Žurnalistų kalbinta Danielė pasakojo, kad Lietuvą norėjo pasiekti su kita nuotaika, bet neigiamų emocijų – daug. „Man karas nesibaigė“, – sakė ji.
„Jeigu klausiate, ar mums reikia psichologo pagalbos, tai tikrai taip. Yra mirties baimė, nežinomybės baimė. Aš tą patiriu iš arti todėl, kad tiesiog mano visi draugai, mes turime bendrų draugų, kurie yra dingę, kurie nežinom, ar gyvi, kurie yra ligoninėse.
Aš manau, kad laikas pradėti mąstyti ir pasižiūrėti, ką mes remiam, ir kad yra žudomi vaikai, kad yra pjaunamos galvos, kad mergaitės yra prievartaujamos, o kūnai pjaunami, ir skambinama tėvams“, – kalbėjo Danielė.
Kita sugrįžusi pilietė Eglė pasakojo, jog Izraelyje lankėsi turizmo tikslais. Ji teigė, kad didelio pavojaus būdama Izraelyje nejautė, bet, anot jos, buvo nejauku: „Parduotuvės buvo uždarytos, žmonių gatvėse buvo mažai.“
Dėl vis atidėliojamo skrydžio, Eglės teigimu, buvo neramu.
„Buvom nežinomybėje tikrai. Mūsų atgalinį skrydį atšaukė, buvo labai sunku. Laukėm, atidėjo skrydį, – vis taip atidėliojo“, – kalbėjo gyventoja.
„Ačiū Dievui, grįžom į Lietuvą“, – pridūrė ji.
Žurnalistų kalbinta sugrįžusi Rūta pasakojo, jog jautėsi apleista valstybės.
„Kai sekmadienį skambinom į Lietuvos ambasadą Izraelį ir visą laiką atsiliepdavo autoatsakiklis esant antrai karo dienai, tai šiek tiek nejaukiai jautėmės. Ir visą laiką nukreipdavo į Užsienio reikalų ministerijos konsulinį skyrių, o iš ten girdėjom tik tai, kad laikykitės, ramiai, mes viską padarysim pirmadienį“, – dėstė ji.
„Jeigu ne šitas lėktuvas, mes nebūtumėm grįžę“
Išlikti saugiems padėjo Dievas, komentavo Roma, kuri Betliejuje ir Palestinoje lankėsi su piligrimų grupe.
„Mes saugiai keliavom. Mes manom, kad Dievas, ramybė, pasitikėjimas vieni kitais, pasitikėjimas Dievu mus gelbėjo <...>. Mes labai daug meldėmės, mes kiekvieną dieną dalyvaudavom mišiose, mes giedojome ir mes rožinį kalbėjom. Ir kada atrodė nejauku, kad reikia pervažiuoti kur nors, mes giedojom. Giedojimas, kaip ir dainavimas, yra ramybė, mantra ir tobulas dalykas“, – su šypsena kalbėjo ji.
„Mes labai jautėm didelę paramą iš Lietuvos – tiek maldų ir tiek palaikymo. Atsirado žmonės, kur 100 metų žmonės nebendravo, draugai <...>. Tai buvo pakalba ne tik mums: lėktuve buvo žmonės su mažais vaikais, su kūdikiais, kurie sakė, kad, jeigu ne šitas lėktuvas, mes nebūtumėm grįžę.
Tai, kas dabar ten dėsis, yra nesuvokiama. To Izraelis niekada istorijoje nėra matęs“, – komentavo su piligrimų grupe keliavusi Nijolė.
Tiesa, ji pasigedo greitesnės Lietuvos institucijų reakcijos, informacijos:
„Kai tu sėdi viešbutyje sekmadienį ir matai, kaip lenkus Vyriausybė išgabena, kariniai lėktuvai skrenda, prezidento lėktuvas siunčiamas ir jie sako, kad viskas tvarkoje <...>, o mes sėdim ir negaunam informacijos. Ir, aišku, viskas baigėsi gerai, ir buvo priimtas pirmadienį sprendimas. Bet kai sėdi ant parako statinės ir negauni informacijos, nežinai, juo labiau iš ambasados – tiesą pasakius, norėjosi daugiau reakcijos.“
Kelis kartus atidėtą skrydį iš Tel Avivo į Vilnių su sustojimu Bukarešte organizavo užsakomųjų skrydžių bendrovė „Skyllence“. Iš viso lėktuvu skrido 150 asmenų ir du katinai.
Nepaisant to, kad skrydis buvo ir atidėtas, ir vėlintas, ir dėl to žmonės patyrė daug streso, Delfi kalbinta „Skyllence“ vadovė Vilma Vaitiekūnaitė teigė, jog yra patenkinta rezultatu: žmonės išgabenti bet kokia kaina.
O karas, anot jos, gali sugriauti visus geriausius planus.
„Mes matėme, kad išvykimo laikai keitėsi, stūmėsi į priekį iki tokio gana desperatiško lygio, kur turėjom beveik paros atidėjimą.
Nepaisant to, kad vakar diena buvo pakankamai rami visose oro uosto operacijose ir pačiame Tel Avive matėm, kad viskas pakankamai sklandžiai vyksta, tai vakare tas kortų namelis pradėjo byrėti: matėm, kad išsiderina skrydžiai, jie atšaukiami, jie lygiai taip pat atidedami ir mūsų skrydis – jokia išimtis“, – pasakojo vadovė.
