Neseniai buvo pristatytas Nacionalinis oro taršos mažinimo planas, kuriam jau pritarė Vyriausybė ir artimiausiu metu išvadas pateiks Europos Komisija (EK). Kaip šis planas pakeis Lietuvos automobilių parką LNK pasakojo aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.
„Po pastarųjų savaičių kilusios diskusijos negaliu nepaminėti, kas čia per dokumentas. Nacionalinis oro taršos mažinimo planas buvo patvirtintas, su šiuo naujausiu pakeitimu jis yra tiesiog atnaujintas. Tiek pačiai Aplinkas ministerijai darant oro taršos stebėseną , tiek ir EK, vertinant mūsų pateiktas ataskaitas, pastebėjus, kad galimai tų priemonių, kurios yra numatytos tame plane nepakanka tam, kad mes pasiektume tikslus. Kurie valstybei yra nubrėžti iki 2025–ųjų metų, 2030–ųjų metų“, – pasakojo ji.
Plane po jo papildymo atsirado keliolika naujų priemonių.
„Viena iš jų yra būtent šita diskutuojama – taršių transporto priemonių ribojimas. Labai aiškiai noriu pasakyti, kad kol kas planas tikrai nedetalizuoja, kokioms priemonėm tas bus padaryta, jis tik brėžia kryptį. Kad mes, kaip valstybė užsibrėžiame kryptį mažinti taršaus transporto naudojimą eisme. Tai būtent „Euro 4“ (taršos standartą atitinkantys automobiliai, aut. p.).
Visiems kyla klausimas – kodėl būtent „Euro 4“. Visų pirma tai dėl to, kad transportas yra didysis sukėlėjas taršos azoto oksidais ir kietosiomis dalelėmis. Ir pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) išvadas – kietosios dalelės yra pripažintos kancerogenais“, – kalbėjo viceministrė.
Ji teigė, jog tai yra „nematoma, nebylioji visos taršos pusė“.
Viceministrė R. Radavičienė pabrėžė, jog plačiai diskutuojamą priemonę planuojama įgyvendinti 2027–aisiais metais.
„Tais metais „Euro 4“ standarto transporto priemonės bus apie 16 metų senumo automobiliai. Šiai dienai (į šalį, aut. p.) įvežamų transporto priemonių amžiaus vidurkis yra apie 10 metų. O eisme dalyvaujančių automobilių amžiaus vidurkis – apie 16 metų ir yra.
Koks yra esminis skirtumas ir kodėl pasirinktas atskaitos taškas „Euro 4“ – todėl, kad šio standarto priemonėse nėra tų kietųjų dalelių filtrų, kurie jau yra „Euro 5“ standarte“, – kalbėjo LNK pašnekovė, aplinkos viceministrė R. Radavičienė.
Mokslininkų teigimu, anot viceministrės, eisme dalyvaujančių automobilių kietųjų dalelių filtrai kietųjų dalelių išmetimai gali būti sumažinami iki 15 kartų.
„Čia yra esminis atspirties taškas, kad leidžia mums brėžti tą kryptį“, – aiškino ji.
Anot viceministrės, dar praėjusiais metais ministerija atliko pilotinį projektą – buvo matuojama tiesioginė tarša Vilniaus mieste.
„Speciali įranga buvo pastatyta Vilniaus mieste, kuri matavo tą taršą. Ir buvo nustatyta, kad Vilniuje važinėja seni dyzeliniai, ypatingai taršus yra autobusų transporto parkas. Taigi – kokios galimos konkrečios priemonės pasirinktai krypčiai įgyvendinti – galbūt sugriežtinta techninė apžiūra. Nors ji yra standartizuota. Bet ką kitos šalys taiko – kai visuomenė mato juodą dūmą iš duslintuvų, tokios transporto priemonės, pavyzdžiui, būtų pakartotinai nukreipiamos į pakartotinę apžiūrą. Transporto priemonės savininkas turėtų susimokėti už tą apžiūrą ir tada pasižiūrėti, kas tai lemia“, – aiškino R. Radavičienė.
Ji LNK pasakojo, jog šiuo metu keičiamos ir automobilių servisų taisyklės – griežtinami reikalavimai išmetamųjų dujų kontrolei.
„Servisai taip pat turi įsitikinti, kad visos transporto priemonės po apžiūros būtų su katalizatoriais“, – aiškino ji.
Viceministrė teigė, jog ketinama įdiegti nuolatinę taršos matavimo keliuose sistemą.
„Kad nebūtų stabdomos transporto priemonės, bet būtų pamatuojama dar transporto priemonei važiuojant“, – sakė R. Radavičienė.
Ji kaip pavyzdį pateikė informacines priemones, kurios nurodo vairuotojui apie jo greitį.
„Reikėtų startuoti nuo to – informuoti visuomenę, kad jų automobiliai yra taršūs ir kokios yra galimybės: yra skatinimo priemonės, parama irgi yra automobilių keitimui į elektromobilį, ar viešąjį transportą“, – LNK sakė viceministrė.
Visą LNK pokalbį su R. Radavičiene žiūrėkite čia: