Laidoje pasiteiravus, kodėl R.Lazutkai taip užkliuvo toks pasiūlymas, jis tikino, kad mokiniai jau ir taip yra apdovanojami – gabumais, padėkos raštais, tėvų rūpestingumu.
„Pagerbti galima garbės raštu, medaliu, gėlėmis, o premija yra pinigai, tai kodėl reikėtų apdovanoti žmones, kurie ir taip yra apdovanoti gamtos. Jie turbūt turi gabumus – genetiką. Jie, matyt, apdovanoti gerais tėvais, kurie rūpinasi jų mokslu, taip pat jie apdovanoti gerais mokytojais ir mokykla, nes tik geros mokyklos ir geri mokytojai išugdo vaikus, kurie gali laimėti olimpiadas.
Genetika, paveldimumas – tai didžiulis turtas. Jeigu žmogus yra gabus matematikai, taip pat buvo prižiūrėtas namuose ir mokykloje, tai jau yra dovana, kodėl reikėtų jiems mokėti pinigus? Ar yra problema, kad gabūs mokiniai nenoriai eina į olimpiadas? Vaikai mokosi patys sau, jie kuria savo ateitį ir vėliau bus apdovanoti postais, algomis ir t.t. Mes čia pat turime žmones, kuriems yra būtina padėti, jiems stinga pinigų“, – laidoje „DELFI diena“ tikino R.Lazutka.
Švietimo ministro Algirdo Monkevičiaus teigimu, premijomis būtų pademonstruotas valstybės požiūris, kad mes gerbiama gabius žmones, kurie savo pasiekimais ir valia garsina Lietuvos vardą.
„Aš gerbiu profesoriaus nuomonę, jis tikrai yra ekspertas, kuris savo žiniomis ir nuomone pateikia gilias įžvalgas dėl socialinio teisingumo. Žinoma, aš tikrai priimu šią pastabą ir pastebėjimą“, – tikino ministras.
„Tai nėra premija. Tai yra skatinimas, apdovanojimas už gerą rezultatą, kuris nėra vien dėl talento. Kartais žmogus neturi daugiau talento, nei turi jo bendraklasiai, bet jis daug dirba, ruošiasi, o tam reikia jungtis prie duomenų bazės, reikia daugybės išlaidų. Mano galva, tai yra požiūris, kad tas žmogus savo žiniomis pasiekė, kad Lietuvos vėliava suplazdėtų tarptautinėje arenoje. Noriu pasakyti, kad vaikams, kurie yra iš kitokios aplinkos, yra kitos priemonės, kurios yra žymiai, jeigu čia kalbame apie 20-25 tūkst. eurų, tai yra milijonų pagalba mažinant konstrastus, padedant šeimoms, kuriose vaikai neturi būti atskirti tik dėl to, kad vaikai yra kitame sluoksnyje. Tai yra žymiai didesnės apimties priemonės, kurios yra skirtos būtent tam“, – aiškino A.Monkevičius.
„Aš tikiu, kad tos premijos prisidės prie požiūrio, kad jūs esate reikalingi, kad valstybė tai vertina“, – taip pat pridūrė politikas.
Profesorius R.Lazutka pabrėžė, jog toks ministerijos sprendimas – nedemokratiškas ir neteisingas.
„Yra principinis dalykas – vaikas mokosi. Ar reikia mokėti už mokymasi? Tai kodėl mes įvedame premijas tik tiems, kurie dalyvauja olimpiadose. O tie vaikai, kurie yra klasės pirmūnai, tai jiems irgi reikia premijų. Tai mes pradėsime visiems mokiniams mokėti algas, už tai, kad jie mokosi? Principas yra toks pats.
Kai žmogus mokosi dėl savęs, jis yra gerbiamas, jis pasiekia rezultatus. Kam reikia jam siūlyti pinigus. Man ministerijos požiūris šiuo atveju yra visiškai nesuprantamas. Ką reiškia teisingumas? Demokratinėje visuomenėje yra teisinga pinigus perskirstyti vargingiausiųjų naudai. Tai yra priimta ir pripažįstama, o paremti stipriausius – nedemokratiška ir nelogiška, neteisinga“, – kalbėjo R.Lazutka.
„Manau, kad ir sportininkai dėl savęs sportuoja, ir alpinistai dėl savęs kopia į kalnus. Čia yra visuomenės ir valstybės požiūris“, – tokiai nuomonei replikavo ministras.
Anot R.Lazutkos, politikams reikėtų labiau gilintis į atskirties mažinimą, o ne į tokius „nedemokratiškus pasiūlymus“.
„Manau, kad į visus vaikus turėtų būti nukreiptas toks pats dėmesys. Išmoka už pasiekimus reikia apdovanoti ir tą, kuris vienais metais mokėsi šešetukais, o kitais metais – septynetais. Bet įsivaizduokime, į ką visa tai pavirstų. Mes mokėtume algas mokiniams už tai, kad jie mokosi. Vietoje to, kad ministerija ruoštų tokią įstatymo pataisą, jie galėtų užsiimti rimtais darbais.
Yra didžiulė atskirtis, didžiulė nelygybė, todėl politikų dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kad reikia jį skirti“, – tikino pašnekovas.