Seimo rinkimams besiruošiantys Kauno liberalai išgyvena bene juodžiausią savo istorijoje periodą. Iki šiol stabiliai augę partijos reitingai ritasi bedugnėn po visą šalį supurčiusio korupcijos skandalo, kuriame pagrindinis vaidmuo teko Liberalų sąjūdžio lyderiui E. Masiuliui.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Viešosios politikos ir administravimo instituto vyresnysis mokslo darbuotojas daktaras V. Morkevičius svarsto, kaip ši situacija pakeis kauniečių sprendimą, už ką atiduoti balsus rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.
Mūsų miesto vienmandatėse rinkimų apygardose iškelti Liberalų sąjūdžio kandidatai iki šiol atrodė gana nepriekaištingai. Kai kuriems jų prognozuota lengva pergalė. Tačiau dabartinė situacija verčia abejoti praėjusių dienų prognozių optimistiškumu – niekas deramai nežino, kaip Specialiųjų tyrimų tarnybos pradėtas tyrimas politinių jėgų pasiskirstymą pakeis iki rudens. Be to, daugelį neramina klausimas, ar į pradėtą ikiteisminį tyrimą nebus įtraukta daugiau liberalų.
- Liberalų sąjūdžiui išgyvenant gilią krizę, sparčiai menksta šios partijos iškovoti reitingai. Ar dabar galima bent preliminariai prognozuoti, už kurių partijų atstovus kauniečiai atiduos balsus vienmandatėse rinkimų apygardose?
- Praeituose vietos savivaldos rinkimuose, pagal kurių rezultatus bene tiksliausiai galima prognozuoti, kaip vyks artėjantys Seimo rinkimai, konservatoriai gavo daugiau balsų nei anksčiau.
Kitas svarbus veiksnys – balsų daugumą surinko visuomeninis judėjimas „Vieningas Kaunas“.
Jie nerodo ženklų, kad patys eis į rinkimus, todėl dabar labai sudėtinga prognozuoti, už ką Seimo rinkimuose balsuos kauniečiai, kurie vietos savivaldos rinkimuose savo balsus atidavė „Vieningam Kaunui“.
Galiu konstatuoti – konservatoriai neprarado balsų, jie išlaikė elektoratą, kurį turėjo anksčiau. Dabar, kai ši partija save sustiprins naujais kandidatais, sunku prognozuoti, kaip kitos partijos galėtų rinkti jų balsus. Ypač tokioje situacijoje, kai galima sakyti, kad Liberalų sąjūdis sugriuvo. Šios partijos perspektyvos atrodė labai gražiai, reitingai nuolat kilo, tačiau po visų skandalų neabejojama, kad ateinančiuose Seimo rinkimuose liberalai praras daug balsų.
- Yra nuomonių, kad Kauno rinkėjai nėra linkę tapatinti atskirų asmenybių su jų atstovaujamomis partijomis. Kaip šis korupcijos skandalas veiks Kauno liberalų šansus, kas iš to turės didžiausios naudos?
- Man atrodo, kad šis skandalas jiems nieko gero nežada. Ši istorija dar nesibaigė, todėl labai sunku pasakyti, kada jis pasibaigs ir kokį mastą įgis.
Pasekmės jaučiamos jau dabar. Ko gero, daugelis matė apklausų duomenis, liudijančius, kaip liberalų rinkėjai gravituoja.
Šiame kontekste didžiausias traukos objektas išlieka Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai bei Valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Vienmandatėse apygardose kandidatuoja konkretūs žmonės. Rinkdamiesi, už ką balsuoti, rinkėjai galvoja ir apie konkretų kandidatą, jo savybes. Jeigu žmogus atstovauja labai populiariai partijai, bet jis yra blogas asmuo, net ir šiai politinei jėgai simpatizuojantis žmogus balsuos už kitą kandidatą.
Liberalai Lietuvoje niekada neturėjo labai daug paramos, per praėjusius vietos savivaldos rinkimus surinko vos 8 proc. balsų.
- Netikėtai išpopuliarėję valstiečiai ir žalieji į rinkimus Kaune siunčia savo sąrašo lyderį – ypač teigiamai vertinamą politiką Saulių Skvernelį. Ši partija mieste iki šiol neturėjo rimto palaikymo, nėra aišku, kas bus kiti kandidatai. Ar pavyks Ramūno Karbauskio suburtiems žaliesiems agrarininkams įveikti konservatorius, ilgai dominavusius Kaune?
- Vienmandatėse rinkimų apygardose labai svarbios kandidato asmeninės savybės, nors šiek tiek populiarumo prideda ir jo atstovaujama partija.
Įvairūs tyrimai atskleidė, kad politinė partija turi įtakos renkantis, už ką balsuoti vienmandatėje rinkimų apygardoje.
