Tęsia ryšius su buvusia partija
Bene daugiausiai emocijų antradienį Seime sulaukė nepavykęs prezidento veto atmetimas, valstiečiams pritrūko vos vieno balso.
Į balsavimo vietą priėmimo metu nesuspėjo grįžti buvęs konservatorius, Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Rimantas Dagys, o jo kolega Povilas Urbšys parlamentarus informavo, kad pastarasis dėl techninių nesklandumų nesuspėjo atiduoti savo balso. Pateikimo stadijoje R. Dagys palaikė valdančiuosius, tačiau vėliau jokių klausimų dėl nepavykusio balsavimo nekėlė.
P. Urbšys DELFI trečiadienį stebėjosi dėl tokio parlamentaro elgesio.
„Man atrodo, kad R. J. Dagys prieš savo valią tapo vakarykščio balsavimo herojus, nes pritrūko būtent vieno balso“, – sakė jis.
Politikas teigė matęs, kad prieš priėmimą R. Dagys sulaukė skambučio, politikas atsiliepė ir pasitraukė iš savo darbo vietos. Balsavime jis nedalyvavo.
„Ir kai jo paklausiau, kodėl tai įvyko, jis prakalbo apie tai, kad nesuveikė jo kortelė, tai dėl techninių priežasčių (nebalsavo, aut. p.)“, – kalbėjo P. Urbšys.
„Čia yra sąmoningas veiksmas“, – kolegos veiksmus įvertino parlamentaras.
P. Urbšys kalbėjo, kad R. Dagiui reikėtų viešai paaiškinti, kas įvyko, nes Seime jau pradeda sklisti gandai apie buvusio konservatoriaus bendrą su planą su jo buvusia partija.
„Manau, kad jis pats turėtų būti suinteresuotas paaiškinti, nes Seime pradeda sklisti įvairūs gandai. Vienas iš jų – o gal R. Dagio elgesys patvirtina, kad naujos krikščioniškomis vertybėmis paremtos partijos kūrimas yra slaptas konservatorių planas, kaip suvaldyti nusivylusius rinkėjus dėl konservatorių liberalėjimo. Ir juos nukreipti į R. Dagio partinį formatą, neatiduodant jos kitiems“, – apie Seime sklindančius gandus DELFI kalbėjo P. Urbšys.
O Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys, buvęs Seimo „valstietis“ Bronislovas Matelis mano, kad politikas pasirinko pagal sąžinę. Tačiau jis neatmeta, kad galbūt jo elgesyje yra interesų.
„R. Dagiui nepavyko sukurti partijos, kuriai reikėtų 3 proc., tai, ar jam dar reikia palaikyti tuos 3 proc., kai jam iš to visiškai jokios naudos? Galbūt teoriškai jis ketina prisišlieti prie kurios nors didesnės partijos. Tada jam tie trys procentai nėra naudingi“, – svarstė B. Matelis.
Viską pakeitė vienas skambutis
P. Urbšys pateikė ir kitą versiją, kuri jam paaiškintų R. Dagio elgesį.
„Gal kažkas iš bažnyčios hierarchų paskambino R. Dagiui“, – teigė jis. Parlamentaras priminė, kad prezidentas G. Nausėda tikintis ir niekada to neslėpė, dar dirbdamas banke, parlamentaro teigimu, G. Nausėda konsultuodavo arkivyskupiją dėl finansinių dalykų.
„Bet per tai susiformuoja tam tikri ryšiai“, – aiškino parlamentaras. Kalbėjo jis ir pridūrė, kad prezidentas turbūt, neturėjo, ką parlamentarui pasiūlyti, tad pasirinko tą asmenį, kuris galėjo perkalbėti R. Dagį.
„Tai, kad tas ryšys galėjo būti panaudotas, užsimezgęs per bažnyčią, aš nenustebčiau. Nes man tada darosi šiek tiek aišku, kas galėjo jį paveikti. Nes niekas kitas taip negalėjo R. Dagio paveikti, nes prezidentas neturi, ką jam pažadėti“, – sakė jis.
