Apie naujausią informaciją – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su „Lietuvos ryto“ apžvalgininku Vytautu Bruveriu, LRT.lt vyriausioju redaktoriumi Vladimiru Laučiumi ir 15min.lt Tyrimų skyriaus vadovu Šarūnu Černiausku.
– Artūras Zuokas praėjusią savaitę Liberalų sąjūdį pavadino „MG Baltic” partija. Pone Bruveri, jūs sutiktumėte, ar per stipriai pasakyta?
V. Bruveris: Kuo aštresniais pasisakymais A. Zuokas siekia pirmiausiai sau naudos, žinoma. Dabar tokioje situacijoje jam matyti vienus iš aršiausių priešų, buvusius bendražygius, ir kuo skaudžiau jiems įspirti – vienas iš jo siekių. Kita vertus, tie dalykai, apie kuriuos jis kalbėjo, yra jau seniai tarsi vieša paslaptis. „MG Baltic“ ir Liberalų sąjūdis seniai yra artimai susiję ir šis koncernas tam tikra apimtimi buvo suinteresuotas, kad šita partija atsirastų. Kaip klostėsi Liberalų sąjūdžio atsiradimas – tai čia vienas dalykas, bet šiaip šios partijos neilgos, bet turiningos istorijos eigoje ryšiai su koncernu visą laiką buvo gana glaudūs, sakykim taip.
– Pone Laučiau, kaip jūs vertinate tokias A. Zuoko formuluotes?
V. Laučius: Na, tai yra eilinis viešai demonstruojamas interesų konfliktas. Panašu, kad apskritai visa ši istorija yra apipinta ir persmelkta konfliktuojančių interesų. Kaip sako Vytautas, atsirado proga viešai pasakyti, kad va, matot, kokie jie, o ne aš šį kartą. Ir ta proga išnaudota.
– Bet kuriuo atveju, pone Černiauskai, tai, kas yra žinoma viešai, jau nekalbant apie pabodusią baseino istoriją, bet ir aiškėjantys ankstesni faktai – „Lietuvos pašto“ patalpų nuoma iš šio koncerno įmonių, yra ir daugiau dalykų apie artimų asmenų, pavyzdžiui, Gintaro Steponavičiaus buvusios žmonos įsidarbinimą „MG Baltic“ įmonėje ir t.t. – tai rodo tam tikrus ryšius, kaip jūs manote?
Š. Černiauskas: Taip, sąsajos ir susipynimai tarp „MG Baltic“ ir Liberalų sąjūdžio buvo matomi jau seniai. Galų gale, elementariausias dalykas – kai verslo parama partijoms dar nebuvo uždrausta, „MG Baltic“ įmonės buvo vienos iš pagrindinių Liberalų sąjūdžio rėmėjų. Dabartiniai ryšiai tai tik patvirtina. Šiame kontekste kiek juokingai atrodo tie pirmųjų dienų pareiškimai, kai ne vienas liberalų lyderis atsistojęs sako: „Oi, Masiulis ir Mockus? Pirmą kartą girdžiu, negali būti“. Tai iš tikrųjų skamba absurdiškai, žinant, kad tie ryšiai buvo ir jie buvo stiprūs.
– Apskritai, tas pabrėžtinis atsiribojimas nuo Eligijaus Masiulio ir vis išlendantys faktai... Turiu omenyje ir baseiną, kur 15min.lt paskelbė, kad laimėta visai kitu pavadinimu, kažkodėl ne „Mitnija“, o pačios „Mitnijos“ nykštukinė įmonė, po to artimųjų įdarbinimas... Vienas po kito lenda nauji faktai, nors vadovai nuo pirmos sekundės save atsiejo nuo E. Masiulio. Kaip tai atrodo, pone Bruveri?
V. Bruveris: Tai ką kitą jiems, nabagams, daryti? Jiems reikėjo kuo skubiau ir kiek įmanoma įtikinamiau atsiriboti nuo taip įklimpusio savo lyderio. Žinoma, mes dar patikimai nežinome, ar visos šios aplinkybės yra byloje. Ar visos šios versijos, kurias matome viešoje erdvėje, ir yra tai, ką teisėsauga įvardina kaip „partijos veikimą koncerno naudai“?