Valstiečių ir žaliųjų sąjunga Kaune niekada nebuvo populiari, todėl galima prognozuoti, kad jos keliami kandidatai Seimo rinkimuose gaus maždaug tiek pat balsų, kiek jų mieste surinks ir pati partija.
Kalbant apie S. Skvernelio galimybes, nereikia pamiršti, kad konservatorių populiarumas išlieka gana didelis, jie sugebėjo išlaikyti savo elektoratą. Viskas priklauso nuo to, kurioje vienmandatėje apygardoje S. Skvernelis kandidatuos, kas bus pagrindiniai jo priešininkai.
Vertinant partijų lygmenyje, labai sunku įsivaizduoti, kad Kaune Valstiečių ir žaliųjų sąjunga nukonkuruotų konservatorius. Nežinau, ką reikėtų padaryti, kad visuomeninio judėjimo „Vieningas Kaunas“ gerbėjai vieningai balsuotų už šią partiją.
- Kauno mero Visvaldo Matijošaičio pozicija neabejotinai veiks Seimo rinkimų rezultatus. Ar pirmą kartą tiesiogiai išrinktas, save politiku vadinti vengiantis visuomeninio judėjimo lyderis ryšis remti konkrečią politinę partiją?
- Sprendžiant pagal tai, ką dažnai V. Matijošaitis kalba, atrodo, kad jis niekam neišreikš paramos. Panašu, kad jis yra nepartinis politikas, nemėgstantis partijų.
Žvelgiant į mero elgesį ir jo pasisakymus viešojoje erdvėje man atrodo, kad mes neišgirsime, už ką reikėtų balsuoti ateinančiuose Seimo rinkimuose.
Kauno meras jau išreiškė neoficialią paramą kai kuriems politikams, viešai įvardino kelių, skirtingoms politinėms partijoms atstovaujančių Seimo narių, su kuriais jam geriausiai sekasi dirbti, pavardes. Tai gali turėti tam tikros įtakos.
Raginimai balsuoti už vieną ar kitą partiją, jai atstovaujantį konkretų kandidatą Lietuvos politikoje neturi daug poveikio.
Mūsų rinkėjai turi pasirinkę mylimiausią partiją, todėl raginimas paremti kitą politinę jėgą nesulauks reikiamo atgarsio.
- 2012 m. Seimo rinkimuose konservatoriai antrame ture susigrūmė su netikėtai iškilusio politinio darinio – „Drąsos kelio“ – kandidatais. Tada už konservatorius balsavo net ir tie, kurie jų nepalaikė. Kaip pakito situacija?
- Vertinant Seimo rinkimų rezultatus vienmandatėse Kauno apygardose, galima įžvelgti, kad jose išrinktų Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams atstovaujančių parlamentarų sėkmę lemia jų aktyvus darbas savo apygardose.
Jie kas savaitę vyksta į savo apygardas, susitinka su žmonėmis, jų išklauso. Šis administracinis resursas jiems prideda nemažai balsų.
Tačiau šįkart susiduriama su kiek kitokia situacija – buvo perbraižytos rinkimų apygardų ribos, Kaune tapo viena apygarda mažiau. Be to, konservatorių partija atsinaujina, apygardose iškelti nauji kandidatai, neturintys įdirbio.
Perbraižius rinkimų apygardų ribas, atsiradus naujiems kandidatams Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų įdirbis Kaune šiek tiek išsiskaido. Egzistuoja dar vienas veiksnys – kartų kaita konservatorių gretose, todėl prognozuoti, kaip šiai partijai seksis vienmandatėse apygardose, gerokai sunkiau.
Kai ateina stiprūs konkurentai, pavyzdžiui, S. Skvernelis, rinkimų baigtis tampa visiškai neaiški.
Prognozuoti, už ką balsuos Kaunas, – labai sudėtinga. Čia veikia daug veiksnių, neleidžiančių iš anksto nuspėti rinkimų baigties.
Vietos savivaldos rinkimuose laimėjo visuomeninis judėjimas, kuris Seimo rinkimuose nedalyvauja. Miesto meras yra rezervuotas. Galbūt vieną ar kitą Seimo narį jis parems, tačiau konkrečiai partijai savo paramos, ko gero, neišreikš.
- Kokius šansus laimėti rinkimus duodate dviem ilgamečiams parlamentarams, maištą Kauno konservatorių gretose sukėlusiems Arimantui Dumčiui ir Vidai Marijai Čigriejienei? (interviu buvo atliktas dar prieš V. M. Čigrijienei paliekant TS-LKD partiją – DELFI) Ar jiems užteks potencialo rinkėjams patraukti savo pusėn?
- Daug kas priklausys nuo to, kokią rinkiminę kampaniją pasirinks konservatoriai. Ar ji bus labai griežtai nukreipta prieš šiuos du žmones, nes apie planus dalyvauti rinkimuose, tapti nepriklausomu kandidatu yra prasitarusi ir V. M. Čigriejienė.
