Mišką užgrobianti tvora virto, bet jos dalys liko
Anksčiau Laurų kvartalą purtė skandalas, kai buvo nustatyta, jog kvartale gyvenantys milijonieriai neteisėtai apsitvėrė 10,08 ha valstybinės reikšmės miško. 2009-aisiais metais tvora buvo nugriauta. Tačiau iki pat šiandienos pašalinta yra ne visa tvora, valstybiniame miške, ne privačioje žemėje, yra likę didžioji dalis tvoros kuoliukų. Tai reiškia, kad tvora gali būti bet kada vėl užtverta.
Vis dėlto šiuo metu žmonės gali laisvai vaikščioti mišku prabangių namų pašonėje. Taip galima apeiti visą Laurų kvartalą, jeigu nebus atkreiptas apsaugos darbuotojų, kurie dirba kvartale, dėmesys. Viešojoje erdvėje buvo pasirodžiusi informacija, kad apsaugos darbuotojai išvaro žmones iš valstybinio miško, kai šie per daug priartėja prie prabangių namų. Tačiau DELFI žurnalistai su tuo nesusidūrė.
Šiais metais atsirado naujų pažeidimų valstybiniame miške
Tačiau tvoros kuoliukai valstybiniame miške, toli gražu ne vieninteliai galimi pažeidimai valstybiniame miške greta Laurų kvartalo. Panašu, kad Laurų kvartalo gyventojai vėl ėmėsi savavališkos veiklos valstybiniame miške, kuris yra šalia jų sklypų. Sunaikinta miško paklotė ir vietoj jos atsiradusi žalia veja, miško žemėje prisodinta svetimžemių, miškui nebūdingų augalų: tujų, kitų dekoratyvinių augalų, miške įrengti akmenynai, kai kur stovi batutai kiti mediniai statinukai – tokius galimus pažeidimus galima užfiksuoti apsilankius šalia Laurų kvartalo ir pasivaikščiojus valstybiniu mišku.
Kai kuriose vietose miško apskritai liko nedaug. Nemenčinės miškų urėdijos duomenimis, galimi pažeidimai miške padaryti šią vasarą ar rudenį. Už tokius pažeidimus, priklausomai nuo jų masto ir ploto, gresia ne tik baudos, bet ir žalos gamtai atlyginimas, kurios sumos gali būti tūkstantinės.
Tarp savininkų – ir esami ar buvę valstybės tarnautojai
Neaišku, kas būtent padarė galimus pažeidimus, siejamus su valstybiniu mišku, dabar tai aiškinasi valstybinės institucijos. Akivaizdu, kad dalis pažeidimų, kaip seni tvoros kuoliukai, galėjo būti bendra viso kvartalo nuosavybė.
Registrų centro duomenimis, sklypai ir statiniai Laurų kvartale priklauso įtakingiems visuomenėms veikėjams, daugiausia verslininkams, tačiau tarp jų yra ir valdininkų, valstybinių įmonių vadovų. Neseniai turtingiausio Lietuvos verslininko Nerijaus Numavičiaus namas Laurų kvartale buvo parduotas beveik už 2 milijonus eurų. Šiuo metu kvartale parduodamų namų kaina svyruoja nuo 1,2 iki 1,5 milijonų eurų.
Įdomu tai, kad sklypus Laurų kvartale turi ne tik verslininkai. Registrų centro duomenimis, sklypą kvartale turi buvęs Seimo Teisės departamento direktorius Kęstutis Virketis, kuris po skandalo dėl netinkamų kanceliarinių lėšų naudojimo asmeninėms reikmėms paliko postą 2006 metais. Tuo metu jis jau turėjo sklypą Laurų kvartale, jis jam priklauso nuo 2005-ųjų metų. Sklypas priklauso ir Marijai Virketienei.
Sklypas Laurų kvartale nuo 2004 metų priklauso ilgamečiam Nacionalinio operos ir baleto teatro vadovui Gintautui Kėvišui ir jo žmonai Rūtelei Kėvišienei. Ji buvo Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos mokytoja.
