Laukiančiųjų socialinio būsto eiles retina mirtis

Nuosavo būsto neturintys Panevėžio rajono gyventojai turi dešimt kartų daugiau galimybių gauti išsinuomoti socialinį būstą nei miesto gyventojai. Gyvenimas rodo, kad kai kurie žmonės tos dienos ir nesulaukia. Veikiausiai ir šiemet miesto Savivaldybė nepasiūlys nė vieno naujo socialinio būsto. Tačiau rajono Savivaldybė sugeba vieno buto remontui išleisti gerokai daugiau, nei rinkoje kainuoja pats butas.

Praėjusią savaitę „Panevėžio balsas“ rašė, kad suaugusią dukterį turinčiai moteriai, kuri buvo įrašyta į jaunų šeimų eilę, siūlomas dviejų kambarių šiek tiek daugiau nei 54 kvadratinių metrų butas Liūdynėje, Ramiojoje gatvėje. Buvusios bibliotekos patalpos, pertvarkytos į socialinį būstą, rajono Savivaldybei kainavo beveik 68 tūkstančius litų. Nekilnojamojo turto vertintojų teigimu, dabar dviejų kambarių butas Liūdynėje kainuoja 60–65 tūkstančius litų, o buvusiame bendrabutyje dviejų kambarių butas – 30–35 tūkstančius litų.

Tiek negyvena

PB nusprendė pasidomėti, kokias galimybes gauti socialinį būstą turi Panevėžio miesto ir rajono gyventojai. Paaiškėjo, kad Panevėžyje perspektyvos labai liūdnos, nes kai kuriems būsto gali tekti laukti vos ne šimtą metų. Žinant, kad į bet kurią iš šešių eilių registruojami pilnamečiai ir būsto skyrimo mastus, akivaizdu, kad žmonės tiek negyvena.

Pagal Vyriausybės nustatytą tvarką savivaldybėse sudaromi šeši sąrašai socialiniam būstui gauti. Šeimos arba asmenys įtraukiamos į bendrąjį; jaunų šeimų; šeimų, auginančių tris ir daugiau vaikų; našlaičių ir be tėvų globos likusių vaikų; neįgaliųjų šeimų ir šeimų, kuriose yra neįgalių asmenų; nuomininkų, turinčių teisę į būsto sąlygų pagerinimą, sąrašai. Kiekvienais metais sąrašai peržiūrimi ir patikslinami. Atsitinka ir taip, kad iš jų tenka išbraukti būsto taip ir nesulaukusiųjų ir anapilin išėjusiųjų pavardes.

Pasisekė

Miesto Savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus Turto valdymo poskyrio vyresnioji specialistė Rasa Rimšienė akcentavo, kad šiemet šešiose socialinio būsto laukiančiųjų eilėse įrašytos 652 šeimos arba asmenys. Pernai socialinio būsto pageidavo tik 516 šeimų (asmenų).
Daugiausia pretendentų įrašyta į bendrąjį sąrašą, mažiausia yra socialinio būsto nuomininkų, norinčių pagerinti gyvenimo sąlygas, bei šeimų, auginančių tris ir daugiau vaikų.
R.Rimšienės žodžiais, kasmet miesto Savivaldybė vidutiniškai įsigyja ir išnuomoja 6–7 butus. Tik praėjusiais metais rekonstravus bendrabutį Staniūnų gatvėje 70, socialinis būstas buvo suteiktas 44 šeimoms. Beje, iš viso pernai socialinis būstas buvo suteiktas 51 šeimai (asmeniui).

Liūdnos perspektyvos

R.Rimšienė akcentavo, kad socialinio būsto pirkimas ir skyrimas priklauso nuo Vyriausybės skiriamų pinigų. Anot jos, pernai šioms reikmėms buvo skirta 240 tūkstančių litų, o šiemet planuota gauti daugiau kaip 900 tūkstančių, tačiau jau dabar aiškėja, kad šių pinigų miestas nematys.
Pastebėjus, kad, per metus skiriant po 6–7 butus, dauguma jų taip ir nesulauks, nes žmonės tiek negyvena, R.Rimšienė pritarė, kad eilėse yra žmonių, būsto laukiančių nuo 1996 ar net 1992 metų. Specialistė sakė bendravusi su Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojais ir sužinojusi, kad vien šiemet jau keturi žmonės mirė, tad juos teks iš sąrašų išbraukti.

„Perspektyvos tikrai liūdnos, – patvirtino R.Rimšienė. – Veikiausiai šiemet nebus nupirktas nė vienas butas. Socialinis būstas bus skiriamas nebent tada, jei kas nors jo atsisakys ar migruos. Ir šiemet sutartys jau sudarytos su dviem naujais nuomininkais. Viena moteris gavo paveldėjimą ir socialinio būsto atsisakė, kita šeima išvykusi į Vokietiją ir būste faktiškai negyveno.“

Minimalus remontas

R.Rimšienė akcentavo, kad socialinio būsto pirkimą organizuoja Turto valdymo poskyrio specialistai. Pasirenkant būstą atsižvelgiama į jo būklę, kad žmogus galėtų iš karto jame gyventi, bei paklausą. Kadangi vienam žmogui turi būti skiriama ne mažiau kaip 14 kvadratinių metrų, butas turi būti parenkamas atsižvelgiant į šeimos asmenų skaičių. Jei laisvas socialinis būstas išnuomojamas kitam gyventojui, jame padaromas minimalus remontas, tačiau, R.Rimšienės teigimu, tiek pinigų, kiek buvo skirta butui Liūdynėje sutvarkyti, jokiu būdu neskiriama.

Paprasčiau

Panevėžio rajone, skirtingai nei mieste, socialinio būsto šimto metų laukti nereikia. Šių metų sausio pradžioje rajone socialinio būsto laukė 176 šeimos (asmenys). Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Jūratės Adomavičienės teigimu, laukiančiųjų socialinio būsto skaičius kasmet beveik nesikeičia arba keičiasi labai nedaug. Pavyzdžiui, pernai socialinio būsto laukė 174 šeimos (asmenys). Anot specialistės, socialinio būsto skyrimas didžiausia dalimi priklauso nuo šiai funkcijai įgyvendinti Vyriausybės skiriamų pinigų. Užpernai rajono gyventojams buvo suteikta 15 butų, o pernai gavus 450 tūkstančių litų – 8 butai. Šiemet socialinius būstus buvo ketinta išnuomoti 14 šeimų (asmenų), tačiau vėlgi viskas priklausys nuo finansavimo.

Nekomentavo

Pasiteiravus, ar normalu, kai už būsto remontą sumokama gerokai daugiau nei kainuoja pats butas, kai iš varžytynių dviejų kambarių bendrabučio butai toje pačioje Liūdynėje parduodami už beveik 13 tūkstančių litų, J.Adomavičienė pabrėžė, kad tai ne jos kompetencijoje ir to ji komentuoti negali. Anot jos, socialinio būsto pirkimus vykdo administracijos direktoriaus pavaduotojo Eugenijaus Lunskio vadovaujama komisija, o dėl patalpų renovavimo sprendimus priima Taryba.

Pono E.Lunskio pakalbinti nepavyko. Paskambinus į jo kabinetą gerokai prieš pietus, valdininkas, net neišklausęs, ką norime sužinoti, pareiškė esantis labai užimtas ir pasiūlė skambinti po pietų. Tačiau nurodytu laiku jo darbo vietoje surasti nepavyko. Apie 14 valandą paskambinus į mobiliojo ryšio telefoną E.Lunskis, nors pašalinių balsų nesigirdėjo, nurodė skambinti į darbo pabaigą.