioje diskusijoje ir formuluojant, ir gaunant atsakymus į klausimus elgtumėmės kaip visada – pakankamai primityviai, bandydami šį klausimą suvelti į kažkokias politines tarpusavio kovas ar intrigas“, – kalbėjo parlamentaras.
Jo teigimu, Lietuvos užsienio politika tapo „neaiškių interpretacijų, negebėjimu komunikuoti su artimiausiais sąjungininkais pavyzdžiu.“
„Didžiausia vertybė mūsų valstybei ir žmonėms yra nacionaliniai interesai“, – pabrėžė S. Skvernelis, raginęs užduoti klausimą sau, ar Lietuvos šiuo metu vykdoma užsienio politika atitinka svarbiausius kriterijus.
Pirmadienį šalies diplomatijos vadovas išplatino atsakymus į jam opozicijos anksčiau paruoštus 45 klausimus. Juos antradienį rytinio posėdžio metu perskaitė ir parlamento salėje.
„Pasidžiaugsiu skirtu dėmesiu užsienio politikai. Nepamenu tokių laikų, kad būtų tiek įsigilinimo į skirtingas užsienio politikos sritis. Iš tikrųjų užsienio politika iš užsienio reikalų, atrodo, tampa tikra politika, kur nuomones galima turėti, jas išvardinti ir tarp tų nuomonių atrasti skirtumus, o iš tų skirtumų vėliau mėginti ieškoti ir burti konsensusą. Nuoširdžiai tuo džiaugiuosi“, – prieš pradėdamas atsakyti į užduotus klausimus sakė G. Landsbergis.
Visus užduotus klausimus ir ministro atsakymus galite skaityti čia.
Ministro atsakymai į klausimus vienu metu virto nedideliu chaosu.
„Neskaityk, niekas neklauso“, – piktinosi Seimo narys Petras Gražulis, šaukęs iš savo kėdės parlamento salėje.
„Klauso, klauso!“, – prieštaravo kiti opozicijos atstovai.
„Petrai, eik namo“, – replikavo Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis.
Po perskaitytų klausimų papildomai ministro buvo klausinėjama ir gyvai Seimo salėje. Tiesa, tuo metu opozicijos salės pusėje dauguma kėdžių buvo tuščios.
„Jūs norit tiesiog Lukašenkai tranzito per Lietuvą. Ačiū jums, suprantame dabar, kurioje pusėje jūs esate“, – replikuodamas į kelių Seimo narių klausimus dėl rusiškų prekių tranzito į Kaliningradą sakė G. Landsbergis.
Seimo narys, socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas klausė ministro, ar šis apskritai mato kokių nors savo klaidų.
„Ar galima padaryti geriau? – Neabejoju, taip. Ar bus geresnių, kurie ateis ir krizės laikotarpiu spręs geriau? – Aš beveik neabejoju. Šioje situacijoje, kurioje mes gyvename dvejus metus, URM teko labai sudėtingas uždavinys, daugybė krizių. (...)
Aš manau, kad tiek aš, tiek mano komanda, tiek visa URM diplomatinė tarnyba atidavė tikrai visą save, kad mes galėtume išeiti stipresni“, – akcentavo G. Landsbergis, palinkėjęs būsimiems ministrams ir valdžioms lengvesnių laikų.
TS-LKD seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ragino palaikyti partijos pirmininką, užsienio reikalų ministrą.
„Sykį buvo daryta sociologinė apklausa, kur greta vieno ar kito visiems žinomo Landsbergio buvo paminėtas Eugenijus Landsbergis. Neegzistuojantis žmogus surinko nemažai neigiamo vertinimo. Abejingų šiai pavardei nėra.
Opozicijai tikrai nereikėjo vargti su krūva klausimų, būtų užtekę įrašyti vieną žodį „Landsbergis“ arba du žodžius: „Landsbergis kaltas“ ir viešo eterio prasme jau būtų išsyk gavę dėmesio“, – teigė politikė, kviesdama atsiriboti nuo asmeniškumų.
