Kaip matyti iš internete platinamų vaizdo įrašų iš balandžio 28 dieną vykusio kasmetinio „Polonijos suvažiavimo“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos „Valdemaro Tomaševskio blokas“ frakcijos Vilniaus savivaldybėje atstovė, buvusi energetikos viceministrė R. Cytacka sulaukė priekaištų dėl netinkamo Lenkijos paramos, skirtos Lietuvos lenkams, panaudojimo.
Kaip žinia, Lenkijos Vyriausybė kasmet skiria finansinę paramą lenkų bendruomenėms ir nevyriausybinėms organizacijoms Lietuvoje.
Į suvažiavimo tribūną pakilusi politikė, vadovaujanti „Lenkiškų mokyklų tėvų forumui Lietuvoje“, pažėrė priekaištų Lenkijai. Ji pareiškė, kad tuo metu, kai Lenkiją valdė „Pilietinės platformos“ (Platforma Obywatelska, PO) koalicija, kurios premjerai buvo Donaldas Tuskas ir Ewa Kopacz, Lietuvos lenkų vaikai prieš pirmąją klasę gaudavo 1000 zlotų (apie 250 eurų, paramos iš Lenkijos), o dabar gauna tik 440 zlotų (apie 100 eurų).
R.Cytacka kalbėjo, kad dabartinei Lenkijos Vyriausybei prisiėmus įgyvendinti rinkiminėje programoje 500+ numatytus įsipareigojimus šeimoms, valdančioji partija „Teisė ir Teisingumas“ (lenk. „Prawo i Sprawiedliwość“, PiS) žada dar „išdalinti po 300 zlotų visiems (vaikams)“.
„O kodėl mūsų vaikai negali taip pat gauti? Mūsų vaikai taip pat lenkai, – tvirtino ji. – Mums, dar kartą kartoju, (...) niekas nepasikeitė, turiu konkretų pavyzdį: džiaugiatės čia, Lenkijoje, gera permaina, su gera finansų ministre, kuri neseniai pradėjo eiti pareigas, ponia Teresa Czerwinska, o ji juk iš mūsų, iš Vilniaus krašto Šiaurės, mergina. Taigi turbūt yra verta lavinti ir remti lenkišką švietimą Lietuvoje, kad vėliau turėtumėte gerus ministrus taip pat Lenkijoje, ar ne taip?“
Prakalbo apie tarpvalstybinės sutarties peržiūrėjimą
Politikė klausė, ką dabartinė Lenkijos valdžia padarė, kad remtų lenkišką švietimą Lietuvoje. „Nuo 2017 metų rugsėjo 1-osios buvo įvesta vienodo lietuvių kalbos mokymo programa nuo pirmos klasės, tai yra tragedija mūsų vaikams, kurios tikrasis tikslas – nutautinti mūsų vaikus. Nieko – tyla“, – priekaištavo R. Cytacka.
Ji liejo ir kitas nuoskaudas dėl Lietuvoje nuo 2013 metų įvesto vienodo valstybinės kalbos egzamino, neįskaitomo lenkų kalbos egzamino, pavardžių rašybos ir panašiai.
„Žinau, kad šioje salėje yra Lenkijos prezidento atstovai. Vakar buvo prašymas padaryti išvadas. Turime puikų teisinį pagrindą – 1994 metų Lietuvos ir Lenkijos sutartis. Tai aš siūlau įvykdyti monitoringą – ne kiekvieno punkto įvykdymo, o jo laužymo. Galiu jums pasakyti, kur yra laužomos tos nuostatos, su pavyzdžiais ir konkretumais“, – ragino R. Cytacka.
Išsakydama priekaištus Lenkijai, ji sakė: „Jeigu mes, Lietuvos lenkai, augintumėme vaikus patriotine dvasia su tokiu pačiu įsitraukimu ir ryžtingumu kaip Lenkijos valdžia gina mūsų teises, tai greičiausiai šiandien ponas Maršalka (renginyje dalyvavęs Lenkijos Senato maršalka Stanislawas Karczewskis – DELFI) negalėtų kalbėti su mūsų vaikais ir gimtąja kalba“.
Reaguodamas į tai, S. Karczewskis užsiminė apie abejones dėl Lietuvos lenkams skiriamų pinigų panaudojimo.
„Jus pasiekia labai dideli pinigai. Žiūrėdamas poniai tiesiai į akis (sakau): duodame daug pinigų, duosime dar daugiau pinigų, bet labai konkrečiai tikrinsime, kaip šie pinigai yra leidžiami. Ir jeigu yra neatitikimų, tai pinigų į tas vietas keliaus mažiau.
Mes kontroliuosime, nes negalime leisti to, kad kažkas mus apgaudinėjo Lenkijoje, ir sakau poniai tiesiai į akis: ir kad mus kažkas apgaudinės užsienyje. To Lenkijos valstybė negali sau leisti. Jeigu kur nors atsiranda netikslumai, tai, deja, turime juos, visų pirma, labai aiškiai išsiaiškinti, antra, turime padaryti išvadas. Ir jūsų atveju taip pat buvo padarytos išvados, nes tam tikri netikslumai ten buvo“, – atsakė Lenkijos valdžios atstovas.
