Žurnalisčių pareiškimą iki šiol buvo atmetęs tiek Vilniaus apylinkės, tiek Lietuvos apeliacinis teismai. Jie teigė, kad žurnalisčių skundas buvo nepakankamai konkretus.
Apylinkės teismas teigė, kad neaišku, kokiam asmeniui prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą, nenurodomi būtini asmens duomenys, taip pat neaišku, kuris konkretus asmuo ir kokiais konkrečiais veiksmais galėjo pažeisti įstatymus.
Aukščiausiojo Teismo vertinimu, pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateikė pakankamai konkrečių duomenų bylos nagrinėjimui pradėti.
„Teismas turėjo galimybę savo iniciatyva pašalinti neesminius pareiškimo trūkumus ir privalėjo pradėti administracinio nusižengimo teiseną“, – rašoma LAT pranešime.
Tiesa, pabrėžiama, kad Aukščiausiasis Teismas nevertino pareiškime nurodytų galbūt padaryto pažeidimo aplinkybių ir konkretiems asmenims tenkančios atsakomybės.
Žurnalistės į teismą kreipėsi, kai Vyriausybė atsisakė pateikti garso įrašą pasitarimo, kuriame svarstytas klausimas dėl galimybės žurnalistams neatlygintinai naudotis registrų duomenimis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pernai liepą pripažino, kad Vyriausybė pažeidė žurnalistų teises ištrindama 2018 metų spalį vykusio pasitarimo garso įrašą.
Atsakydama žurnalistams Vyriausybė teigė, kad pasitarimo protokolas yra pakankama priemonė teisės žinoti ir rinkti informaciją užtikrinimui bei teigė neturėjusi pareigos saugoti garso įrašus. Šiuo argumentus teismas atmetė.
Po kilusio ginčo su Vyriausybė inicijavo įstatymų pakeitimus, kur numatyta, kad Ministrų kabineto pasitarimai yra vieši.
Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vadovų atsisakymas teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams, nenurodant atsisakymo priežasties ar trukdymas žurnalistams atlikti profesines pareigas, šių įstaigų vadovams užtraukia baudą nuo 20 iki 140 eurų.