Sklypus turi verslo elitas ir ne tik
Laurų kvartale, Registrų centro duomenimis, sklypus turi daug žinomų verslininkų. Tačiau tarp jų yra ir įmonių bei verslo žmonių, kurie šiuo metu negali pasigirti žinomumu ar dideliu verslu.
Tarp savininkų yra buvęs vienas smulkiųjų „Vilniaus prekybos“ ir su ja susijusių įmonių grupės akcininkų Mindaugas Bagdonavičius, kuris akcijas pardavė. Taip pat sklypas priklauso ir Jolitai Bagdonavičienei. Taip pat tarp savininkų yra N. Numavičiaus buvusi sutuoktinė Lina Numavičienė.
Sklypas priklauso ir Eglei Marcinkevičiūtei, kuri yra buvusių „Vilniaus prekybos“ valdybos narių Gintaro Marcinkevičiaus bei Mindaugo Marcinkevičiaus sesuo. Kaip skelbiama, ji taip pat ėjo aukštas pareigas „Vilniaus prekybos“ įmonių grupėje.
Dar vienas sklypas kvartale priklauso Živilei Marcinkevičienei, su „Vilniaus prekyba“ kadaise susijusio G. Marcinkevičiaus žmonai. Taip pat sklypas priklauso ir buvusiai „Vilniaus prekyba“ valdybos pirmininkei Jolantai Bivainytei.
Du sklypus Laurų kvartale, turi ir grupės „E energija“ akcininkas ir vadovas Virginijus Strioga. „E energija“ grupė teikia paslaugas visuomeniniam sektoriui ir verslo klientams. Taip pat sklypas priklauso Vilmai Striogienei.
Registrų centro duomenimis, sklypas kvartale priklauso Algiui Bitautui, internete pristatomam kaip konsultavimo paslaugų verslininkui, kurio įmonėje dirba du darbuotojai. Kitas sklypas priklauso „Aprangos“ grupės vadovui Rimantui Perveneckui ir jo žmonai Vilijai Perveneckienei.
Sklypus kvartale turi ir kelios įmonės: automobilių nuomos įmonė „Rentaka“ su trimis darbuotojais bei UAB „Investlit“ taip pat su trimis darbuotojais. Kitas savininkas – Gintaras Vytautas Barauskas, vadovaujantis 2 darbuotojų įmonei, taip pat Lina Barauskienė.
Sklypą kvartale turi ir buvęs „LEO LT“ valdybos pirmininkas ir „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Rymantas Juozaitis bei jo žmona Neringa Juozaitienė. Taip pat verslininkas Žilvinas Skardžius bei Rimantė Skardžiuvienė. Dar vieno sklypo savininkė – Kristina Krasnadamskytė.
Taip pat sklypas priklauso ir verslininkams Janui Romaševskiui ir Stanislavai Romaševskai. Turtas kvartale priklauso ir „Švenčionėlių keramika“ buvusiems valdybos nariams Pranui Krištopaičiui ir Oliai Krištopaitienei. Kitas sklypas priklauso verslininkui Kazimierui Musteikiui bei Ritai Musteikienei.
Sklypą kvartale valdo ir skandalingas verslininkas Adolfas Ginaitis, kuris buvo siejamas su yra statybų bendrove „Vėtrūna“. Taip pat Saliomė Ginaitienė. Tarp savininkų yra ir ERGO draudimo grupės Baltijos šalyse valdybos pirmininkas Kęstutis Bagdonavičius bei buvusi „Krasta Auto“ vadovė Asta Bagdonavičienė.
Dar vienas sklypas kvartale priklauso „Danske Bank“ generaliniam direktoriui Gintautui Galvanauskui. Taip pat kitas sklypas priklauso verslininkui Vytautui Skuodžiūnui, dar vienas – Ričardui Bielskiui, sklypą turi ir Elvyra Regina Ginaitienė.
