„Numatytas reglamentavimas ne tik kad neužtikrina, bet netgi riboja asmenų teisę į nuosavybę. Siūlome grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti (...) įstatymą“, - teigiama prašyme šalies vadovei Daliai Grybauskaitei.
Seimas saugiklius įtvirtinti skubėjo, kad jie įsigaliotų nuo gegužės, kai Lietuvoje baigsis draudimas žemę įsigyti užsieniečiams.
Vetuoti pataisas prašantys parlamentarai nurodė keliolika priežasčių, kodėl Seimas vėl turėtų grįžti prie reikalavimų dirbamos žemės pirkėjams svarstymų.
Be kita ko, jų netenkina tai, kad priimtame įstatyme nėra pereinamojo laikotarpio nuostatų dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos dirbamos žemės perleidimo procedūros užbaigimo tvarkos.
Nuo gegužės 1-osios dirbamą žemę Lietuvoje leidžiama pirkti ir užsieniečiams, ir bendrovėms. Visiems bus taikomos vienodos pirkimo sąlygos. Žemę bus galima įsigyti nebūtinai toje vietovėje, kur pirkėjas gyventų. Tačiau jos įsigijimas bus siejamas su žemės ūkio produkcijos gamyba, o įsigytą žemę bus privalu dirbti 5 metus ir tik tada būtų galima ją parduoti.
Norintiems įsigyti dirbamos žemės, reikės įrodyti, kad jie turi patirties - trejus metus jau ūkininkavo arba mokėsi su žemės ūkiu susijusios specialybės.
Seimas paliko maksimalų įsigyjamos žemės kiekį - 500 hektarų. Daugiau žemės galės pirkti tik gyvulių augintojai - jų perkamos žemės kiekis priklausytų nuo auginamų gyvulių skaičiaus.
Asmenis, norėsiančius įsigyti žemės daugiau kaip 10 ha, parlamentarai įpareigojo gauti leidimus iš Nacionalinės žemės tarnybos padalinio pagal perkamos žemės buvimo vietą, o ne iš savivaldybės, kurioje žemė būtų perkama, sudarytos specialios komisijos, kaip buvo siūloma anksčiau. Šio leidimo nereikės, jei bendras - jau turimos ir naujai įsigyjamos ūkininko ar bendrovės turimos dirbamos žemės plotas neviršytų 10 ha.