– Mūsų šaltiniai sako, kad byloje yra minimi trys dalykai: kredito įstaigų įstatymas, kuris jau buvo nagrinėjamas Seime, taip pat projektas „Vilnius – Utena“ – kelio tiesimas ir, atleiskite, bet iš tiesų – Jono Basanavičiaus paminklo vietos parinkimas. Tai trys dalykai su kuriais, kaip suprantu, teisėsauga sieja tuos E. Masiulio pažadus.
V. Bruveris: Visa tai, ką dabar matome viešojoje erdvėje yra tiesiog natūralus sujudimas: visi svarsto įvairius variantus, prisimena senus dalykus, vis ištraukia naujus. Vien jau tai yra šio skandalo viešoji nauda, jeigu taip galime sakyti, kad kalbama ne tik abstrakčiai apie vienos ar apskritai partijų ryšius su didžiuoju verslu, bet įvairiais konkrečiais aspektais.
– Pone Laučiau, kaip jūs vertinate tą naujųjų liberalų vadovų atsiribojimą nuo E. Masiulio?
– Kaip sakė Vytautas, dabar viešai demonstruojama šio skandalo nauda. Manau, mes galime klausti savęs – nauda kam? Mes matome konkrečius padarinius. Žinoma, dar nėra naujausių gyventojų apklausų, kurios parodytų, kaip smuko Liberalų sąjūdžio reitingas, bet bus tos apklausos, bus netrukus rinkimai. Galime spėti, kad vieša žala liberalų reitingams bus padaryta ir jų rezultatams per rinkimus. Taip pat diskredituojama yra verslo įmonė, kuri kaltinama prekyba poveikiu. Bet ar kažkokie įrodymai atsiras iki Seimo rinkimų? Greičiausiai, galime tvirtai sakyti, kad ne. Nebus iki to laiko nei teismo sprendimo, nei išaiškės, kas kaltas, ir apskritai neaišku, ar kas nors paaiškės. Arba iš viso – viskas subliukš ir paaiškės, kad kaltų šioje istorijoje nėra. Taigi rezultatas tik toks, kad iki rinkimų koncernui „MG Baltic“ yra mesti įtarimai, o Liberalų sąjūdžio reitingai sumažės.
– Partija į rinkimus eina nežinomybėje iš esmės.
V. Laučius: Partija nežinomybėje ir galime tik spėlioti, kam toks rezultatas iš tiesų yra naudingas. Vis dėlto kol kas rezultatas tik toks, o teisingumo, skaidrumo kol kas nematyti.
V. Bruveris: Grįžtant dar prie tos atsiribojimo temos, tai šis reikalas bet kokiu atveju meta šešėlį ant partijos. Tiek tuo atveju, jeigu partija žinojo apie tokius dalykus ir žinojo partijos lyderiai, ypač jei paaiškės, kad tai buvo juodoji partijos kasa. Kitu atveju, jeigu partijos nariai nežinojo apie tai, tai vėlgi kyla klausimas – kokia atmosfera partijoje ir kas čia per pirmininkas, kad renka juodosios kasos pinigus savo reikmėms. Bet kuriuo atveju visa kompanija atrodo nekaip.
– Pone Černiauskai, kaip jums atrodo dabartinė liberalų laikysena ir atsiribojimas nuo ilgamečio lyderio? Ar visuomenė galėtų patikėti, kad pirmininkas veikė visiškai vienas?
Š. Černiauskas: Tai buvo akivaizdžiai liberalų pasirinkta gynybinė taktika. Ir tai turbūt vienintelė, kokią jie galėjo naudoti tokioje situacijoje, nes „paimtas“ pats partijos viršus. O kiek sėkmingai? Sakyčiau pirmas keletą dienų jie galbūt visai sėkmingai plėtojo šitą liniją – visas partijos elitas tarsi atsiribojo nuo E. Masiulio, na, ir tada atsiranda Antanas Guoga, kuris pasako, kad visas partijos viršus smirda. Ir šioje vietoje ta gynybinė linija žlugo. Dabar tas pats R. Šimašius priverstas barstytis galvą pelenais, ieškoti esamų ar nesamų ryšių su koncernu savo vadovaujamoje savivaldybėje. Kai neranda ar nepastebi – vėl barstosi galvą pelenais. Iš tikrųjų situacija tik tai blogėja.
– Antradienį E. Masiuliui turėtų būti pareikšti įtarimai. Greičiausiai tada ir sužinosime, kokie tie įtarimai. Penktadienį Raimundui Kurlianskiui pareikšti įtarimai dėl neteisėto disponavimo valstybės paslaptį sudarančia informacija. Pone Bruveri, kokie jūsų spėjimai, kas tai per informacija ir kokiu tikslu R. Kurlianskis galėjo ja disponuoti?
