Šiauliuose po susitikimo su Lietuvos kariuomenės vadu Lenkijos generalinio štabo viršininkas teigė, kad dvišalis bendradarbiavimas oro gynybos srityje pirmiausia yra sutelktas NATO oro policijoje. Tačiau jis pažymėjo, kad šis bendradarbiavimas, esant politinei valiai, gali plėstis.
Pasak M.Cieniucho, Lenkijai aktualiausia šiuo metu yra įgyti pajėgumus, galinčius veikti 40-100 kilometrų aukštyje.
"Kalbant apie Lenkiją, žemiau 100 kilometrų iki 40 kilometrų yra "tuščia" erdvė. Kitos šalys, kaip kad Vokietija ar Prancūzija, turi pajėgumus su Patriot PAC3, PAC2+ ir kitomis raketomis. Mes neturime", - žurnalistams sakė Lenkijos generalinio štabo viršininkas.
"Štai kodėl mūsų prezidentas kelia klausimą, kad mes bendradarbiaujant su kitomis šalimis turėtume užpildyti šią "tuščią" erdvę. Užpildyti šią erdvę vienai šaliai yra labai brangu ir tikriausiai ne visada įmanoma. Mūsų prezidentas kalbėjo apie regioninį bendradarbiavimą, nes tai žymiai perspektyviau", - kalbėjo M.Cieniuchas.
Paklaustas, ar mato galimybes oro gynybos srityje bendradarbiauti Lietuvai ir Lenkijai, Lenkijos kariuomenės vadas pirmiausia paminėjo Šiauliuose dislokuotą NATO oro policijos misiją, kurią šiuo metu vykdo lenkų kariai ir naikintuvai.
"Taip, mes matome sritis, kuriose galime bendradarbiauti. Oro gynyba - tai ne tik raketos, radarai bei vadovavimo ir valdymo sistemos. Oro gynybos dalis yra tai, ką mes darome čia, Lietuvoje. Naikintuvai yra oro gynybos dalis ir jie yra pajėgūs užpildyti atkarpą, kuri yra 10-15 tūkst. metrų nuo žemės. Mes bendradarbiaujame šioje srityje ir dalyvaujame šioje sistemoje", - kalbėjo Lenkijos kariuomenės vadas.
"Žinoma, mano požiūriu, bendradarbiavimas kitose srityse taip pat įmanomas, tačiau pirmiausia tai nėra kariškių sprendimas. Tai politinis sprendimas. Kai politikai abiejose šalyse nuspręs, kad jie kažką statys kartu, žinoma, kariškiai tai įvykdys be jokių problemų", - sakė M.Cieniuchas.
Jis taip pat pridūrė, kad oro policijos misija Baltijos šalyse turi "pridėtinės vertės pilotams".
"Mes atliekame jau ketvirtą pamainą čia ir už savaitės ją baigsime. Viskas vyksta pagal planą, o planus kartais rašo kiti žmonės, o ne mes. Mes nematome jokių problemų. Žinoma, kiekviena misija yra svarbi pilotams, nes tai jų darbas. Jie treniravosi tokioms misijoms. Todėl kiekviena oro policijos operacija, nesvarbu ar ji Lietuvoje, Lenkijoje, Ispanijoje, ar kažkur kitur, turi pridėtinės vertės pilotams, technikams ir visai sistemai", - teigė generolas.
Lenkijos kariuomenės vadas pabrėžė, kad būtina sukurti saugią oro erdvę virš kiekvienos NATO priklausančios valstybės.
"Norėčiau pridurti kelis žodžius apie sistemą. Kaip NATO šalys narės mes turime vieną oro erdvę. Saugumas šioje erdvėje yra pareiga visiems Aljanso nariams. Todėl mes laikomės pozicijos, kad atsakomybė už šią oro erdvę yra viso Aljanso reikalas ir kiekviena šalis turi padaryti kažką gero šioje srityje. Todėl mes teigiame, kad nesvarbu kokią oro policijos sistemą mes turėsime čia, Lenkijoje ar kitose šalyse. Sistema turi dirbti gerai. Galų gale sistema turi sukurti saugią oro erdvę virš NATO šalių narių", - teigė M.Cieniuchas.
NATO oro policijos misijos vykdymas šiemet buvo pratęstas neribotam laikui su pirmąja peržiūra 2018 metais.
"Karinių pajėgumų plėtojimas Karaliaučiuje kelia susirūpinimą"
M.Cieniuchas sako, kad Rusijos karinių pajėgumų stiprinimas kaimyniniame Karaliaučiaus krašte kelia susirūpinimą lenkų kariškiams.
Tokią poziciją Šiauliuose penktadienį viešėjęs Lenkijos generolas išsakė paklaustas, ar Lenkijos kariškiai mato priežastį susirūpinti dėl karinės galios vystymo Rusijai priklausančiame anklave. Pasak M.Cieniucho, nerimą ypač kelia puolamosios ginkluotės plėtojimas.
"Kai klausiate kariškių, atsakymas turi būti "taip". Tai mus neramina. Ypač kai mažoje teritorijoje yra tiek daug puolamųjų karinių pajėgumų. Kiekviena šalis gali daryti ką nori, tai jos teritorija, tačiau tai nereiškia, kad kaimyninės šalys nėra susirūpinusios. Trumpas atsakymas yra "taip", - žurnalistams sakė M.Cieniuchas.
Rusija yra perspėjusi, kad NATO neatsižvelgus į jos nuogąstavimus dėl priešraketinės gynybos sistemos Europoje, tarp Lietuvos ir Lenkijos įsiterpusioje Karaliaučiaus srityje bus dislokuotos naujausios žemė - oras ir žemė - žemė tipo raketinės sistemos, tokios kaip S-400 ir "Iskander".