Trečiadienį įvairiais adresais išplatintas elektroninis laiškas (anglų kalba), kuriame atvirai grasinama Lietuvai sprogimais ir kerštu už „brolius musulmonus“. Apie tai galite skaityti čia.
Policija kiek vėliau pranešė dėl šio įvykio pradėjusi tyrimą.
„Vertinti tai reikia labai rimtai, tik tas viešas reagavimas... Pirmiausia nereikia kelti viešos panikos, labai gąsdintis. Čia jau yra specialiosios tarnybos. Aišku, ir politikai, planuodami savo veiksmus, į viską turi atsižvelgti, tačiau reaguoti reikia labai rimtai, nes tai Lukašenkos ar Rusijos, o atskirti nėra prasmės, režimo (veiksmai – aut.p.)“, – Delfi komentavo M. Laurinavičius.
Provokacinių žinučių galime sulaukti ir daugiau: grėsmės pavojaus atmesti negalime
Tokios ir panašios žinutės, pasak M. Laurinavičiaus, transliuojamos dėl kelių priežasčių.
„Pirmiausia tai yra dezinformacinė sumaištis. Mes tų pranešimų tikrai galime turėti ne vieną, ne du ir ne penkis ar dešimt artimiausiu metu. Taip keliama sumaištis, visuomenei didinama panika, šiek tiek sutrigdant ir patį gyvenimą, nes jei tų pranešimų bus daug, tai ir gyvenimas šiek tiek sutriks“, – sakė ekspertas.
M. Laurinavičiaus teigimu, dėl to į tokius pranešimus nereikia numoti ranka, nes priešiškų režimų intencijos, pasak jo, gali būti rimtos.
„Deja, tai, ką Lukašenka arba Rusija skelbia, jie tai daro pakankamai apgalvotai ir dažniausiai įvykdo. Su pabėgėliais jau turime, manau, kad, deja, galime turėti ir su narkotikų srautu. Viešas pranešimas apie terorizmą... Mes tikrai negalime atmesti galimybės, kad šios hibridinės atakos metu yra numatyta ir terorizmo dėmuo. Tikrai tos galimybės atmesti negalima, ypač kai tai viešai deklaruoja Lukašenkos režimas arba Rusija – ta grėsmė padidėja. Tą mes turėtume turėti omenyje“, – akcentavo analitikas.
Reaguodamas į „Alacho kario“ siųstą elektroninį laišką, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ketvirtadienį LRT radijui teigė, kad tai grėsmės lygio nepadidino.
„Vieša retorika yra tinkama, nes vienas iš pasipriešinimo būdų yra nekelti patiems panikos. Mes turėtume suprasti, kad yra atitinkamos tarnybos Lietuvoje, jos ruošiasi visiems scenarijams ir net jeigu Rusija ar Baltarusija turi tokių kėslų ar tikslų, tai nereiškia, kad jiems juos pavyks įgyvendinti. Kai ministras sako, kad grėsmės lygis nėra padidėjęs, tai jis tikrai remiasi ne tik savo nuomone, bet ir Lietuvos tarnybų informacija apie tai, kaip jie stebi padėtį ir kas yra realu“, – komentavo M. Laurinavičius.
Tokios žinutės ir dezinformacijos skleidimas, atkreipė dėmesį ji, yra dalis hibridinio karo.
„Akivaizdu, kad šiuo dabartiniu momentu mes turime dezinformacinę fazę su terorizmu susijusios atakos požiūriu, bet atmesti galimybės, kad, deja, jie tuos grasinimus gali bandyti įgyvendinti, negalima“, – pripažino ekspertas.
Siūlo įvertinti galimybę aktyvuoti 4-ąjį NATO straipsnį
Vis dėlto jis pakartojo, kad šioje situacijoje reikalingas dvipusis reagavimas – nekelti panikos, bet būti budriems.
„Kol kas ta dezinformacine prasme nematyčiau, kad Rusija, Baltarusija laimi. Nematyčiau didelių problemų bent jau kol kas. Tai reiškia, kad mūsų tarnybos ir struktūros, kurios tuo užsiima, kol kas daro puikų darbą ir viskas yra valdoma bei resursų pakanka“, – pabrėžė M. Laurinavičius.
Provokacijų buvo ir daugiau – anksčiau A. Lukašenkos režimas pranešė apie neva Baltarusijos pusėje, pasienyje, mirusį irakietį.
„Čia yra hibridinio karo dalis, tik mes turėtume suprasti, kad tas pranešimas apie irakiečio mirtį yra skirtas ne tik tai dezinformacijai, kad apjuodintų Lietuvą, (…) yra kitas vienas iš tikslų – pademonstruoti, o su tuo laišku tai ir matome, kad neva dėl Lietuvos veiksmų jau Irakas ar kiti taip supyko ant Lietuvos, kad ruošiasi kažką daryti bei ruošti terpę galimam terorizmo panaudojimui kaip tolesnei tos hibridinės atakos fazei“, – kalbėjo analitikas.
M. Laurinavičius taip pat pažymėjo, kad šiuo metu, valdant neteisėtos migracijos ir įvairių atakų krizę, vertėtų pagalvoti apie 4-ojo NATO straipsnio aktyvavimą – konsultacijas su sąjungininkais.
„Mes turime saugumo problemų, nes ta hibridinė ataka yra kompleksinė ir, panašu, gerai suplanuota. Kadangi mes esame aljanso nariai, tas ketvirtas straipsnis yra ne šiaip sau. Galbūt mes galime jau dabar, aktyvuodami tą ketvirtą straipsnį, sulaukti kažkokios NATO paramos hibridinės atakos metu“, – paaiškino ekspertas.
Tai taip pat, pažymėjo M. Laurinavičius, pasitarnautų ir kaip atgrasymo priemonė.
„Tai prevencinis veiksmas kitai pusei – Rusijai ir Baltarusijai: mes matome, ką čia darote, bet jūs nepamirškite, kad tą darote ne prieš mažą Lietuvą, o prieš didelį ir galingą NATO“, – mintį perteikė M. Laurinavičius.