Tiek Lietuva, tiek ir Lenkija žada šią sieną saugoti dar geriau.
„Prieštankinių minų įsigijimas, nuotolinio naudojimo minų įsigijimas, prieštankinių griovių tinklo ruošimas, tiltų paruošimas, jeigu reikia, jei priešas važiuoja, tai trukdymas jam važiuoti.
Kai kurių vietų pasienyje nuolatinė fortifikacija, tą pradėsime daryti vasaros pabaigoje“, – priemones trečiadienį vardijo krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas.
Visos šios priemonės kainuoja.
„Mes jau dabar savo gynybos planuose ir biudžete, planavime visam tam sprendiniui iš krašto apsaugos sistemos pusės matome 600 milijonų eurų sumą per dešimtmetį. Tai yra 30–40 milijonų kasmet, kai kuriais atvejais ir daugiau, jeigu kalbame apie minas“, – kalbėjo Lietuvos krašto apsaugos ministras.
Lenkijos gynybos ministras tikina, kad Lenkija daro viską, jog jos ir Lietuvos sienos apsauga taptų tarptautiniu klausimu.
„Baltijos gynybinė linija ir mūsų siena papildys viena kitą. Dėl to bus saugiau mums visiems. Esminis dalykas, kad norime užsitikrinti šiems gynybiniams įtvirtinimams finansavimą iš ES“, – kalbėjo Lenkijos gynybos ministras W. Kosiniak–Kamysz.
Krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas užsiminė, kad su ministru aptars ir prezidento Gitano Nausėdos išsakytą norą abiem šalims kurti regioninį raketų paleidimo įrenginių „HIMARS“ amunicijos logistikos centrą.
„Lenkijos planas įsigyti „HIMARS“ yra įspūdingas. Mes irgi įsigyjame jų. Lenkijoje atsiranda „HIMARS“ akademija, kur galima ruošti specialistus. Ir mes kaip valstybė esame suinteresuoti bendradarbiauti ir tuos specialistus rengti kartu su Lenkija“, – teigė L. Kasčiūnas.
„Tikrai darysime viską, kad stiprintume gynybą ir tikrai noriai prisijungsime prie kiekvienos iniciatyvos, kuri stiprins sienų saugumą. Ne apie viską dabar galime pranešti, tačiau tikrai dabar vyksta daugybė diskusijų“, – kalbėjo Lenkijos gynybos ministras W. Kosiniak–Kamysz.
Lenkijos sieną nelegalūs migrantai pastaraisiais mėnesiais atakuoja kur kas smarkiau nei Lietuvos. Nors situacija prie kaimynų sienų šiuo metu yra ramesnė. O Lietuvos pasienyje dar ramiau.
„Stiprinimas yra reikalingas, nes grėsmės nėra niekur dingusios. Kaip ir matome situaciją Lenkijoje, kur, galima sakyti tiesiogiai, buvo nužudytas Lenkijos karys. Tad tos grėsmės yra ir pas mus ir jos gali greitai atsirasti. Neteisėti migrantai vis tiek kažkur Baltarusijoje yra ir jų kryptis gali pasikeisti – sumažėti Lenkijoje, padidėti Lietuvoje“, – žiniasklaidai sakė Padvarionių užkardos vadas Sigitas Valainis.
Kai kuriais Europos politikų skaičiavimais Baltijos šalių ir Lenkijos gynybinės linijos įrengimas kainuotų 2,5 milijardo eurų.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia: