Kaip DELFI teigė Šiaulių universiteto Studijų prorektorius prof. dr. Remigijus Bubnys, šiai mokslo įstaigai šįmet neskirta valstybės finansuojamų vietų į menų studijų bei muzikos, kūno kultūros ir sporto, taip pat integruotų gamtos mokslų pedagogikos programas.
„Aukštoji mokykla apie tai nebuvo iš anksto įspėta, nors priėmimo tvarkos visada skelbiamos stojantiesiems prieš dvejus metus. Kita vertus, tai rodo, kad Vyriausybė lyg ir deklaruoja, kad ketina stiprinti pedagogų rengimą trijuose centruose – Šiauliuose, Vilniuje ir Kaune, bet visi ženklai rodo, jog elgiamasi visiškai priešingai“, – tvirtino jis.
Dar gegužės pradžioje Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), remdamasi premjero sudarytos darbo grupės, vadovautos švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės, išvadomis, skelbė, kad yra numatoma sukurti sisteminį pedagogų rengimą visoje Lietuvoje, išgryninant tris pedagogų rengimo kompetencijų centrus – Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose.
Klaipėdos universiteto studijų prorektorė prof. dr. Leta Dromantienė DELFI pasakojo, kad jiems neskirta lėšų devynioms pirmosios pakopos studijų programoms ugdymo – menų srityse: andragogikai, edukologijai, taip pat kūno kultūros ir sporto, muzikos, pradinio ugdymo, socialinei pedagogikai bei sportiniams šokiams, šokio menui ir vaidybai.
„Situacija labai įdomi: universitetai dar nesijungia, tačiau finansavimas šioms studijų programoms nebeskiriamas. Tai tiesiog kryptingas Klaipėdos universiteto žlugdymas“, – kalbėjo prorektorė.
Teigė nesuprantantys motyvų
Apie finansavimo pokyčius aukštosios mokyklos teigia buvę informuotos gegužės 9 dienos švietimo ir mokslo ministrės J. Petrauskienės įsakymu. Prieš tai su universitetais tokie sprendimai esą nebuvo derinti – jie gavo pranešimą apie konkretų remiamų vietų skaičių.
Pasak R. Bubnio, iki praėjusių metų universitetams tam tikroms studijų kryptims būdavo skiriamas tikslinis finansavimas: aukštoji mokykla pateikdavo ketinimų protokolus, o ŠMM komisija apsvarstydavo juos ir priimdavo sprendimą. „Šįmet tikslinio finansavimo nebėra. Tiesiog ministerija paskirstė lėšas į kai kurias studijų programas, tačiau aiškaus pagrindimo ir paaiškinimo, kodėl taip nuspręsta, nebuvo sulaukta“, – nurodė prorektorius.
Jo teigimu, šiais metais Šiaulių universitetui tikslingai skirta 15 valstybės finansuojamų vietų ikimokyklinio ugdymo pedagogikos ir priešmokyklinio ugdymo programoms, tiek pat – specialiajai pedagogikai ir logopedijai.
„Tai kiek netikėta, nes mūsų pedagoginės studijų programos – tiek muzikos pedagogika, tiek sporto pedagogika – visada būdavo rentabilios ir surinkdavo vadinamuosius krepšelius. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad, pavyzdžiui, ikimokyklinio ugdymo studijų programai šiemet skirta 15 vietų, o pernai mes surinkome 20 krepšelių. Kodėl skirta penkiomis vietomis mažiau, negaliu atsakyti“, – kalbėjo R. Bubnys.
Studentams teks susimokėti
Pasak prorektoriaus, dėl tokių ŠMM sprendimų į nebefinansuojamas kryptis stojantiems jaunuoliams už studijas teks mokėti. „Mes turime įsteigę Kazimiero Butkaus stipendijų fondą šiaurės Lietuvos regiono abiturientams. Iš jo planuojama padengti dalį studijų kainos, tačiau likusią turės sumokėti studentas“, – aiškino jis.
R. Bubnys sakė dar negalintis garantuoti, kad valstybės neberemiamos studijų kryptys universitetui atsipirks, tačiau tikino, kad pageidaujančiųjų jas rinktis net dabartinėje situacijoje yra.
„Praktiškai neabejoju muzikos pedagogikos, kūno kultūros ir sporto pedagogikos programomis. Jau dabar LAMA BPO sistemoje yra užsiregistravę po beveik 10 norinčiųjų studijuoti. Gal šiek tiek mažiau ramu dėl menų studijų, nes ten yra stojamieji egzaminai, ir integruotų gamtos studijų pedagogikos, nes tai naujovė. Kreipėmės į ŠMM, grindėme poreikį, tačiau jie konstatuoja, kad šių specialistų pasiūla viršija paklausą. Taigi, atsižvelgdami į savo tyrimo rezultatus, jie priėmė tokį sprendimą“, – kalbėjo Šiaulių universiteto atstovas.
Klaipėdos universiteto prorektorės L. Dromantienės teigimu, 2016 metais šiai aukštajai mokyklai buvo skirtos 189 finansuojamos vietos. Šįmet skirta 15 vietų vaikystės pedagogikai, menų programoms – tik keturios.