Parlamentaras svarstė, kad kuriant politinę partiją R. Dagiui reikalingas palaikymas – reikia užsitikrinti bažnyčios paramą, trūksta ir reikalingų partijos narių.
„Jam bet kokiu atveju yra reikalinga Bažnyčios palaikymas“, – sakė jis.
„Prezidentas ir jo aplinka turėjo kontaktuoti su tuo, kas turėjo turėti didžiausią įtaką R. Dagiui“, – kalbėjo Mišrios Seimo narių grupės atstovas P. Urbšys.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos (LVŽS) narys , "Centro partijos - Gerovės Lietuva" pirmininkas Naglis Puteikis DELFI taip pat pateikė versiją dėl buvusio konservatoriaus R. Dagio veiksmų antradienio Seimo posėdžio metu.
„Jis nuosekliai palaikė šią idėją, skyrė tam daug energijos ir laiko. O lemiamo balsavimo metu jam kažkas paskambino, mačiau, kad jis kalbėjo telefonu. Manau, kad jam kažkas paskambino, bet tai nebuvo P. Mačiulis, nes jis sėdėjo priešais R. Dagį. Mano galva, kažkas paskambino aukščiau už P. Mačiulį“, – sakė N. Puteikis.
Paprašytas įvardinti asmenį, kuris galėjo tą skambutį padaryti, parlamentaras nenorėjo spėlioti.
„Bet tikrai kažkas aukščiau“, – sakė parlamentaras. Ir tikino, kad, matyt, kažkas paprašė R. Dagio „pereiti į kitą pusę“.
„Jis mums po to rodė, kad turėjo ir atsarginę kortelę, kuri, neva, nesuveikė, bet prieš tai visi balsavimai vyko tvarkingai“, – sakė jis.
„R. Karbauskis, premjeras ir visų valdančiosios koalicijos partijų lyderiai dėjo visas pastangas, kad 200 tūkst. rinkėjų balsai nenueitų veltui. Bet panašu, kad opozicija su prezidentu buvo stipresni“, – sakė jis.
Tik ginklas prieš G. Nausėdą?
Buvęs valstietis P. Urbšys svarstė, galbūt mažesnė Seimo rinkimų kartelė net ir nebuvo toks didelis R. Karbauskio ir visos valdančiosios daugumos prioritetas – gal buvo ieškota politinio ginklo kovoje prieš prezidentą G. Nausėdą?
„Iš pat pradžių, kol dar nebuvo iškastas karo su prezidentu kirvis, tada matėsi toks atsainius požiūris į tą kartelės mažinimą. Kad taip, reikia koalicijos partneriams, taip, jie spaudžia, nes tai susiję ir su parama biudžeto tvirtinimo metu, bet tokio entuziazmo tikrai nesijautė. Bet kai tik prasidėjo situacija dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus, išryškėjo konfliktas, kartelės nuleidimas R. Karbauskiui tapo tam tikras sprogstamasis užtaisas šitame kare. Tada jau matėsi su kokia aistra jis pradėjo ginti demokratiją, tą nuostatą, vos ne prezidentui pradėjo baksnoti į Europos teisę šiuo klausimu“, – svarstė parlamentaras.
Ir dar pridėjo, kad buvęs jo frakcijos seniūnas dažniausiai vadovaujasi kerštu.
„Jo pagrindinis variklis politikoje yra kerštas, noras dominuoti prieš kažką. Todėl, kai žmogus, vadovaujasi tokiais principais, jis nėra nuoseklus“, – aiškino parlamentaras.
Panašiai DELFI kalbėjo ir B. Matelis. Politikas yra įsitikinęs, kad R. Karbauskis vaidino, kad tas klausimas dėl kartelės sumažinimo jam yra labai svarbus.
„Kaip matėme iš viešų reakcijų, jam gal kokį 80 proc. svarbiau buvo pažeminti prezidentą. Man teko vienoje laidoje klausyti, kaip kalbėjo Ulevičius (buvęs „valstiečių“ komunikacijos vadovas). Jis nusišypsojo, ir sako: „patikėkite, tai yra tik kova su prezidentu“, – sakė B. Matelis.
Jam taip pat įsiminė pokalbis su socialdemokratu Algimantu Salamakinu, kuris politikui pasakojo gal prieš 15-20 m., kai ėjo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko pareigas, R. Karbauskiui nurėžęs atlyginimą už tai, kad nelankė posėdžių.
Parlamentaro teigimu, tą sprendimą R. Karbauskis atsiminė iki pat šios kadencijos, ir buvo užsispyręs A. Salamakino neskirti į vieną iš Seimo komitetų.
„Mes turime reikalų su specifiniu žmogumi. Jis keršija, ir keršys visiems, kurie kažką jam gyvenime yra blogo padarę“, – sakė B. Matelis.
Jo nuomone, prezidentui R. Karbauskiui keršija už tai, kad nesutinka su jo nuomone, kad J. Narkevičius yra geras ministras.
Draugystę imitavo
B. Matelio teigimu, socialdarbiečiams šie politiniai metai atnešė nemažai pralaimėjimų – nebuvo nuleista rinkimų kartelė, Juozas Bernatonis nedeleguojamas į Konstitucinį Teismą, Gediminas Kirkilas netapo Seimo pirmininku.
„Aš galvoju, kad (socialdarbiečiai, aut. p.) provokuoja, kad prezidentas atstatydintų S. Skvernelį ir visą Vyriausybę“, – svarstė B. Matelis.
Buvęs valstietis P. Urbšys įžvelgė ir dar vieną priežastį, kodėl taip lengvai po pralaimėjimo pasidavė R. Karbauskis. Jo teigimu, tai gali būti ir koalicijos partnerių baimė.
„Pasigilinus, naudingiausias kartelės sumažinimas būtų mažesnėms partijoms. Bet, mano akimis, tai nebūtų naudinga patiems valstiečiams. Nes kartelės mažinimas augintų konkurentą, už kurį balsuotų tas pats elektoratas. Ir kai yra kalbama apie fragmentaciją frakcijų, esu įsitikinęs, kad daugiau fragmentuosis ta dalis rinkėjų, kurie nebalsuos už tradicines partijas“, – savo įžvalgomis su DELFI dalijosi P. Urbšys.
Ir teigė, kad kova dėl kartelės nuleidimo galėjo būti tik suvaidinta – norint įtikinti koalicijos partnerius.
„Ir man atrodo, kad neatsitiktinai Darbo partija yra ta, kuri jaučia, kad yra jos pakilimo banga. Ir ji yra už 5 procentus. Nes ji nori įsitvirtinti šioje pozicijoje, būsimam Seime. Ir kitų konkurentų nereikia. Todėl valstiečiai tą 3 procentų kartelę naudojo kaip karo ginklą, kovoje su prezidentu, bet kartu jis turėtų suvokti, kad kartelės sumažinimas, sumažintų ir jų atstovavimo galimybės Seime. Čia ir gali būti tas vienas iš motyvų, kuris, tarsi, parodo partneriams: padariau, ką galėjau, o dabar jau ką padarysi, nieko neišeis“, – DELFI kalbėjo P. Urbšys.
Apie konkurenciją DELFI kalbėjo ir Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) Rinkimų štabo vadovas Juozas Bernatonis.
„Jie, be abejo, yra mūsų konkurentai. Ir jie buvo mūsų konkurentai ir praeituose rinkimuose, kadangi mūsų elektoratai persidengia. Ir mums kiekvienam reikia įrodyti, kas yra geresnis, kad už mus balsuotų rinkėjai“, – apie konkurenciją dabartinėje valdančiojoje daugumoje pasakojo jis.
Seimo narys skubėjo tikslinti, kad LVŽS nėra jų oponentai, ar priešininkai, bet sutiko – kad jie yra patys rimčiausi konkurentai.