Sklypus kvartale turi ir krovinių gabenimo įmonės „Axis Transport“ pardavimų vadovas Tomas Degutis, verslininkas Uladzimir Vasilko, architektas Kęstutis Sirutis ir Dalia Sirutienė.
Pažeidimai tarnyboms žinomi, bet ar jie bus pašalinti neaišku
DELFI informaciją apie galimus pažeidimus prie Laurų kvartalo pranešė Valstybinei miškų tarnybai, kuri kontroliuoja tiek valstybinius, tiek privačius miškus. Ši konstatavo, kad yra padaryti pažeidimai, bet juos išsiaiškinti paliko miško valdytojui – urėdijai.
„Tyrimo metu nustatyta, kad pranešime nurodyti aplinkosauginiai pažeidimai yra Nemenčinės miškų urėdijos administruojamo valstybinio miško teritorijoje. Vadovaujantis gauta informacija iš Nemenčines miškų urėdijos yra žinoma, kad valstybiniame miške aplink Laurų gyvenvietę esantys tvoros stulpai, likę nuo seniau buvusios tvoros yra nepašalinti.
Taip pat yra nustatyta, kad Laurų gyvenvietes gyventojai minėtame valstybiniame miške yra prisodinę dekoratyvinių augalų. Šie veiksmai miško valdytojui yra žinomi ir šiuo metu yra vykdomas administracinės bylos nagrinėjimas dėl minėtų pažeidimų“, - rašte rašė Valstybinės miškų tarnybos direktorius Paulius Zolubas.
Urėdija sunkiai tvarkosi su situacija
Valstybinio miško prie Laurų kvartalo valdytoja yra Nemenčinės miškų urėdija. Vis dėlto Nemenčinės miškų urėdas Eligijus Ryškus pripažino, kad su situacija sekasi tvarkytis sunkiai, o nauji pažeidimai padaryti visai neseniai.
„Savavališka veikla ten miške yra vykdoma. Leidimai tvarkyti valstybinį mišką apskritai nėra išduodami, todėl veikla yra savavališka. Tai nėra jų žemė, jie jos nevaldo ir priimti sprendimą be miško šeimininko kažką daryti niekas neturi teisės“, - kalbėjo E. Ryškus.
Pasak urėdo, pažeidimai padaryti visai neseniai: „Pažeidimai padaryti šią vasarą, gal rudeniop. Mūsų žmonės apie tai žino, buvome išsikvietę vieną gyventoją, pasirodo, kad jis ten negyvena, o nuomoja, paskui kitą. Vakar turėjome tam žmogui surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą, bet jis neatvyko. Bandysime antrą kartą kviesti. Dar yra likę ten buvusios tvoros kuolų, lyg tvora, lyg ir ne tvora. Vėl neaišku, kas yra jų šeimininkai.
Ten yra visokių tujų prisodinta. Žinome, kad jos pasodintos kaip tik šiais metais. Mes dėl jų aiškinamės, bet ne taip lengva. Kai žmonės turi tiek pinigų, jie turi ir teisininkų ir elgiasi ne taip paprastai. Mes puikiai žinome tą situaciją, ten bomba tiksinti seniai yra ir ji bus visą laiką. Pas tuos žmones daug pinigų ir norai labai dideli, kadangi jie galvoja, kad pinigai valdo visą pasaulį. Dalinai tai yra teisybė.“
Urėdas teigė, kad jam yra sunku sužinoti, kas valdo turtą, todėl sunku kažką nubausti: „Turėtų būti skaičiuojama ir žala gamtai, nežinau, kokio dydžio ji turėtų būti. Tik neaišku, kas tiksliai yra kaltininkas: kieno sklypo riba prasideda, kieno baigiasi. Prieiti prie tų žmonių nėra taip paprasta, apsistatę apsauga ir visokiais velniais. Pabandykite pasibelsti į kieno nors duris.“
Žinote nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų taip pat įtartinų žemės užgrobimo atvejų bei sandorių? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu DELFI. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu birute.davidonyte@delfi.lt.