V. Bruveris: Iš patirties žinome, kad nė viena rimta interesų ar verslo grupė, ypač tokio svorio kaip „MG Baltic“, neapsieina be ryšių, kontaktų, informacijos rinkimo ar net galima sakyti savų žmonių įdarbinimo specialiosiose tarnybose, teisėsaugoje. Taip stiprinamos pozicijos tiek apskritai rinkoje, tiek prieš konkurentus. Iš patirties sakau – normalu, kad tokio koncerno vienas iš vadovų galėjo pas save laikyti įvairias pažymas. Iš pranešimų nesupratau, ar tai buvo originalai, ar kažkokios kopijos. Jeigu originalai ir dar ypač susiję su politikais, politinio pobūdžio pažymos – tai iš viso skandalas. Šiaip suprantu, kad tai – epizodinis dalykas. Pareigūnai darė kratą, rado Kurliansko archyvą ir jį pamatę suprato, kad tai gali būti dar vienas papildomas įtarimas. Greičiausiai, prieš atliekant kratą nebuvo tikimasi rasti dokumentų su valstybės paslaptimis.
– Popieriai iš saugumo. Ar jie galėtų būti naudojami kokio nors politiko kompromitavimui? Kam verslo korporacijos viceprezidentui turėti slaptos informacijos iš Valstybės saugumo departamento?
Š. Černiauskas: Yra keli galimi variantai. Viena vertus, R. Kurlianskis dirba su žiniasklaida ir dirba daug. Tikėtina, kad ta informacija buvo naudojama kurios nors iš „MG Baltic“ valdomų žiniasklaidos priemonių. Kitas variantas kiek niūresnis – šantažas. Ką gali žinoti? Bet tokių įtarimų iš prokuratūros kol kas negirdėjome. Tai yra tiesiog disponavimas kažkokia medžiaga su kažkokiu grifu.
– Kaip manote, ar R. Šimašiaus tapimas Liberalų sąjūdžio pirmininku gali sugrąžinti partiją bent arti tų aukštumų, kuriose ji buvo iki skandalo?
V. Bruveris: Trumpai atsakant į šį klausimą – manau, ne. Ilgesnis atsakymas: R. Šimašius yra jau antro užgimimo politikas. Pirmas jo įkopimas į politinę viršūnę buvo tapimas teisingumo ministru, dabar, antrą kartą, užlipęs į aukštesnį postą jis parodė, kad didesnių, ryškesnių politikos lyderio savybių jis neturi. Nemanau, kad šias savybes jis įgis tokioje super kritinėje situacijoje, kai partijai iš tikrųjų reikia tokio tikro lokomotyvo. Apskritai, mano nuomone, liberalų situacija dabar yra tokia sunki, kad išvis nežinau, kas juos galėtų išgelbėti. Bet kuriuo atveju, manau, liberalai galės džiaugtis jei matys, kad nekraujuoja dar labiau negu dabar.
V. Laučius: Aš manau, kad E. Masiulio galimybės buvo didesnės negu R. Šimašiaus. Jis buvo stipresnis politikas ir lyderis. Kita vertus, R. Šimašiaus žvaigždė, tikėtina, ir taip būtų pradėjusi leistis per Seimo rinkimus palyginus su tuo, kaip aukštai ji buvo per savivaldos rinkimus. Bet aš manau, kad iš Liberalų sąjūdžio balsų gali atimti ne tiek E. Masiulio situacija, kiek A. Guogos pasitraukimas. Neatmesčiau galimybės, kad jis su savimi gali išsivesti daugiau rinkėjų, negu liberalai prarado dėl E. Masiulio padėties.
Š. Černiauskas: R. Šimašiaus vaidmuo labai priklausys nuo to, kaip suksis šis tyrimas. Jeigu paaiškės, kad vienas iš inkriminuojamų dalykų yra tas pats paminklas J. Basanavičiui, dėl kurio, kaip pats meras prisipažino, jis pietavo su D. Mockumi ir kompanija, tai jo padėtis tik pasunkės. O politine prasme jis yra toks politikas, į kurį investuota tikrai daug, jo įvaizdis sukurtas tikrai stiprus, ir dabar vienintelė liberalų viltis yra bandyti tą įvaizdį atgaivinti.