Pietų – į valgyklą
Į paskutinę kelionę E. Ivanauskas, pačių artimiausiųjų meiliai vadintas Žanu, buvo išlydėtas trečiadienį. Scenos žvaigždė palaidotas Kretingos kapinėse, šalia pirmosios žmonos Reginos.
Laidotuvių išvakarėse Kretingos laidojimo namų šarvojimo salėje atsisveikinant su velioniu tvyrojo įtampa.
Spengianti tyla buvo padalijusi artimiausius E.Ivanausko žmones į dvi barikadų puses. Vienoje jų ašaras braukė R.Ivanausko dukra Audronė Pierienė ir velionio pusseserė Ema Endziulaitienė su giminėmis. Iš kitos karsto pusės suspausta širdimi gėlą liejo antroji E. Ivanausko žmona Aldona, rankinėje slėpdama ištuokos dokumentus.
Kas nutiko vieno garsiausių sovietmečio estrados atlikėjo gyvenimo pabaigoje?
Tai žinojo tik keliolika gargždiškių, kurie E. Ivanauską matydavo šiame miestelyje lėtai žingsniuojantį į valgyklą „Bulvė“. Vyras čia pasirodydavo per pietus pavalgyti šilto, vietos virėjų gaminto maisto.
Nuslėpė vestuves
Prieš aštuoniolika metų lemtinga našlio E. Ivanausko ir tuo metu su pirmu vyru išsiskyrusios Aldonos pažintis įvyko įmonėje „Klaipėdos maistas“. Personalo skyriuje dirbusi moteris patraukė radijo laidas įmonėje vedusio E. Ivanausko dėmesį.
Daugybė sovietmečio moterų tuomet su pavydu žvelgė į aristokratiška elegancija pasižymėjusios estrados žvaigždės parankę įsikibusią moterį. Pora santuokoje išgyveno 15 metų, o prieš ją – dar trejus metus.
Tačiau apie antrąsias savo vestuves E. Ivanauskas giminei nepranešė, apie antrą santuoką nežinojo ir dukra. Artimieji apie E. Ivanausko pasirinkimą tuoktis išgirdo jau po santuokos įforminimo.
Kodėl po aštuoniolika metų trukusios meilės istorijos E. Ivanausko santuoka, likus keletui savaičių iki mirties, buvo nutraukta? Skirtingus atsakymus pateikia vyro buvusi žmona ir dukra.
Prižiūrėti tapo per sunku
„Aš jį labai mylėjau, bet jo dukros iniciatyva mes nuo spalio 11-osios esame išsituokę. Mane apšmeižė, kad aš išvariau savo vyrą. Esą visą gyvenimą naudojausi dainininko garbe, o kai susirgo, tada neva išvariau. Bet jis serga, žinote, kiek metų? Pastaruoju metu jį prižiūrėti man tapo per didelė našta. Nes aš pati esu ligonė“, – dienraščiui pasakojo antroji E. Ivanausko žmona Aldona.
Moteris tikino, kad jos draugai, dvasininkai ir atlikėją pažinojusieji supranta jos pasirinkimą skirtis.
„Aš sunkiai tai išgyvenau. Pirma jo operacija įvyko 1998 m., 2008-aisiais – dar dvi. O viskas prasidėjo nuo to, kad sirgdamas, labai karščiuodamas, jis vis tiek koncertavo. Širdies raumenį pažeidė sepsis, trūko širdies vožtuvas“, – pasakojo žmona.
Tačiau buvusi sutuoktinė tvirtino, kad vyras nesiskundė dėl jį užklupusios ligos.
„Jis buvo geras žmogus, visus mylėjo, niekada nesiskundė. Tikiu, kad Lietuvos moterys man pavydėjo. Buvo ko pavydėti. Jis iki pat galo buvo džentelmenas. Nebegalėdavo nieko nešti, o vis tiek man neduodavo nieko pakelti“, – pasakojo A. Ivanauskienė.
Nepajėgė prižiūrėti
Tačiau, nepaisant to, dar šių metų rugpjūtį E.Ivanauskui teko palikti dviejų kambarių butą Gargžduose ir su savo daiktais persikraustyti pas dukrą į Klaipėdą. „Aš pati sunkiai sergu ir giminės nepanoro man padėti jo slaugyti. Buvo pasakyta, kad tai yra žmonos pareiga. Jo dukra pareiškė, kad tėvą pasiims ir prižiūrės tik tuomet, kai mes būsime išsiskyrę“, – sakė A. Ivanauskienė, dėl skyrybų kaltindama dukrą.
Paklausus A. Ivanauskienės, ką ji mano, kodėl mylimas vyras vis dėlto pasirašė skyrybų dokumentus, ji atsakė mananti, kad iš gailesčio.
„Jis suprato, kad mano sveikata yra ant ribos, aš nebepajėgiau jo prižiūrėti be Audronės pagalbos. Man jau reikėjo pertraukų“, – prisipažino E. Ivanauskienė.
