Apeliacinio teismo Liberalų sąjūdžiui paskirta bauda – 376 600 eurų.
„Politinės partijos iš valstybės, arba kitaip tariant iš mokesčių mokėtojų, gautų lėšų baudų mokėti neturi teisės. Jeigu partijai paskirta bauda, tai turi teisę sumokėti iš partijos narių įnašų, arba partijos nariai, kaip šiuo atveju, greičiausiai turės susidėti už buvusių kolegų, kurių jau nebėra septynerius metus partijoje, padarytas klaidas. Mes turėsime susimokėti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams komentavo A. Bagdonas.
Taigi, anot jo, kiekvienas partietis turės prisidėti apie 200 eurų.
„Pažiūrėjus, kad partijoje yra apie 2 tūkst. nario mokestį narių, tai reikėtų mokėti apie ne pilnai 200 eurų“, – teigė politikas.
Jis svarstė, kad partiečiai, jaučiantys Liberalų sąjūdžio pakilimą, vertinantys partiją kaip šeimą, nesipriešins ir prisidės.
„Manau, kad didžioji dalis tikrai prisidės prie to“, – vertino A. Bagdonas.
„Mes tiesiog ieškome būdų, jeigu vienu kartu reikės sumokėti, kad politinė organizacija toliau galėtų vykdyti veiklą ir kaip tą galima būtų padaryti. Aš manau, kad sąžininga būtų visų kitų žmonių atžvilgiu, kad mes už buvusių kolegų padarytas klaidas sumokėtumėm patys asmeniškai nepaisant tos politinės reputacinės žalos, kuri padaryta iš esmės pakankamai didelė“, – toliau dėstė politikas.
Klausimą, kaip sumokėti baudą, pasak A. Bagdono, antradienį aptars Liberalų sąjūdžio valdyba.
Bendrai, vertindamas Apeliacinio teismo sprendimą, A. Bagdonas teigė, kad jis – liūdinantis.
„Man liūdniausia šitoje situacijoje, kad dėl partijos lyderio atliktų veiksmų yra pritempiama politinė organizacija, kurioje jokiame lygmenyje valdymo organų apskritai apie jokius grynus pinigus niekas niekada nėra kalbėjęs“, – aiškino parlamentaras.
Apeliacinio teismo Darbo partijai paskirta bauda – 301 280 eurų.
Darbo partija žada ieškoti kitų išeičių
Delfi kalbintas „darbietis“ V. Fiodorovas teigė nelabai įsivaizduojantis scenarijaus, kad baudai „susimestų“ partiečiai.
„Aš tokio sprendimo partijoje neįsivaizduoju“, – sakė politikas.
Partija, anot jo, svarstys kitokias išeitis.
„Yra nario mokestis, suprantu, kad apie GPM nepasisakė, kas yra 1 proc. Matyt, reikės ieškoti variantų, teismų sprendimus reikia vykdyti“, – dėstė V. Fiodorovas.
Jis teigė, kad baudos sumokėjimo klausimą partija planuoja aptarti kitą savaitę per tarybos posėdį.
„Dar, matyt, laukiam to rašto, kurį turi atsiųsti partijai, o be to kalbėti būtų pakankamai diletantiška. Suprantu, kad, galbūt, pavieniai liberalai padžiazavo sakydami, kad partiečiai susimes, aš taip negalėčiau drąsiai kalbėti, kad kažkas iš kažkokių pinigų bus apmokama, nematydamas nei rašto, nei neturėdamas partijos organų sprendimo projekto“, – kalbėjo pašnekovas.
Teismo paskirta bauda, jo vertinimu, didelė.
„Jeigu skaičiuoti pinigų kiekį, mes esame partijoje įsivedę taupymo programą rinkimams, rinkimų kampanijoms, tai labai panašią pinigų sumą mes per ilgą laiką susitaupėm, kad galima būtų planuotis kitų metų rinkimus. Tai nėra iš dangaus nukrentantys pinigai“, – komentavo V. Fiodorovas.
Pagal Politinių organizacijų įstatymą, valstybės dotacijos politinėms partijoms gali būti naudojamos tik: politinei kampanijai finansuoti, rinkimų užstatui sumokėti, turtui įsigyti, atsiskaityti su darbuotojais, mokesčiams ir kitoms įmokoms į valstybės biudžetą, privalomųjų valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokoms mokėti, paslaugų teikimo išlaidoms apmokėti, politinės kampanijos skoloms apmokėti, partijos paimtoms paskoloms apmokėti, analitinio centro savininko įnašams apmokėti ir analitinio centro veiklai finansuoti.
Pagal įstatymą, valstybės lėšomis negali būti laiduojama, garantuojama už trečiųjų asmenų įsipareigojimus, taip pat šiomis lėšomis negali būti atlyginama trečiųjų asmenų padaryta žala.
Teismo sprendimas ir motyvai
Trečiadienį Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė nuosprendį vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje. Sprendimas įsigaliojo ir turi būti pradėtas vykdyti, tiesa, dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Apeliacinis teismas, kitaip nei pirmos instancijos teismas, verslininką Raimondą Kurlianskį, tuomečius Seimo narius Eligijų Masiulį, Šarūną Gustainį, Gintarą Steponavičių, buvusį ir esamą parlamentarą Vytautą Gapšį, taip pat juridinius asmenis – koncerną „MG Baltic“ (dabar – „MG grupė“), Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją pripažino kaltais.