„Tokiu būdu menų studijos sužlugdomos praktiškai visiškai, kaip ir švietimo bei ugdymo kryptis. Nors aukštųjų mokyklų pertvarka kol kas vyksta tik kalbų lygmenyje, bet ŠMM jau daro konkrečius veiksmus, kurie labai neigiamai atsiliepia universiteto tolesnei raidai“, – tvirtino ji.
Skambutis pasitempti
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vicepirmininkas Mantas Adomėnas DELFI teigė, kad sprendimai, kuriais mažinama parama tam tikroms studijų kryptims, susiję su ŠMM priimtomis gairėmis, nusakančiomis reikalavimus studijų programoms.
„Tokie kriterijai įvesti visiems – tai vienas iš žingsnių, siekiant užtikrinti studijų kokybę, kad nebūtų skelbiamos programos, kurioms dėstyti nėra pajėgumų, kurios sunkiai akredituojamos, nesurenka studentų ir panašiai“, – aiškino politikas.
Jo manymu, Klaipėdos ir Šiaulių universitetai, kaip ir kiti, turi programų, neatitinkančių keliamų reikalavimų.
„Deja, tokia realybė: negali būti išlaikomos programos, kurios yra be studentų ir dėstytojų, nerentabilios, tiesiog atima lėšas iš tų, kurie visa tai turi. Tai absoliučiai būtinas žingsnis, diegiant kokybinius reikalavimus, o kai kuriems universitetams jis tampa priminimu, kad reikia ieškoti kažkokių institucinių sprendimų. Deja, Lietuva nepajėgi išlaikyti tiek aukštųjų mokyklų, kiek turime dabar“, – kalbėjo M. Adomėnas.
Sprendimai paskelbti metų pradžioje
Kaip DELFI informavo ŠMM, pernai pakeistas Mokslo ir studijų įstatymas nebenumato tikslinio finansavimo aukštosioms mokykloms, tačiau pedagoginėms ir menų studijoms, kaip ir anksčiau, numatyta galimybė skirti valstybės finansuojamas vietas.
Pasak švietimo ir mokslo viceministro Giedriaus Viliūno, naujausi valstybės finansavimo studijoms skyrimo planai buvo paskelbti metų pradžioje.
„Jau 2016 metais konstatuota, kad studijuojančiųjų kūno kultūrą ir menų dalykų pedagogiką dalis yra kelis kartus didesnė, nei šioje srityje dirbančių mokytojų dalis. Atsižvelgus į tam tikrų dalykų mokytojų perteklių Lietuvos mokyklose ir šiuo metu studijuojančių atitinkamo dalyko pedagogikos studentų skaičių, šiemet nė vienoje šalies aukštojoje mokykloje nėra skiriamas valstybės finansavimas rengti mokytojams dalykininkams, tarp jų ir muzikos bei kūno kultūros mokytojams“, – nurodė jis.
Pirmosios pakopos studijose šiemet bus rengiami tik ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogai, pagalbos mokiniui specialistai, kurių Lietuvos mokyklose trūksta. Jiems numatoma skirti universitetuose 141, kolegijose – 121 valstybės finansuojamą studijų vietą. Iš jų 30 vietų numatyta Šiaulių universitetui.
„Tai nereiškia, kad apsisprendę tapti dalyko pedagogu moksleiviai neturės galimybių siekti savo išsvajotos profesijos. Jie gali stoti į atitinkamo dalyko nepedagoginę studijų programą ir pedagogines studijas pasirinkti kaip gretutines. Dalyko mokytoju taip pat galima tapti po dalyko bakalauro studijų baigiant nuo metų iki pusantrų trunkančias pedagogikos profesines studijas“, – aiškino G. Viliūnas.
Tokioms studijoms šiemet skirta daugiau negu ankstesniais metais – 150 studijų vietų (pernai buvo 136, užpernai – 123 vietos). Pasirinkusiems pedagogikos profesines studijas taip pat numatoma mokėti specialią stipendiją.
Pasak švietimo ir mokslo viceministro, siekiant subalansuoti priėmimą į menų srities studijas, kur specialistų poreikis nėra didelis, nuo šių metų jos koncentruojamos specializuotose, atskiroms menų specialybėms skirtose aukštosiose mokyklose, turinčiose gerą mokymo bazę ir pakankamą profesionalių dėstytojų skaičių. Priėmimui į menų studijas universitetuose šiemet numatoma 453 vietų.
Nors abiturientų skaičius mažėja, bendras valstybės finansavimas menų studijoms nemažinamas. Vilniaus dailės akademijai (turinčiai fakultetus Kaune, Klaipėdoje ir Telšiuose) atiteks 225, Lietuvos muzikos ir teatro akademijai – 139, Vytauto Didžiojo universitetui numatyta 26, Klaipėdos universitetui – 8 valstybės finansuojamos menų studijų vietos. Vietos menų studijų programoms paskirstytos remiantis Kultūros ministerijos pozicija.
„Su Kultūros ministerija, kuri formuoja valstybinę kultūros politiką, nutarta nedubliuoti mažą poreikį turinčių studijų programų – pavyzdžiui, nerengti tam tikros menų studijų srities specialistų, kurių poreikis ir įsidarbinimo galimybės valstybės mastu yra ribotos, keliuose skirtinguose universitetuose. Be to, rengiant studentus mažose grupėse jų rengimo kaštai labai išauga“, – aiškino G. Viliūnas.