Tačiau atlikėjo vienturtė dukra pasakojo, kad tėvą pribloškė netikėtai gauti skyrybų dokumentai, kuriuos jis pasirašė.
„Ta žinia jį galutinai prislėgė. Tik jiems abiem spręsti – skirtis ar ne. Niekada nesikišau į jų gyvenimą. Tačiau tėtis po skyrybų ėmė vis labiau silpti, manau, kad jis pasijuto nereikalingas“, – kalbėjo A. Pierienė.
Skyryboms dokumentus suruošė ir advokatą pasamdė A. Ivanauskienė.
„Tėtis baiminosi, kad neištvers teismo posėdžio, bet vėliau jis pranešė, kad šalių susitarimu santuoka buvo nutraukta. Apie tai jam paskambinusi pasakė buvusi žmona“, – tėvo žodžius perdavė 46-erių A. Pierienė.
„Kai tėtis susirgo, jo žmona tikrai juo rūpinosi. Negalėčiau nė žodžiu dėl to laiko jai papriekaištauti. Juk tris širdies operacijas jam teko ištverti. Bet jis nebuvo nepajudantis ligonis, jis juk vaikščiojo. Man plyšta širdis, kad į gyvenimo pabaigą artimiausias jo žmogus nepanoro jo prižiūrėti“, – savo širdgėlą liejo atlikėjo dukra Audronė.
Džiaugėsi praleistu laiku
E. Ivanausko pusseserė Ema pasakojo, kad šeima siūlė ieškoti prižiūrėtojos, kuri galėtų padėti slaugyti ligonį, tačiau A. Ivanauskienė esą nesutikusi su tokiu sprendimu.
„Bet jis juk būtų buvęs namuose. O tai sergančiam žmogui yra svarbu. Kalbos, kad Žaną turėtų pasiimti dukra, pasigirdo dar pernai gegužę. O šį rugpjūtį jis buvo perkraustytas į Klaipėdą. Jo daiktai buvo sudėti ir giminės jį atvežė į dukros namus“, – patikino E. Endziulaitienė.
Atlikėjo dukra Audronė tikino, jog tik džiaugiasi, kad paskutinius tėvo gyvenimo mėnesius praleido kartu su juo.
„Koks čia vargas prižiūrėti tėtį? Aš džiaugiausi kiekviena diena, praleista su juo. Mes kalbėdavomės, juokaudavome, jam buvo gera, nors giliai širdyje jis slėpė tikrąją nuoskaudą“, – vos tvardydamasi kalbėjo A. Pierienė.
Likimas negailėjo smūgių
E. Ivanausko pusseserė vilnietė E. Endziulaitienė tikino, kad pusbrolį vadino broliu.
„Mes užaugome kartu, todėl buvome labai artimi. Mažai kas žino, kad jo gyvenimas buvo itin sudėtingas. Jis anksti neteko tėvų, todėl jis užaugo mūsų šeimoje“, – prisiminė E. Endziulaitienė.
Prisimindama vaikystę, E. Endziulaitienė apie pusbrolį kalbėjo su didžiulė šiluma.
„Jo mama ir mano mama buvo seserys, o tėvai – broliai. Todėl, mirus Žano tėvams, mūsų šeima jį parsivežė gyventi į Klaipėdą. Beje, Žano brolį Ričardą į Kėdainius pasiėmė auginti mamos brolis“, – pasakojo E. Endziulaitienė.
Pastaruoju metu Ričardas gyveno Vokietijoje, tačiau bloga žinia apie staiga pablogėjusią E. Ivanausko sveikatą jį atvijo į gimtinę. Vyras dar spėjo pabūti šalia brolio paskutinę jo gyvenimo valandą.
„Aš Žaną pažinojau visą gyvenimą ir galiu pasakyti, kad jis buvo itin kuklus žmogus. Jis niekada nesiskųsdavo. Jis nėra pikto žodžio pasakęs. Tokių padorių žmonių kaip jis yra mažai likę. Tačiau man plyšta širdis dėl to, kad jo gyvenimo pabaiga buvo tokia skaudi“, – šiltų žodžių pusbroliui negailėjo E. Endziulaitienė.
Sužinojusi, kad E.Ivanauskas išsiskyrė, vilnietė pusseserė mėgino iškvosti, kas gi nutiko artimo giminaičio šeimoje.
„Mes kalbėdavome su juo telefonu kone kasdieną. Gavęs skyrybų dokumentus, jis man prasitarė, kad dabar jis jaučiasi kaip tarp dangaus ir žemės. Atsidusdamas pasakė, kad jis liko be namų. Psichologiškai jis buvo sužlugdytas, tačiau to stengėsi neparodyti“, – susijaudinusi pasakojo E. Endziulaitienė.
Scenoje tebeskamba balsas
„Jis buvo patenkintas, nes mus matė. Aš jam padovanojau savo knygą, o jis ja džiaugėsi“, – pasakojo E. Ivanausko scenos partnerė.
N. Paltinienė bičiulį nustebino savo sumanumu klausytojus pamaloninti jo balsu.
„Kol aš gyva, kol aš dainuoju scenoje – jo balsas skambės. Aš neleisiu niekam pamiršti jo gražaus, aksominio balso“, – pabrėžė N. Paltinienė, kurios koncertuose tebeskamba ir E. Ivanausko balsas.
„Aš koncertuose dainuoju gyvai, o kartu skamba jo balso įrašas. Jis stebėjosi, kad žmonės priėmė šį mano sumanymą ir yra dėkingi tai girdėdami“, – pasakojo atlikėja.
Artima E. Ivanausko bičiulė prisipažino, jog žinojo, kas slėgė draugo širdį.
„Jis buvo be galo inteligentiškas, santūrus, gražus žmogus. Tiek scenoje, tiek ir už jos ribų jis buvo pilnas meilės“, – pasakojo N. Paltinienė.
Stebino ištverme
Paskutinį kartą lankydama E. Ivanauską ligoninėje, N. Paltinienė stebėjosi draugo ištverme.
„Gydytojai sakydavo, jog tai, kad jis tiek išgyveno – stebuklas. Mes visi žinojome, kad jo būklė yra labai sunki, bet gydytojai jį palaikė iki paskutinės akimirkos. Jis tai suprato ir labai džiaugėsi, kad dar gyvena“, – pasakojo scenos žvaigždė.
Vienu didžiausių malonumų E. Ivanauskui buvo stebėti televizijos laidas, kuriose pasigirsdavo jų dueto dainos.
„Mes kalbėdavome telefonu arba internetu. Jis paskambindavo ir klausdavo, ar aš žinau, kad šiandien mes vėl buvome susitikę scenoje. Aš juokais nustebdavau, o jis pranešdavo, kad televizijos pageidavimų koncerte skambėjo mūsų daina ir mes su juo buvome pasimatyme“, – prisiminė N. Paltinienė ir tikino, kad E. Ivanauskas iki paskutinės dienos stengėsi juokauti.
„Jis sakydavo, kad daktarai už ausų jį tempia į gyvenimą“, – kalbėjo moteris.
Nemėgo spaudos dėmesio
N. Paltinienė atviravo, kad su E. Ivanausku nors ir dainavo keturis dešimtmečius bei tapo sovietinių laikų estrados superžvaigždėmis, tačiau didžiulių turtų abu nesusikrovė.
„Mes niekada neprekiavome savo jausmais. Mes – ne tos žvaigždės, kurios dabar yra“, – sakė estrados primadona.
N. Paltinienė pripažino, kad su E. Ivanausko mirtimi užmarštin dar labiau grimzta visos kartos lietuviškosios estrados dalis.
„Aš labai mylėjau jo balsą ir myliu iki šiol, kaip ir mano vyras Arvydas, mes jį mylėsime visada. Tokių žmonių – retenybė“, – sakė N. Paltinienė.
Estrados žvaigždė iki šiol yra lepinama gerbėjų dėmesiu, tačiau stebėjosi, jog E. Ivanauskas itin vengė dėmesio.
„Jį Gargžduose pažinojo daug kas. Bet jis vengė žurnalistų dėmesio, aš net bariausi. Tačiau jis buvo užsispyręs ir nenorėjo atvirauti svetimiems. Jis mylėjo publiką, dainą, mylėjo mūsų duetą“, – pasakojo N. Paltinienė.
Į laidotuves – iš Londono
„Man teko su juo dainuoti. Nesinorėtų būti šabloniškam ir tradiciškam kalbant apie šį žmogų. Tačiau jis buvo tiesiog tvarkingas žmogus – savo gyvenimu ir elgesiu su kitais žmonėmis. Kolegų atžvilgiu jis buvo itin diskretiškas. Iš jo nesu girdėjęs blogų atsiliepimų apie kitus scenos žmones“, – kalbėjo E. Kučinskas.
Klaipėdietis pripažino, kad E. Ivanauskas turėjo išskirtinį balsą, kurio galėjo pavydėti daugelis.
„Jis galėjo daryti karjerą net operoje, nes jo balse buvo išskirtinė vibracija. Tai buvo stiprus baritonas. Beje, jis scenoje elgėsi visada vyriškai. Niekada be reikalo nesiblaškė“, – prisiminė E. Kučinskas.
Kas paskutiniais metais slėgė E. Ivanausko širdį, E. Kučinskas nežinojo.
„Jis buvo tvarkingas šeimyniniame gyvenime. Savo problemų jis niekam neužkraudavo. Tačiau aš manau, kad šeima yra bet kokios profesijos žmogaus pagrindas. Tai yra tai, kas mus palaiko, kas teikia jėgų. Tai yra viskas, dėl ko mes norime gyventi. Šeima ir yra tas variklis“, – sakė E. Kučinskas.