Teismas įvardino savo sprendimo motyvus.
Pasak teisėjų, tarp R. Kurlianskio ir E. Masiulio buvo sudaryti korupcinio pobūdžio susitarimai: šventinės kalėdinės vakarienės metu R. Kurlianskis ir E. Masiulis susitiko ir susitarė dėl konkretaus dydžio kyšio (ne dėl paskolos ar teisėtos finansinės paramos partijai) mainais į R. Kurlianskio atstovaujamam verslui naudingus veiksmus. Vėliau vykusiuose susitikimuose buvo suderintos ir lėšų perdavimo aplinkybės.
Tokių aplinkybių visuma, anot teisėjų, leido konstatuoti, kad R. Kurlianskis papirkinėjo ir prekiavo poveikiu, o E. Masiulis – kyšininkavo ir prekiavo poveikiu.
Apeliacinis teismas E. Masiulį pripažino kaltu ir dėl neteisėto praturtėjimo, nustatęs, kad jo namuose kratos metu rastų 135 290 Eur grynųjų pinigų įgijimo neįmanoma pagrįsti teisėtai gautomis pajamomis.
Vertindami Š. Gustainio veiksmus, teisėjai pažymėjo, kad Seime, įregistruodamas Vartojimo kredito įstatymo pataisas bei asmeniškai balsuodamas už koncernui „MG Baltic“ palankią 8 straipsnio pataisą, jis veikė prašomas R. Kurlianskio.
Teigiama, kad Seimo narys pataisos tekstą gavo būtent iš jo ir su juo derino veiksmus, žinodamas, kad už tai kaip kyšis VšĮ „Taikomosios politikos institutui“, kurio steigėju ir faktiniu vadovu jis pats buvo, jau skirta 8 700 Eur parama.
Šiuos veiksmus Apeliacinio teismo teisėjų kolegija įvertino kaip kyšininkavimą (Š. Gustainis) ir papirkimą (R. Kurlianskis).
Teismas taip pat konstatavo, jog R. Kurlianskis prašė V. Gapšio paveikti bendrapartiečius ir kitus valstybės tarnautojus (Seimo pirmininkę, Darbo partijos frakcijos Seime narius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybę ir narius bei žemės ūkio ministrę), kad šie vykdydami įgaliojimus teisėtai ir neteisėtai veiktų taip, kaip prašė R. Kurlianskis, taip pat pačiam veikti, kaip šis pageidavo.
Anot teisėjų, už šių susitarimų įvykdymą buvo susitarta dėl neteisėto atlygio – užmaskuotų kyšių, kurie, V. Gapšiui pažadėjus paveikti prašomus asmenis ir pačiam atlikus R. Kurlianskio pageidaujamus veiksmus, buvo gauti kaip papildoma 12 100 Eur nuolaida Darbo partijos politinei reklamai bei 15 000 Eur parama VšĮ „Meno ir sporto projektai“.
Apeliacinis teismas pripažino, kad R. Kurlianskis šiuo atveju papirkinėjo ir prekiavo poveikiu, o V. Gapšys – kyšininkavo ir prekiavo poveikiu.
Apeliacinis teismas taip pat pripažino, kad G. Steponavičius piktnaudžiavo tarnyba.
Pasak teismo, jis žinodamas, jog Š. Gustainio teikta Vartojimo kredito įstatymo pataisa yra svarbi R. Kurlianskiui, kaip „MG Baltic“ atstovui, balsavo taip, kaip buvo naudinga koncernui.
Teismo matymu, taip veikdamas G. Steponavičius siekė gauti turtinės naudos – paramos Liberalų sąjūdžio, jo ir kitų partijos narių politinei veiklai finansuoti.
Dėl šios politinės paramos skyrimo, apeinant teisės aktų reikalavimus, G. Steponavičius ir R. Kurlianskis, pasak teisėjų, konkrečiai susitarė įvykusių kelių susitikimų metu.
Tokiais savo, kaip Seimo nario, veiksmais G. Steponavičius, teisėjų kolegijos vertinimu, sulaužė duotą Seimo nario priesaiką, pažeidė sąžiningumo, skaidrumo, padorumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo principus ir dėl to didelę neturtinę žalą patyrė tiek Seimas, tiek Lietuvos valstybė.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad R. Kurlianskis atliko neteisėtus veiksmus „MG Baltic“ naudai ir interesais, bei į tai, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes jis turėjo teisę atstovauti koncernui, priimti sprendimus jo vardu ir kontroliuoti jo veiklą, pripažino, kad koncernas kaltas dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.
Reikšmingas pareigas ėjusių Liberalų sąjūdžio atstovų E. Masiulio, Š. Gustainio ir G. Steponavičiaus bei Darbo partijos atstovo V. Gapšio veiksmai, anot teismo, taip pat buvo atliekami šių politinių partijų naudai ir interesais, todėl Liberalų sąjūdį nuspręsta pripažinti kaltu dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo, Darbo partiją – dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu.
Apeliacinis teismas nuteistiesiems paskyrė įvairaus pobūdžio bausmes – laisvės atėmimą, teisių apribojimą, baudas.
Nuteistieji Apeliacinio teismo nuosprendį greičiausiai skųs.