„Anksčiau buvo duotas leidimas restauruoti vietoje, o dabar leidžiama restauruoti nukeliant, nes, pasirodo, kad vietoje niekas negali restauruoti. Jas galima restauruoti, bet nukeliant, o ne statant pastolius vietoje, nes ten sudėtinga technologiškai“, - sakė Kultūros paveldo departamento direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis.
Vilniaus meras Artūras Zuokas DELFI pasakojo, kad į Kultūros paveldo departamentą, prašydama leisti nukelti skulptūras restauravimui, kreipėsi pati miesto savivaldybė.
Taip ji pasielgė todėl, kad ankstesnis skulptūrų restauravimo konkursas neįvyko, mat atnaujinti sovietmetį primenančias skulptūras jų nenukeliant pasirodė neįmanoma.
Turėdama leidimą skulptūras nukelti savivaldybė skelbs naują konkursą, kurio dalyviai siūlys restauravimo ir tvarkymo technologijas.
„Kadangi dabar mes turime leidimą jas nukelti, taip ir padarysime, jeigu to prireiks“, - sakė A. Zuokas.
Kai kurie politikai yra siūlę sovietines skulptūras restauruoti kiek įmanoma ilgiau.
Žaliojo tilto skulptūroms yra suteiktas valstybės saugumo paveldo statusas, todėl jų išmontuoti teisiškai neįmanoma.
Valstybinė kultūros paveldo komisija, kuriai vadovauja Gražina Drėmaitė, šiuo klausimu ketina rengti paveldosaugininkų, menotyrininkų, dailėtyrininkų, menininkų, parlamentarų ir visuomenės atstovų diskusijas.
„Manau, bus įrodyta, jog nugriauti Žaliojo tilto skulptūras reikalauja mažuma. Dauguma pritaria tam, kad jos liktų kaip mūsų gyvenimo liudininkės, mūsų kultūros dalis. Aš to tikiuosi", - yra sakiusi G. Drėmaitė.
Tuo tarpu kritikai teigia, kad ant Žaliojo tilto pastatytos kareivio, darbininkų, valstiečių ir studentų skulptūros yra sovietinės propagandos dalis ir žeidžia žmones, kovojusius už Lietuvos išsivadavimą iš sovietų okupacijos.
Žaliojo tilto skulptūros „Mokslo jaunimas", „Taikos sargyboje", „Pramonė ir statybos" bei „Žemės ūkis" buvo pastatytos 1952 m.