Vaitiekūnaitė: institucijos darė, ką gali
Šie nuokrypiai keleiviams įnešė streso: esą išvykimo galimybė galėjo atrodyti ir nelabai reali.
„Įvertinus situaciją, kuri yra ir kaip yra sutrikdytos operacijos, kiek yra nežinomybės ir kad kiekvienas bando padaryti savo darbą geriausiai, greičiausiai, kaip jis gali, ir mažiausiai stresingai tiek keleiviams, tiek kolegoms, tai rezultatu aš esu vis dėlto patenkinta. Mūsų tikslas buvo išgabenti žmones bet kokia kaina. Tai žmones mes išgabenom. Taip, su nukrypimais, bet žmonės yra nusileidę Lietuvoje ir tuoj tuoj pasieks savo namus, ir apkabins savo vaikus“, – dėstė V. Vaitiekūnaitė.
Dabar, anot jos, jaučiamas ir palengvėjimas, ir pasididžiavimas savo pačių darbu, komanda, kuri padėjo suorganizuoti skrydį iš kariaujančios šalies.
Kai kurie politikai anksčiau kritikavo Lietuvos institucijas, kurios esą per mažai dėjo pastangų, kad išgabentų Izraelyje įstrigusius piliečius. Tačiau V. Vaitiekūnaitė teigė norinti apginti institucijas:
„Ten irgi dirba žmonės, kurie stengiasi padaryti darbą geriausiai, kaip gali, ir su tomis sąlygomis, kurias turi, ir su tais įrankiais, kuriuos jie turi savo rankose <...>. Mūsų darbas staiga tapo dėmesio centre, mus padarė šiek tiek išskirtiniais, bet tai niekaip nereiškia, kad valstybė nededa pastangų.“
Vadovė paminėjo, kad su Lietuvos ambasada Izraelyje bendravo nuo pat pradžios, kai buvo aišku, jog skrydis iš Tel Avivo įvyks, o lėktuve yra laisvų vietų.
Skrydis iš Tel Avivo į Vilnių asmeniui kainavo 1 tūkst. eurų, daliai keliavusiųjų – 41 piligrimui – išlaidas žadama kompensuoti.
V. Vaitiekūnaitė paaiškino, kodėl kaina buvo tokia:
„Mes organizavome pargabenimą kelių šeimų. Lėktuvas, kurį suradom tose sąlygose, kada buvo neaišku, ar skrydžiai visiškai atšaukiami, ar yra oro erdvės ribojimai ir judėjimas, tas lėktuvas buvo gerokai per didelis dviem šeimoms ir gerokai per brangus, kad galėtum sutilpti biudžete. Iš to ir atsirado idėja pasiūlyti, galbūt, yra daugiau norinčių žmonių kooperuotis ir pasidalinti kaštais. Iš to ir atsirado kaina, kuri yra.“
Organizuojamas „Spartan“ skrydis
Skelbta, kad dabar organizuojamas antrasis evakuacijos iš Izraelio etapas, kurio metu galimai bus panaudotas Turkijoje nusileidęs „Spartan“ lėktuvas.
„Vakar buvo išplatintas pranešimas visiems užsiregistravusiems programėlėje „Keliauk saugiai“. Žiūrėsime, kiek norinčių išvykti. Priklausomai nuo to, kiek žmonių norės išvykti antrame etape, organizuosime „Spartan“ skrydį. Egzistuoja galimybė ir keliems skrydžiams į Turkiją ar kitas Europos valstybes“, – anksčiau trečiadienį teigė Lietuvos ambasadorius Izraelyje Audrius Bruzga.
Užsienio reikalų ministerijos žiniomis, „Spartan“ skrydis į Lietuvą bus organizuojamas dar šį vakarą, jam užsiregistravo 35 asmenys.
Antradienį į Antaliją išsiųstas „Spartan“ regione liks budėti iki spalio 15 dienos: jeigu atsirastų daugiau lietuvių, kuriuos taip pat reikėtų evakuoti iš Izraelio.
Apie tai, kad Turkijoje nusileido Lietuvos kariuomenės transporto orlaivis „Spartan“, trečiadienio ryte informavo Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys.
„Pasiruošę vykdyti Lietuvos piliečių evakuaciją iš Izraelio. Pagal karinę sampratą Lietuvos kariuomenė suplanavo nekarinio personalo evakuacijos operaciją (angl. Non-combatant Evacuation Operation, NEO). Tokio tipo užduotys vykdomos civilius asmenis evakuojant iš konflikto regiono. Operacijos rajone yra Lietuvos kariai ir Karinių oro pajėgų orlaivis „Spartan“, – trečiadienio ryte feisbuke paskelbė V. Rupšys.
Praėjusią savaitę islamistų grupuotė „Hamas“ pradėjo puolimą prieš Izraelį. Teroristai paleido tūkstančius raketų į Izraelio miestus ir įsiveržė į šalį. Izraelis oficialiai paskelbė karo padėtį.
Lietuvos institucijos pranešė ieškančios būdų, kaip pargabenti šiuo metu karo zonoje esančius šalies piliečius.
