Pirmą kartą greitąją pagalbą iškvietė žmona. Užsiminęs apie ją Pranas graudinasi. „Iš karto pasakė, kad su durnium negyvens“, - prisimena žmogus, per kelis dešimtmečius išmokęs gyventi su liga.
Dabar jis - vienas aktyviausių Vasaros gatvėje įsikūrusio Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro pacientų klubo „Kūlgrinda“ narių. „Kai susergi, problema ta, kad 90 proc. žmonių tavęs nebesupranta. O čia mums nereikia daug kalbėti - iš pusės žodžio vieni kitus suprantame“, - sakė DELFI pašnekovas.
Po studijų jis kurį laiką gyveno ir dirbo Varėnoje. Ten ir smogė šizofrenija. „Kai pradėjau lakstyti po miestą šaukdamas, mane brigada iškart išvežė į Naująją Vilnią. Nuo to laiko kiekvienais metais vis pagulėdavau ligoninėse. Kai pablogėdavo, pradėdavau visokias kvailystes krėsti: ir genijum, ir net pačiu Dievu buvau“, - atviravo Pranas, pridurdamas, kad jam dabar nebėra ko slėpti.
Viršininkas liepė kloti tiesą
Iš mažo miestelio, kur visi visus pažįsta, į Vilnių persikrausčiusiam Pranui Elektrografijos institute pavyko įsidarbinti elektriku. Ten, pažeisdamas įstatymus, jis dirbo net dešimt metų.
„Aš nelindęs tik prie spalvotų televizorių, mobiliųjų telefonų ir kompiuterių. Šiaip geras specialistas buvau, todėl ir priėmė, tiesa, reikėjo egzaminus išlaikyti“, - prisiminė Elektromechanikos technikume techniko elektriko specialybę įgijęs Pranas.
Yla iš maišo pradėjo lįsti, kai dėl nuolatinio vaistų vartojimo šizofrenija sergančiam elektrikui pradėjo regimai drebėti rankos. Bendradarbiams iš pradžių aiškino, kad sušąla, tačiau galų gale buvo iškviestas pas viršininką, kuris liepė kloti visą tiesą.
Sužinojęs, kad Pranui šizofrenija, vadovas išsigando: „Nori į kalėjimą mane įkišt?“, bet iš darbo neišmetė, nes užstojo bendradarbiai, sakydami, kad gerai dirba ir kad gal reikia pažiūrėti, kaip seksis.
Nebelaukia, kol išveš
Per dešimt metų, kol dirbo, nebuvo nė vienų, kad Prano neišvežtų pasigydyti į ligoninę, tačiau institute jam pavyko išsilaikyti iki pat pertvarkos, „kai visur viską pradėjo mažinti“.
„Taip sutapo, kad tuo metu man pasiūlė „grupę“. Gerai, kad ją paėmiau, nes būčiau likęs ir be darbo, ir be pajamų. Anksčiau Naujoje Vilnioje man tas pats gydytojas irgi siūlė nebedirbti, bet „grupės“ neėmiau, nes jaučiausi sveikas žmogus - nesupratau, kokia čia baisi liga“, - pasakojo. DELFI pašnekovas.
Dabar jam nustatyta mišri diagnozė: ne tik šizofrenija, bet ir lėtinė depresija. Tačiau per dešimtmečius Pranas sako išmokęs pajusti, kada pablogės: „Aš jau savo ligą žinau: pajuntu, kad nebegerai ir pats ateinu - nebelaukiu, kol išveš. Dabar ir pats sau vaistus pasireguliuoju, jaučiu, kas man tinka ir kas ne“.
Kaltina tinginyste
Paklaustas, ar labai skiriasi sveiko ir sergančio žmogaus gyvenimas Pranas linksi galva: „Kai esi sveikas, tai sveikas, o kai susergi, tai 90 proc. žmonių tavęs nebesupranta. Teta man kartą supykusi pasakė, kad mes visi čia išsigalvojame depresiją, kad nieko nedarytume”.
Vyrui skaudu apie tai kalbėti. Pralinksmėja, kai grįžtame prie klubo, kuriame jis sekretoriauja, reikalų. „Susirenkam, pasiruošiam sumuštinių, kavos, arbatos, reikalus sprendžiam, vieni kitus su gimtadieniais pasveikiname”, - pasakoja DELFI pašnekovas, pridurdamas, kad labai laukia kelionės prie jūros.
„Šiemet gavome 6 vietas sanatorijoje: dviem savaitėm ir tik už 70 litų. Gausime ir pusryčius, ir pietus, ir vakarienę. Porcijos geros būna. Paprašiau, kad mane paimtų - labai norėčiau išvažiuoti pasisemti jėgų, visiems metams užtektų“, - sako Pranas.
Sergamumas depresija padvigubėjo
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, Lietuvoje kasmet depresija suserga 1500-2000 žmonių. 2010 metais mūsų šalyje buvo per 20 tūkst. žmonių, sergančių depresija.
Specialistai susirūpinę, kad per dešimt metų ligotumas depresija beveik padvigubėjo: jei 2000 metais 100 tūkst. gyventojų teko 380 sergančiųjų depresija, o 2010 metais jau 722.
Kaip DELFI komentavo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto gydytojas rezidentas Janas Hilbigas, nuolatinis ir ryškus ligonių skaičiaus augimas rodo, kad penktadaliui depresija sergančių pacientų ligos forma pereina į lėtinę.
Pradėjo taikyti CBASP psichoterapiją
Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad 2020 metais depresija taps antra liga pagal išlaidas, kurias valstybės skiria ligonių gydymui ir jų nedarbingumui kompensuoti.
Manoma, jog kokybiškai teikiama CBASP psichoterapija, kuri šiemet pradėta taikyti ir Lietuvoje, 85 proc. atvejų leis pasiekti visišką ar bent dalinį simptomų išnykimą.
Naujo gydymo būdo Lietuvos medikai mokėsi padedant Baltijos ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biurui bei fondui „Hochschulkontor“, kuris finansuojamas Vokietijos užsienio ministerijos lėšomis.