Politikus – buvusius ir esamus parlamentarus – klampina prieš trejus metus Seime svarstytas Vartojimo kreditų įstatymas, kuriam teikta tuo metu Liberalų sąjūdžiui atstovavusio Šarūno Gustainio pataisa, teisėsaugininkų teigimu, buvo naudinga koncernui „MG Baltic“.
Politinės korupcijos bylą, kurioje kaltinimų sulaukė Liberalų sąjūdis ir Darbo partija, taip pat buvę liberalsąjūdiečiai Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius ir Š. Gustainis, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys bei anksčiau „MG Baltic“ viceprezidento pareigas ėjęs Raimondas Kurlianskis, tyrę teisėsaugininkai paskelbė, kad minėta pataisa turėjo iš esmės sušvelninti įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimą ir patikrinimo reglamentavimą.
Dar neprasidėjus bylos nagrinėjimui teisme, viešumoje pasirodė informacija apie šiame tyrimo epizode liudijusius įtarimų nesulaukusius politikus. Didžiausi nemalonumai dėl to ištiko parlamentarą konservatorių Lauryną Kasčiūną.
„Lietuvos rytas“ paskelbė, kad 2015 metais L. Kasčiūnas, tuo metu nedalyvavęs politikoje, tuometinio „MG Baltic“ viceprezidento R. Kurliansko prašymu kalbėjosi su Seimo Biudžeto ir finansų komitete dirbusia bendrapartiete Irena Degutiene dėl balsavimo už Š. Gustainio pataisą. Tai konservatorius atskleidė liudydamas Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT).
Tą STT patvirtinusi I. Degutienė kalbėjo ne tik neatsižvelgusi į prašymą. Ji sakė rekomendavusi L. Kasčiūnui su verslininkais nesusitikinėti, ir šis jos paklausęs. Vis dėlto viešą informaciją įvertinęs Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Priežiūros komitetas metams sustabdė šio politiko narystę partijoje.
Turėjo paveikti kitus politikus
Viešai iki šiol neskelbiami įtarimų sulaukusių Liberalų sąjūdžio bei Darbo partijos atstovų liudijimai STT dėl Š. Gustainio pataisos, nors teisėsaugininkai, tirdami šį epizodą, apklausė visus ankstesnės kadencijos Seimo liberalsąjūdiečius bei kai kuriuos „darbiečius“.
Lemtingoji pataisa, kaip ir visas Vartojimo kreditų įstatymo paketas, Seime buvo priiminėjama 2015 metų lapkričio 5 dieną. Prieš tai Š. Gustainio projektas net du kartus buvo svarstomas Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK), ir abu kartus atmestas.
Iš tyrimo medžiagos aiškėja, jog „MG Baltic“ žmonės manė, kad jų planus jaukia BFK dirbę konservatoriai I. Degutienė, Andrius Kubilius bei liberalsąjūdietis Kęstutis Glaveckas, todėl esą buvo siekiama paveikti šiuos politikus pakeisti nuomonę.
Tyrimo medžiagoje fiksuota, kad 2015 metų spalio pabaigoje „Stiklių“ restorane vykusiame R. Kurlianskio ir E. Masiulio susitikime šis už atlygį buvęs įpareigotas paveikti K. Glavecką ir kitus Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narius, kad šie balsuotų už „MG Baltic“ koncernui naudingus projektus, taip pat ir Š. Gustainio pataisą.
Panašų pavedimą iš R. Kurlianskio buvo gavęs ir tuometinis Darbo partijos vicepirmininkas V. Gapšys. Jis balsuoti už pataisą turėjęs paveikti tuometinę Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę, parlamente dirbusius „darbiečius“ ir BFK narius.
Tyrimo medžiagoje nurodoma, kad už „MG Baltic“ palankių sprendimų pateikimą bei poveikį juos priimti Š. Gustainiui netiesiogiai duotas 8,7 tūkst. eurų kyšis, užmaskuotas kaip parama jo viešajai įstaigai. E. Masiuliui, teisėsaugininkų teigimu, buvo perduotas 106 tūkst. eurų kyšis, nors politikas tikino, kad tai buvusi paskola, kurią jis jau grąžino, bei jo artimųjų lėšos. V. Gapšiui esą buvo skirta 12,1 tūkst. eurų, užmaskuotų kaip nuolaida Darbo partijos politinei reklamai.
Trijų partijų pėdsakas
BFK nepatvirtinus Š. Gustainio pataisos, šis politikas ją įregistravo kaip atskirą siūlymą. Balsavimo dieną palaikyti pataisos prie mikrofono stojęs ir parlametarus už ją balsuoti kvietęs tuometinis liberalų lyderis E. Masiulis aiškino, kad projektas „eliminuoja perteklinius reikalavimus“.
Teisėsaugininkai aiškina, kad pateiktas projektas iš esmės reiškė bandymą sutrukdyti įstatymo pagrindiniame projekte numatytus sugriežtinimus gauti greitąjį kreditą. Š. Gustainio projektas numatė galimybę kreditų teikėjams patiems pasirinkti būdą, kaip patikrinti paskolos gavėjo mokumą – tam būtų pakakę ir paties prašytojo paliudijimo, jog jis sugebės grąžinti pasiimtą sumą.
Balsuojant Seime, Š. Gustainio projektas buvo atmestas, bet ne balsais „prieš“, o daugumai parlamentarų susilaikius. Kreditų teikėjams palankias pataisas palaikė vos 19 politikų, prieš buvo 9, susilaikė 65. Palankumą siūlymui parodė tik trijų partijų atstovai.
Kaip rodo 2015 metų lapkričio 5 dieną vykusio Seimo posėdžio protokolas, už Š. Gustainio pataisą pasisakė dauguma – aštuoni iš 11-kos – tuometinių Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovų. Ją parėmė ne tik korupcijos byloje teismo laukiantys Š. Gustainis, E. Masiulis bei G. Steponavičius, bet ir dabartinis liberalų pirmininkas Eugenijus Gentvilas, iki šiol Seime dirbanti Viktorija Čmilytė – Nielsen ir buvę parlamentarai Arminas Lydeka, Andrius Mazuronis bei Dalia Teišerskytė.
Balsavime apskritai nedalyvavo anksčiau projektą kritikavę liberalsąjūdiečiai K. Glaveckas, Vitalijus Gailius bei Dalia Kuodytė.
Pataisą palaikė 8 iš 30 Seimo „darbiečių“: V. Gapšys, L. Graužinienė, Švietimo ir mokslo ministerijai vadovavusi Audronė Pitrėnienė, Larisa Dmitrijeva, Viktoras Fiodorovas, Jonas Kondrotas, Valdas Skarbalius ir Sergejus Ursul.
„Už“ pasakė ir trys iš 30-ies konservatorių: Mantas Adomėnas, Arimantas Dumčius bei Vida Marija Čigriejienė.
Gentvilas prakalbo apie susitikimą su Kurlianskiu
Savo balsus „MG Baltic“ naudingam projektui atidavę liberalsąjūdiečiai laikosi vienos versijos: kai Seime teikiamas partiečio projektas, jis automatiškai paremiamas.
„Kaip vyksta frakcijos posėdis? Ryte susibėga frakcija dienos darbotvarkei aptarti. Siūloma, tarkime, 40 klausimų. Prabėgame – greitieji kreditai, balsuosime „prieš“. Bet yra Š. Gustainio pataisa – saviškio, vadinasi, balsuosime „už“. Vat tiek diskusijų buvo“, – DELFI dėstė E. Gentvilas.
Jis tvirtino, kad apsisprendžiant, kaip balsuoti, „jokios kalbos, jokio poveikio“ nebuvę.
„Pabalsavome už Š. Gustainio siūlymą, nes tai mūsiškis. Esminis dalykas, kaip balsavome dėl viso projekto. Tai, kaip matote, dėl viso projekto balsavome taip, kaip nenaudinga R. Kurlianskiui. Ir tai yra įrodymas, kad niekas mūsų nespaudė“, – kalbėjo liberalsąjūdiečių pirmininkas.
Pasak E. Gentvilo, tai jis išdėstė ir STT. DELFI jis pripažino tyrėjams pasipasakojęs ir apie anksčiau įvykusį susitikimą su R. Kurlianskiu, nors iki šiol viešai tvirtino: „Tikrai keliolika metų niekada nebuvau susitikęs nei su R.Kurlianskiu, nei su Dariumi Mockumi („MG Baltic“ prezidentu – DELFI)“.
„Ai, viskas yra, atsivers byla, pamatysite. Mano susitikimas atsitiktinis su R. Kurlianskiu yra. Ir aš tą paliudijau. 2012 metų spalio 12 ar 14 dieną, per Seimo rinkimų pirmąjį turą, verslininkai lankė įvairių partijų būstines, tai va D. Mockus ir R. Kurlianskis buvo užsukę ir pas liberalus į „Neringos“ restoraną. Tai paskutinis mano susitikimas. O apskritai mano dalykinis susitikimas su R. Kurlianskiu, kurį esu deklaravęs, buvo 2002 metais. Vienintelis. O toliau vat taip – renginys, furšetas, labą dieną – viso gero“, – kalbėjo politikas.
