Dyzeliniai oro šildytuvai Tytuvėnų bažnyčioje sustatyti praėjusį penktadienį. Jų prireikė, kai gesinant šventovės stogą buvo aplietos pastato sienos ir baimintasi, kad drėgmė ir šaltis suskaldys mūrą.
Bažnyčia šildoma visą parą. Kasdien sunaudojama po porą šimtų litrų dyzelino, tačiau pastebėta, kad kuro nuosėdos gadina bažnyčios vertybes, o jų nuvalymas vėliau gali kainuoti ne vieną tūkstantį litų.
„Labiausiai sėda ant paveikslų, kurie yra padengti paauksavimais, pasidabravimas ar metaliniais pagražinimais, nes jie labiausiai ir traukia tokius dalykus. Gaila iš tiesų paveikslų, jei reiktų juos valyti“, – kalbėjo Tytuvėnų klebonas Rimantas Žaromskis.
Nukabinti paveikslus ir vertybes, anot klebono, sudėtinga. Daugelis jų pritvirtinti jau ne vieną šimtą metų, tad bijoma pajudinus dar labiau sugadinti. Vienas iš būdų nenutraukti bažnyčios šildymo – infraraudonųjų spindulių šildytuvai.
„Infraraudonųjų spindulių šviestuvai yra pagrįsti ne oro šildymu, bet kietųjų daiktų sušildymu. Manau, kad tas sušildymas kažkiek padės. Bent jau palaikyti reikiamą temperatūrą, kad nepradėtų irti tinkas, sienos“, – tvirtina Kelmės rajono savivaldybės Kraštotvarkos, paveldosaugos ir statybos skyriaus vedėjas Algirdas Kazlauskas.
Tačiau dešimtadalis Tytuvėnų ansamblyje buvusių vertybių prarasta amžiams. Jos buvo eksponuojamos čia įsikūrusiame sakraliniame muziejuje, kurio patalpos labiausiai ir nukentėjo nuo gaisro. Paveldosaugininkai dar tikslina sunaikintų vertybių skaičių.
Tai buvo vienetiniai arba itin reti auksakalių kūriniai: gotikinės taurės, kryžiaus formų monstrancijos, relikvijoriai, komuninės. Sidabrinės ir auksinės vertybės buvo puoštos brangakmeniais, o jų amžius siekia XVI ir XIX amžius.
„Tai vienetinės meno vertybės, negrąžinamos ir, gaila, nerestauruojamos. Nebent ateityje pagal eskizus bus galima daryti kopijas, bet tai visai kita vertė, nes šios vertybės dalyvavo maldų procesuose, apeigose“, – aiškino VšĮ Tytuvėnų piligrimų centro direktorius Pranas Jurkaitis.
Pasak Tytuvėnų bažnyčios klebono, per pastarąją savaitę sulaukta nemažai žmonių aukų. 45 tūkst. litų gaisro padariniams šalinti bažnyčiai pervedė draudimo bendrovė.
Vandeniu aplietas vienuolyno antrasis aukštas jau džiūva, nuo vienuolyno, kurio stogas visiškai sudegė, valomi degėsiai. Čia išpilta speciali medžiaga, apsauganti nuo drėgmės skverbimosi.
Artimiausiu metu patalpose bus pastatyti ir drėgmės rinktuvai. Draudimas rezervavęs apie 3 mln. litų gaisro padariniams likviduoti, dar apie 200 tūkst. litų pažadėjusi Vyriausybė.
„Labai susiveržus, ko gero, pakaks atkurti stogą. Yra paskelbtas sąlygos pirkti darbų rangai, apie mėnesį laiko, planuojam, užtruks projektas, bet gegužę darbai turėtų prasidėti“, – tvirtino P. Jurkaitis.
Po poros savaičių planuojama uždengti laikinąjį stogą. Praėjusią savaitę per gaisrą visiškai sudegė vienuolyno stogas, liepsnos apgadino bažnyčios stogo konstrukcijas, buvo aplietos patalpos.