„Šis projektas – racionali galimybė sugrįžti prie istoriškai nusistovėjusio ministerijų modelio. Priminsiu, kad 1997 m. energetikos ministerija buvo panaikinta, jos funkcijas perduodant Ūkio ministerijai (dabartinei Ekonomikos ir inovacijų ministerijai).
2009 m. Energetikos ministerija atkuriama perduodant dalį Ūkio ministerijos funkcijų. Iki šiol tame pačiame pastate įsikūrusių dviejų ministerijų atsiradimą lėmė tuometinės Vyriausybės ketinimai Lietuvoje statyti naują atominę elektrinę, taip pat užtikrinti energetinį saugumą bei sinchronizuoti Lietuvos elektros energetikos sistemą su žemynine Europa. Ūkio ministerija liko atsakinga už verslą, inovacijas ir investicijas. Abi ministerijos iki pastarojo meto per Lietuvos verslo paramos agentūrą koordinavo reikšmingas ES struktūrinių fondų investicijas, tačiau šiuo metu yra atsakingos už reikšmingai mažesnį paramos kvietimų ir lėšų skaičių.
Praėjus dešimtmečiui galime konstatuoti, kad daugelį planų abi ministerijos įgyvendino ar baigia įgyvendinti, todėl gal ne veltui valdantieji nuo šių metų Ūkio ministeriją pervadino į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją“, – teigia projekto iniciatorius liberalas Simonas Gentvilas.
Ministerijų sujungimo įstatymo projektą teikiantys parlamentarai atkreipia dėmesį, kad abi institucijos yra vienos mažiausių šalies ministerijų (Energetikos ministerijoje dirba 86, Ekonomikos ir inovacijų – 225 darbuotojai). Todėl prieš dešimtmetį funkciškai padalintos ministerijos „sulipdymas“ būtų ne tik administracinių lėšų taupymas racionaliau išnaudojant biurokratinius ministerijų resursus, bet ir svarbus „politinių pažadų“ tesėjimas.
„Ir tuomet, kai skaidant Ūkio ministeriją buvo atkuriama Energetikos ministerija, buvo viešai deklaruojama, kad čia dirbs minimalus darbuotojų skaičius, papildomų lėšų ji nepareikalaus, o įgyvendinus užplanuotus tikslus, laikinai atsiradusiai „projektinei“ ministerijai nebeliks poreikio. Ir dabar, kuomet valdantieji rinkiminiuose pažaduose tvirtino, kad „nemato būtinybės ją turėti“, o kadencijos pradžioje Seime netgi buvo registruotas analogiškas siūlymas, žodžiai, deja, taip ir nevirto darbais.
Šiuo projektu norime valdžiai padėti, juo labiau kad performuotos valdančiosios daugumos apetitas išlaidoms yra gerokai išaugęs, o finansų ministras vis kartoja apie ekonomikos lėtėjimą - todėl vienintelis, racionalus papildomų pajamų šaltinis lieka Vyriausybės primirštas efektyvesnis resursų panaudojimas ir biurokratinio aparato mažinimas“, – pažymi Seimo opozicijos lyderė, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Projekto iniciatorių įsitikinimu, siūlymas būtent dabar sujungti prieš dešimtmetį atskirtas ministerijas yra ne spontaniška iniciatyva, o senokai pribrendęs sprendimas, kurio įgyvendinimui šiuo metu yra pats tinkamiausias laikas.
„Akivaizdu, kad paskutines Ekonomikos ministro dienas skaičiuoja būsimasis Lietuvos deleguojamas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Todėl nebūtų valstybiška iki Seimo rinkimų likus šiek tiek daugiau nei metams ieškoti naujo ministerijos vadovo. Tuo labiau kai tame pačiame pastate dirba ir energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Beje, kuris jau turi konkrečios patirties beveik pusmečiui tuo pat metu vadovauti dviem skirtingoms Energetikos ir Aplinkos ministerijoms. Šiuo atveju viskas būtų gerokai paprasčiau – ir pastatas tas pats, ir darbuotojai pažįstami, ir darbo pobūdis labai panašus“, – įsitikinęs ministerijų sujungimo projekto iniciatorius liberalas S.Gentvilas.