LNK „Žinios“ pakalbino katastrofą savo akimis mačiusią vilnietę, kuri sako esanti įsitikinusi – virš jos galvos lėktuvas pralėkė su degančiu varikliu. Ši vilnietė buvo keliasdešimt metrų nuo lėktuvo sudužimo vietos.
„Triukšmas buvo labai didelis. Pagalvojau, kad krenta raketa tiesiai man ant mašinos. Norėjau skambinti 112, bet negalėjau prisiskambinti, nebuvo jokio ryšio. Nežinau, ar tai buvo sutapimas, ir būtent toje vietoje ryšio nebuvo, ar tiesiog vienu momentu visi bandė skambinti“, – kalbėjo moteris.
Liudininkė sako, yra įsitikinusi, dar prieš lėktuvui rėžiantis į žemę, prie variklio matė kažką panašaus į liepsnas.
„Jis sviro į dešinę pusę ir tuo momentu nežinau, ar užsiliepsnojo, ar žiežirba iškrito iš, nežinau, gal turbinos, kažkur prie dešinio sparno tikrai prašvito visas lėktuvas ir jis tiesiog tėškėsi į žemę, buvo didelis sprogimas“, – pasakojo moteris.
Ji tikino, kad tai nebuvo lėktuvo lempų šviesa.
„Būtent dešinėje pusėje ir būtent prie tos turbinos buvo lyg žiežirba ir jis prašvito, lyg būtų buvęs mažas sprogimas“, – sakė moteris.
Pareigūnai kartoja, kad kol kas nėra duomenų, kad lėktuvas dar ore būtų patyręs problemų.
„Surinkta pirminė informacija neindikavo, kad turėtų būti tiriama sunkesnė nusikalstama veika“, – kalbėjo vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis.
Pagrindinės versijos – dvi
Dabar kaip pagrindinės tiriamos dvi versijos. Pasitvirtinti gali ir abi, kad lėktuvas nukrito dėl oro uosto darbuotojų arba pilotų padarytų klaidų.
„Kaip jūs ir minite: ar gali būti lakūno klaida? Žmogiška klaida? Kažkokio ekipažo nario kažkokia klaida?“, – komentavo A. Urbelis.
Taip pat tiriama versija, kad galbūt netinkamai veikė oro uosto arba lėktuvo įranga, todėl pilotai turėjo netikslius duomenis. Iš vaizdo įrašų akivaizdu, kad lėktuvas, likus pusantro kilometro iki oro uosto tako, buvo per žemai.
„Gal kažkokios priimančios techninės galimybės buvo blogos, gal atsirado kažkokie trukdžiai orlaivyje, gal – dėl kažkokios nepriežiūros“, – svarstė A. Urbelis.
Vykdoma įvykio vietos apžiūra
Antrą dieną po lėktuvo katastrofos Vilniuje visos aplinkinės gatvės buvo jau atidarytos, tačiau pačioje avarijos vietos, kuri didžiąja dalimi yra krūmynai, vyko tyrimo darbai. Tiesa, pačios nuolaužos dar nebuvo liečiamos, vyko avarijos vietos apžiūra.
„Pareigūnai vykdo vietos apžiūrą, vykdomas 3D įvykio vietos skanavimas. Yra suteiktas tam tikras langas pasikelti dronus ir dronais tiksliai užfiksuoti visą įvykio vietą“, – kalbėjo policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas.
Tyrime dalyvauja ir Vokietija, nes lėktuvas skrido iš Leipcigo.
„Prie mūsų komandos prisijungė Vokietijos saugos tyrimų institucijos saugos tyrėjai, o kitų šalių – Ispanijos ir JAV tyrėjų laukiama atvykstant šiandien“, – antradienį sakė Orlaivių avarijų tyrimų vadovas Laurynas Naujokaitis.
Rusai masiškai trikdo GPS signalą
Vokiečių politikai ragina tirti versiją, kad lėktuvo įranga galėjo sutrikti dėl rusų vykdomų GPS trikdžių. Rusai tą daro seniai ir masiškai. Pirmadienį aplink visą Kaliningradą ir didelėje dalyje Lietuvos GPS trikdžiai buvo dideli. Vilniuje ir būtent lėktuvų leidimosi zonoje pirmadienį GPS trikdžių lygis buvo vidutinis.
„Turime tuos duomenis, kuriuos turite ir jūs visi. Tai yra matėme pirminę informaciją, turime informaciją iš navigacijos, turime vaizdo įrašus“, – kalbėjo A. Urbelis.
Net ir nustačius trikdžius, įrodyti, kas juos sukėlė būtent avarijos vietoje, gali būti sunku. Pirmadienį, praėjus kelioms valandoms po lėktuvo nukritimo, iš Vilniaus oro uosto kilo skraidančia laboratorija vadinamas lenkų lėktuvas. Jis naudojamas siekiant sureguliuoti oro uostų navigacijos sistemas.
„Šito komentuoti negaliu. Su mūsų atliekamu tyrimu tai nėra susijęs“, – sakė A. Urbelis.
Tyrimo tolesnė eiga
Antradienį rastos lėktuvo „juodosios dėžės“. Jos bus vežamos į užsienį, greičiausiai į Vokietiją. Lietuva neturi specialios laboratorijos joms iššifruoti.
Kai rusai virš Ukrainos numušė lėktuvą su 300 žmonių, tyrėjai likusias nuolaužas atkūrė į originalią lėktuvo formą. Lietuvos tyrėjai to nesvarsto, tačiau reikės kažkur laikyti ne tik nuolaužas, bet ir išsibarsčiusias siuntas. Dabar jos avarijos tyrimo medžiaga.
„Šiuo metu aktyviai ieškome angaro, kur galėtume tas detales patalpinti“, – aiškino A. Paulauskas.
Nukritęs lėktuvas apgadino keturių butų namą. Savivaldybė trylikai žmonių kol kas parūpino viešbutį.
„Pasiūlysime visiems persikelti į socialinius būstus“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Gyventojai namų nebuvo apsidraudę. Vilniaus miesto meras užsimena, kad gali būti prašoma, kad sugriautą namą atstatytų nukritusio lėktuvo savininkė – Ispanijos bendrovė.
„Tai dar ankstyvi klausimai, reikia sulaukti tyrimo rezultatų“, – sakė V. Benkunskas.
Dabar vyksta du atskiri tyrimai – Lietuvos ir užsienio aviacijos tarnybos aiškinsis, kokios avarijos priežastys.
„Apklausas visą laiką vykdome atskirai, nes mums žmonės gali duoti parodymus prieš save, nes žino, kad jie nebus nubausti. Mes taip pat negalime perduoti liudytojų kontaktų ir jų parodymų ikiteisminėms institucijoms“, – aiškino L. Naujokaitis.
Teisėsauga atskirai aiškinsis, kas kaltas, kad lėktuvas nukrito. Lėktuvas atskrido iš Leipcigo miesto. Ten jis buvo ir pakrautas. Nei prokuratūra, nei aviacijos tyrėjai sako nematantys reikalo atlikti tyrimą Leipcige, ar visų taisyklių laikytasi ten.
