Frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo teigimu, užsienio reikalų ministras ir Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis pernai lapkritį teigė, kad po savivaldybių rinkimų „bus tikrai gražaus laiko“ užsienio politikos susitarimui priimti.
„Savivaldybių tarybas ir merus išrinkome prieš pusmetį. Suprantu, kad visus einamuosius reikalus sujaukė birželį užgriuvusi parlamentinė krizė, vis dėlto ir ji baigėsi. Prasidėjus Seimo rudens sesijai politinę darbotvarkę užgoš biudžeto, energetikos, gynybos ir kiti klausimai, tad nėra kito gražesnio laiko priimti partijų užsienio politikos susitarimą kaip dabar, dar neprasidėjus politiniam sezonui“, – frakcijos išplatintame pranešime teigė E. Gentvilas.
Jo kolega, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Raimundas Lopata pažymi, kad susitarimas būtinas ir dėl to, nes Lietuvoje kol kas nėra sklandžių santykių su veikiančia Baltarusijos opozicija. Taip pat pažymima, kad dokumente turėtų būti numatyta Lietuvos laikysena ne tik Minsko, bet ir Pekino, Maskvos atžvilgiu.
Visgi, R. Lopatos įsitikinimu, pasiekti susitarimą tarp visų parlamentinių partijų trukdo konservatorių blaškymasis – dabartinio Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko Žygimanto Pavilionio iniciatyva ieškoti kitų kelių, nors susitarimo projektą anksčiau suderino iš parlamentinių partijų sudaryta darbo grupė.
„Jeigu kiekvienas politikas siūlys vis naujus susitarimo juodraščius, mes nesusitarsime iki kadencijos pabaigos. Todėl laukiame užsienio reikalų ministro ir konservatorių lyderio gesto, kokio susitarimo iš tikrųjų siekiame“, – teigė R. Lopata.
ELTA primena, kad politinių partijų susitarimas dėl užsienio politikos buvo pradėtas rengti po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Daugiausiai ginčų rengiant susitarimą sukėlė išsiskyrusios valdančiųjų ir opozicijos nuomonės dėl pozicijos Kinijos atžvilgiu. Dėl to pasiekti susitarimo nepavyko. Artėjant Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, konservatoriai grįžo prie idėjos dėl šio susitarimo.
URK pirmininkas Ž. Pavilionis kreipėsi pagalbos į buvusį parlamentarą ir premjerą G. Kirkilą. Pasak jo, nors centro kairei priklausančiam politikui nebūtų suteiktos formalios pareigos, siekiant išjudinti jau metus įstrigusį susitarimą dėl užsienio politikos tikslų G. Kirkilo įsijungimas nepamaišytų.