Visgi valstiečių frakcijos atstovas Giedrius Surplys, turėjęs priekaištų dėl vadinamojo įdiplomatinimo, teigė, kad interpeliacijos žanras „nuvedė į nereikšmingas diskusijas ir pasimėtymą replikomis.“
„Jei šiandien interpeliacija nepavyktų, kviečiu, ministre, rasti laiko bei noro pakviesti politologus, verslininkus, ekspertus į diskusiją apie tai, kur mūsų užsienio politika eina“, – sakė parlamentaras.
Visgi S. Skvernelis teigė, kad priekaištai dėl įdiplomatinimo ir kitų klausimų yra pagrįsti.
„Mūsų Vyriausybės laiku, kai ne vienas valstybė to nedarė, Lietuva buvo viena pirmųjų valstybių, kuri tiekė letalinę ginkluotę Ukrainos pajėgoms“, – tvirtino politikas.
Jo teigimu, susidaro įspūdis, kad Lietuvos užsienio politika šiuo metu yra G. Landsbergio asmeninė politika.
Premjerė: ministro balsas girdimas, tik kurčias jo negirdi
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad iš 45 klausimų ministrui nei vieno nėra apie politiką, o klausimais „provokuojama klaidingus teiginius patvirtinti kaip faktus.“
„Susidaro įspūdis, kad klausimai rašyti ne politiniam dokumentui, interpeliacijai, o kažkokiam tardymui – daug gandų lygio, daug spekuliavimo faktais, daug bandymų kurti šešėlius dėl paskyrimų, daug žongliravimo pavardėmis, bet nieko apie politiką, apie strategines kryptis, apie fundamentalius požiūrius“, – teigė I. Šimonytė.
„Ministro balsas girdimas. Tik kurčias jo negirdi“, – tvirtino ministrė pirmininkė.
Ne pirma interpeliacija
Interpeliacija G. Landsbergiui nėra pirmoji šiai Vyriausybei. Parlamento mažuma jau inicijavo tris interpeliacijas – energetikos ministrui Dainiui Kreiviui, sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui ir žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui.
Visi šie procesai baigėsi valdančiųjų naudai – atsakymams į klausimus buvo pritarta ir ministrai tęsia darbą postuose iki šiol.
Seimo opozicija reikiamus parašus po interpeliacijos tekstu surinko dar lapkričio pradžioje. Politikai domisi dvišaliais ministro susitikimais, Rusijos ambasadoriaus išsiuntimo iš Lietuvos aplinkybėmis, Kaliningrado tranzito istorija bei Europos Komisijos išaiškinimu.
Keliamas klausimas ir dėl buvusios G. Landsbergio patarėjos bei atstovės spaudai Vytautės Šmaižytės pasitraukimo iš pareigų. Taip pat užduodami kiti klausimai.
Visgi Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis, gavęs ministro atsakymus, teigė, kad jie – labai skurdūs, todėl, pasak jo, greičiausiai nepadės išsiaiškinti tiesos.
„Atsakymai yra labai skurdūs, tiek tik galiu pasakyti. O kadangi ministras skurdžius atsakymus duoda, tai mes tų aplinkybių ir tiesos turbūt taip ir nesužinosime. Net ir rytoj“, – Eltai sakė S. Skvernelis.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė anksčiau yra sakiusi, kad klausimai ministrui parengtoje interpeliacijoje yra pagrįsti. Premjerė Ingrida Šimonytė nesutiko su tokia pozicija ir akcentavo, kad dalis G. Landsbergiui adresuotų klausimų gali būti skirti ir prezidento komandai. Ji tvirtino, kad ministru pasitiki ir priekaištų jam turi itin nedaug.
„Ar aš dabar galėčiau dėl to, kad ponia Skaisgirytė pasakė pasakyti Landsbergiui, kad, žinai, tu pasitrauk iš Vyriausybės, nes man kažkaip atrodo, kad tu prastai dirbi – tikrai ne. Jeigu yra ministrų, kuriems aš turiu mažai priekaištų, tai G. Landsbergiui aš turiu labai mažai priekaištų“, – pabrėžė ji.
Seimo opozicija neatmeta, kad netrukus interpeliacija gali būti inicijuojama ir kitiems ministrams, o parlamento pasitikėjimą įsivertinti bus raginama visa Vyriausybė.