Reikalavo atsiprašymo ir garantijų
Jau po renginio reporterių kalbinama R. Cytacka pareiškė, jog reikalaus oficialaus maršalkos atsiprašymo.
„Mano organizacija nepaėmė nė grašio, o jis kaltina kažkuo. Nė grašio, gali kad ir dabar patikrinti. Aš paprašysiu kitko, nes norėjau politinės paramos, klausiau apie strategiją, apie tai, koks yra Lenkijos santykis su išeivijoje gyvenančiais. Kur šis atsakymas?“, – tvirtino ji.
Vilniaus tarybos narė aiškino, esą „nuolat susimoka“ už savo veiklą. „ Esu grėsmė nacionaliniam saugumui Lietuvoje (...), esu teroristė, o dabar būsiu grėsmė net Lenkijoje, nes keliu ne tokius patogius klausimus. O aš noriu žinoti, koks požiūris į mus. Nes tai, ką išgirdau pernai, kad mus remia, duoda priemones, tai nėra tai, ko reikia.
Nes mano nuomone, mums reikalingos teisinės garantijos. Tokios garantijos, jeigu kalbame apie Lietuvą, yra išdėstytos 1994 metų Lietuvos ir Lenkijos sutartyje – kitais metais švęsime 25-metį. Reikalingas monitoringas ir aš tikiuosi, kad kai kitais metais gausime tą monitoringą ir pamatysime, ar aš esu teisi, ar ponas Karczewskis“, – kalbėjo R. Cytacka.
Tuo metu S. Karczewskis reikalavimams nusileisti neketino.
„Na, tai galime įsižeisti, galime paskelbti, nežinau... karą Lietuvai. To nebus, ponia. Galiu jus patikinti, nes norime taikos pasaulyje ir Europoje, ir to nepadarysime. Jūs galite turėti pretenzijas, gaila, galime nesutikti, diplomatiniai santykiai buvo atvėsę, tai keičiame, ir pamatysime, koks bus rezultatas. Jeigu bus blogas, tai vėl įšaldysime. Bet norime rezultatų, taip pat kaip ir jūs“, – atsakė Lenkijos atstovas.
Klausimų dėl paramos kyla nuolat
DELFI kalbinama R. Cytacka sakė, kad negali viešojoje erdvėje komentuoti užsienio politiko pasisakymo.
„Kitas dalykas, galiu patvirtinti, kad mano organizacija – Šalčininkų rajono Lenkiškų mokyklų tėvų forumas – negavo nė vieno cento iš niekur, išskyrus paramą, gaunamą kaip 2 proc. nuo Gyventojų pajamų mokesčio iš Valstybinės mokesčių inspekcijos. Gali tikrinti visi, gali žiūrėti“, – aiškino ji.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠC) vadovas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis DELFI pasakojo pats dalyvavęs minėtame renginyje. Pasak jo, kartu vyko keliolika LLRA-KŠC narių, tarp jų ir R. Cytacka.
V. Tomaševskis aiškino, kad tokios išeivijos konferencijos, kuriose dalyvauja ir aukšti Lenkijos valdžios atstovai, skirtos įvairiems klausimams aptarti.
„R. Cytacka ir pateikė klausimą dėl paramos, apimančios švietimą ir moksleivių tėvų rėmimą, sumažėjimo. Prieš kelerius metus iš tiesų kiekvienas pirmokas gaudavo po 1000 zlotų pasirengimui mokslams. O šiais metais tėvai gavo tik po 440 zlotų. Žinoma, maršalka gal apie tai nežinojo ir atitinkamai sureagavo. Tuo ir baigėsi. Bet tame nėra jokios sensacijos, tik gal kas nors nori iš disukusijos padaryti sensaciją“, – kalbėjo jis.
tačiau V. Tomaševskis neneigė, jog ta tikrų abejonių dėl gaunamos paramos panaudojimo kyla nuolat.
„Tokių abejonių visada yra – ir buvo, ir bus. Yra tam tikros procedūros, sunkios. Kartais, kiek žinau, skundžiasi mūsų visuomenininkai, ypač iš mažesnių skyrių, kad labai sunku atsiskaityti už šituos pinigus. Jie ir du kartus, ir tris, ir daugiau taiso savo ataskaitas. Tai buvo tokia problema. Bet tai normali darbo tvarka: sunku atsiskaityti, kadangi reikia rinkti ataskaitas, pildyti“, – sakė LLRA-KŠC vadovas.
DELFI primena, kad R. Cytacka Lietuvoje yra vertinama nevienareikšmiškai. Ji minėta 2016-aisiais paviešintame Lietuvos žvalgybos institucijų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Dar anksčiau, 2015 metais, dėl R. Cytackos, ėjusios energetikos viceminsitrės pareigas, kilo konfliktas, kuris baigėsi LLRA pasitraukimu iš valdančiosios koalicijos. Ši politikė partijos sprendimu nebuvo atšaukta iš viceministrės pareigų, nors to reikalavo tiek prezidentė Dalia Grybauskaitė, tiek premjeras Algirdas Butkevičius. Tuometinis ministras Jaroslavas Neverovičius po šio akibrokšto buvo atleistas iš pareigų, o LLRA galiausiai trenkė koalicijos durimis.