Pasiteiravus, ar su verslininkais kalbėta apie finansinę paramą, E. Gentvilas sakė: „Gerai, aš galiu juokauti, bet skaitykite kaltinamąjį aktą. E. Gentvilo ir R. Kurlianskio susitikimų niekada nėra buvę minimu laikotarpiu (2015-2017 metais)“.
Aktyvūs rėmėjai liberalai priešingos nuomonės negirdėjo
Nors E. Gentvilas tvirtino, kad liberalsąjūdiečiai linkę paremti saviškių projektus, šios partijos atstovė V. Čmilytė-Nielsen DELFI sakė, jog dėl Š. Gustainio pataisos nuomonės išsiskyrė.
„Manęs asmeniškai niekas balsuoti konkrečiai dėl jos neprašė, o mūsų frakcijoje nuomonės skyrėsi ir vienos pozicijos iš principo nebuvo“, – sakė pataisą parėmusi politikė.
Apie tai DELFI kalbėjo ir dėl Š. Gustainio pataisos nebalsavęs V. Gailius. „Frakcijos posėdyje pasakiau, kad pataisos nepalaikysiu, ir tą patį K. Glaveckas pasakė“, – tvirtino jis.
V. Gailius aiškino, kad dar 2006 metais, dirbdamas Panevėžio Kriminalinėje policijoje, jis kreipėsi į Lietuvos banką dėl prasidėjusio greitųjų kreditų vajaus.
„Kreipiausi į Lietuvos banką, prašydamas inicijuoti teisės aktų pakeitimus, siekiant sustabdyti nusikalstamas veikas, nes vyko masinis žmonių apvaginėjimas, masiniai sukčiavimai. Buvo vagiami dokumentai, įtraukiami asocialūs asmenys ir panašiai. Jau tada buvau prieš, ir pagal mano balsavimus Seime jūs matote, kad palaikiau tas pataisas, kurios sugriežtino greitųjų kreditų teikimus“, – kalbėjo V. Gailius.
Praėjusį šeštadienį „Lietuvos rytas“ skelbė, kad šiuo metu Antikorupcijos komisijai vadovaujantis politikas per apklausą STT paliudijo iš R. Kurlianskio sulaukęs siūlymo paremti jį per rinkimus. V. Gailius tvirtino jokios paramos nepriėmęs.
Interesų grupių veikimas buvo akivaizdus
Teigti, jog tuo metu Seime veikę politikai nebuvo įspėti apie grėsmes, kurios buvo įžvelgiamos tam tikroms verslo struktūroms palankiose pataisose, būtų netikslu. Seimo TS-LKD frakcijos narė Ingrida Šimonytė, tuo metu dirbusi Lietuvos banke ir dalyvavusi darbo grupėje, kuri tikslino Vartojimo kredito įstatymo pataisas, DELFI pasakojo per Seimo BFK posėdžius visus raginusi nepritarti Š. Gustainio projektui.
Ji neslėpė, kad interesų grupės buvo labai aktyvios svarstant Vartojimo kreditų įstatymą.
„Aš tuo metu nieko daugiau neveikiau, kaip tik per visas televizijas, radiją ir visas informacijos priemones aiškinausi su tokiu ponu Valicku (Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LVVKA) vadovas Liutauras Valickas), kuris atstovavo tokiai asociacijai, kuri labai nenorėjo jokių suvaržymų tai rinkai. Interesų grupės buvo labai aiškios“, – sakė I. Šimonytė.
Pasak jos, Š. Gustainio pataisa 100 proc. sutapo su tuo, ką prieš tai buvo teikusi asociacija.
„Tai kaip ir buvo labai aišku, kieno čia yra interesai. „MG Baltic“ tame procese aš tikrai nemačiau, bet tą asociaciją, kuri buvo suinteresuota savo bizniu, – taip. Akivaizdu, kad tai buvo lygiai tas pats tekstas ir lygiai tos pačios pataisos“, – sakė I. Šimonytė.
Konservatorių motyvai išsiskyrė
Vienas iš trijų konservatorių, neišgirdusių įspėjimų ir balsavusių už Š. Gustainio pataisą, M. Adomėnas šių metų balandį išplatino kreipimąsi į TS-LKD Priežiūros komitetą, paaiškindamas apie anksčiau, 2014-2016 metais, vykusius pokalbius su „MG Baltic“ atstovais.
Politiko teigimu, pokalbių metu dažniausiai būdavo aptariama politinė situacija ir prognozės. R. Kurlianskį ypač dominę Vilniaus mero ir 2015 metais vykę TS-LKD pirmininko rinkimai.
Pasak M. Adomėno, vienintelis kitokio pobūdžio pokalbis įvyko 2015 metų rudenį prieš balsavimą dėl Š. Gustainio pataisos. Susitikime, įvykusiame R. Kurlianskio iniciatyva, šis paprašęs pataisą paremti, nes tai esą kompromisinis variantas, kuris geriau atspindi šalių interesų balansą.
„Atsakiau, kad nesijaudintų, nes ir taip esu apsisprendęs už šią pataisą balsuoti. Pataisa tuo metu man atrodė kompromisinė. Šis epizodas užėmė apie 4 minutes iš pusvalandį trukusio pokalbio; jokios „paramos“ nebuvo nei prašoma, nei siūloma – apie tai išvis nėjo kalba, ir jokios paramos nesu gavęs. Už pataisą balsuoti kitų Seimo narių neagitavau ir nemėginau paveikti frakcijos pozicijos šiuo klausimu“, – tvirtino konservatorius.
Balandžio pradžioje TS-LKD Priežiūros komitetas, apsvarstęs M. Adomėno kreipimąsi, nusprendė, kad šiuo metu neturi pagrindo jo bausti dėl kontaktų su verslininkais, tačiau partinis tyrimas bus tęsiamas.
Pats politikas DELFI sakė esąs tikras, kad jokių naujų epizodų iš jo pokalbių su „MG Baltic“ neatsiras. „Esu visiškai tikras“, – pabrėžė jis.
Kita konservatorė, parėmusi Š. Gustainio pataisą, buvusi parlamentarė V. M. Čigriejienė, dabar ginasi sprendimo aplinkybių neprisimenanti. „Neprisimenu, nesukite galvos. Prie ko čia Š. Gustainis? Aš jo apskritai kaip žmogaus nemėgau. Aš nežinau, klauskite frakcijos, neatsimenu“, – sakė V. M. Čigriejienė.
Ji neprisiminė ir to, ar buvo kviesta į STT. „Tikrai neprisimenu, garbės žodis. Klauskite ko nors lengvesnio – apie kokius nors abortus, ar ką“, – kalbėjo buvusi parlamentarė.
Su A. Dumčiumi DELFI susisiekti nepavyko. Šiuo metu jis nebėra ne tik Seimo, bet ir TS-LKD narys.
Tikina, kad buvo nuoseklūs
Tuometinis TS-LKD parlamentinės frakcijos seniūnas A. Kubilius nesureikšmino fakto, kad konservatoriai, balsuodami dėl Š. Gustainio pataisos, ne pasisakė griežtai „prieš“, bet susilaikė. Pasak jo, balsuodami konservatoriai parėmė Lietuvos banko ir jam tuo metu atstovavusios I. Šimonytės poziciją.
„Kaip dabar aiškėja, galbūt kažkas bandė individualiai kažkokius balsus rankiotis. Aš nenustebęs, kad V. M. Čigriejienė ar A. Dumčius galbūt buvo tuo požiūriu ir įtakoti. Bet aš nesiimu čia spręsti, negaliu pasakyti“, – kalbėjo A. Kubilius.
Konservatorius DELFI teigė nebuvęs kviestas liudyti STT. Tačiau pas tyrėjus teko lankytis kitai įtakingai konservatorei – I. Degutienei, minimu laikotarpiu dirbusiai Seimo BFK. Kaip jau rašyta, ji patvirtino sulaukusi bendrapartiečio L. Kasčiūno, buvusio jos visuomeniniu patarėju, užuominos dėl Š. Gustainio pataisos.
To I. Degutienė nepaneigė ir kalbėdama su DELFI.
„Neneigiu, kaip aš galiu neigti. Žinote, aš tikrai detaliai nieko negaliu prisiminti. Tik galiu patį faktą pasakyti, kad iš tikrųjų taip buvo – buvo atėjęs. Pasakiau: „Ne, turiu savo nuomonę. Palaikau Lietuvos banko poziciją". Tuo viskas pasibaigė“, – aiškino ji.
Paklausta, kodėl balsuodami dėl pataisų konservatoriai susilaikė, o ne balsavo „prieš“, parlamentarė tai paaiškino įprastais santykiais tarp partnerių.
„Tarkime, ir vakar buvo opozicinė darbotvarkė. Mes irgi visada sakome kolegoms – pritarkime po pateikimo. Lygiai taip pat, kaip ir jie mūsų pozicijai pritaria. Gal čia dėl to ir buvo taip – ne kategoriškai dedi minusą, bet susilaikai“, – svarstė I. Degutienė.
Parlamentarė nepastebėjo, kad kažkas iš „MG Baltic“ svarstant pataisas būtų bandęs priartėti prie konservatorių.
„Aš tai nemačiau ir negirdėjau, kad kažkas būtų šnekėjęs“, – sakė I. Degutienė.