Minėtus politikus palaiko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionio demokratų politinių kalinių ir tremtinių frakcija. Ko gero, tai lėmė, kad jie buvo išrinkti į Seimą.
Sunku pasakyti, kaip viskas klostysis ateityje. Šie du politikai jau sulaukę garbaus amžiaus. Tai gali lemti, kad buvę A. Dumčiaus ir V. M. Čigriejienės gerbėjai gali balsuoti už jaunesnį žmogų, pavyzdžiui, buvusį miesto merą Andrių Kupčinską, kuris žmonių sąmonėje nėra koks nors priešas. Tai – artimas kandidatas, todėl dešiniojo konkurento atsiradimas, manau, nebus itin reikšmingas, tačiau balsai neišvengiamai bus padalyti.
- Pakalbėkime apie partijas, kurios vietos savivaldos rinkimuose nepateko į savivaldybės tarybą ir tarsi liko Kauno politinio gyvenimo paraštėse. Tai – Darbo partija, Tvarka ir teisingumas bei Jaunoji Lietuva. Kokias perspektyvas Seimo rinkimuose prognozuotumėte šioms politinėms jėgoms, ar netekę galimybės reikštis savivaldybės taryboje jų atstovai turi šansų patekti į Seimą?
- Regis, šios partijos išlaikė savo elektoratą. Jeigu politinėje arenoje nebūtų Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, dar galėčiau sakyti, kad šios partijos ateinančiuose Seimo rinkimuose ką nors gaus.
Manau, kad valstiečiai ir žalieji gali tapti tam tikra alternatyva šioms partijoms. Bus manoma, kad jie gali patekti į Seimą, o kiti tokių šansų neturi. Tokioje situacijoje dalis žmonių savo balsą atiduoda, jų nuomone, laimintiems.
Manau, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjungos iškilimas jūsų minėtoms, į savivaldybės tarybą per vietos savivaldos rinkimus nepatekusioms partijoms yra labai nenaudingas.
Tai, kad S. Skvernelis kandidatuos Kaune, pritrauks daug visuomenės dėmesio. Egzistuoja teorija, kad stiprus lyderis pats savaime pritraukia rinkėjus.
Manau, kad į savivaldybės tarybą nepatekusios partijos Kaune visiškai nenumirs, tačiau artėjančiuose rinkimuose jos gaus dar mažiau balsų.
Lietuvoje yra savivaldybių ir regionų, turinčių stiprias pozicijas iškovojusius merus. Šių pozicijų tarsi pakanka, kad jų atstovaujamos partijos sėkmingai dalyvautų Seimo rinkimuose.
Mūsų šalyje balsuoja nedaug žmonių, rinkėjų mažėjimą lemia ir emigracija, todėl kaskart reikia vis mažiau balsų, norint peržengti 5 proc. barjerą.
- Kokias galimybės vienmandatėse apygardose turės socialdemokratų kandidatai? Nors tai –valdančioji partija, bet mieste jos veikla atrodo gana blankiai. Ar užteks partijos populiarumo nacionaliniame lygmenyje kovojant už kauniečių simpatijas?
- Manau, kad vienas pagrindinių veiksnių yra asmenybių, nacionaliniu mastu žinomų kandidatų nebuvimas.
Kitaip tariant, Kaune nebuvo rimto ir stipraus socialdemokrato. Kaune reiškėsi eismo įvykyje tragiškai žuvęs Rimantas Ruzas, socialdemokratas Nikolajus Medvedevas irgi buvo iš Kauno. Tačiau tai buvo labai seniai...
Manau, kada dabar net miesto mero V. Matijošaičio stiprus palaikymas nenulems socialdemokratų pozicijų gerėjimo Kaune.
Vienmandatėse rinkimų apygardose jiems tikrai neužteks balsų norint laimėti ir patekti į antrąjį rinkimų turą.
Įtakos turės ir tai, kad socialdemokratai dabar yra valdžioje. Tai paveiks dalį baudžiančiojo elektorato, kurie už šią partiją balsavo anksčiau, tačiau dabar priims kitą sprendimą.
Nemanau, kad socialdemokratai turi daug šansų laimėti Kaune.
- Kokioms politinėms jėgoms prognozuotumėte pergalę miesto vienmandatėse rinkimų apygardose?
Žvelgiant į šiandienos realijas, manau, kad rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose balsų daugumą pasidalys Valstiečių ir žaliųjų sąjungą, Liberalų sąjūdis bei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.
Nors liberalai dabar išgyvena krizę, jie turi maždaug 10 proc. elektoratą. Šie liberalūs žmonės niekur nedings, jie ir toliau balsuos.
Dalis jų kur nors pabėgs, o kam atiduos savo balsus, Kaune prognozuoti kur kas sunkiau nei kituose šalies regionuose.