Žemę mylinčių Zigmo ir Onos gimtosios žemės puoselėtojų ūkininkų šeimoje Vytautas gimė 1923 m. gegužės 20 d. Kluoniškių k., Zapyškio valsčiuje, Kauno apskrityje. Mokėsi Zapyškio progimnazijoje, baigė Kauno technikumą, rašoma Krašto apsaugos puslapyje.
Prasidėjus sovietų okupacijai 1944 m. priklausė Vietinei rinktinei. 1944-1948 ginkluotojo pasipriešinimo dalyvis, Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės Jono Misevičiaus partizanų būrio, veikusio Kazlų Rūdos miške, partizanas. 1945 m. vasario mėn. dalyvavo Žiemkelio kautynėse. Sunkiai sužeistas, du su puse mėnesio gydėsi šaltame bunkeryje. 1948 m. sausio 13 d. išduotas ir suimtas. Kankintas tardymo metu ir nuteistas 1948 m. 25 metams laisvės atėmimo bausme. 10 metų įkalinimo (lagerio režimas) ir 15 metų tremties. 1956-1966 m. ištremtas į Karagandą (Kazachstaną), dirbo vario kasyklose.
1966 m. grįžo į Lietuvą. Iki 1968 m. sovietų milicija ir KGB persekiojo ir trukdė prisiregistruoti, todėl sunkiai sekėsi įsidarbinti. Dirbo Kauno kolegijoje (Kauno technologijos technikumas). Sutikęs nuostabią medicinos darbuotoją Ireną-Ievą Paršeliūnaitę, sumainė žiedus. Susilaukė dukters Rūtos.
Per pirmąjį Laisvės Kovos sąjūdžio suvažiavimą Kauno karininkų ramovėje buvo paskirtas Lietuvos Laisvės Kovos sąjūdžio štabo viršininku. Kario savanorio statusas pripažintas 1998 metais.
Už aktyvią veiklą apdovanotas šiais valstybės apdovanojimais: Lietuvos Nepriklausomybės medalis (2000), Vyčio Kryžiaus ordino karininko kryžius (2000), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis (2001), Laisvės premijos laureatas, Lietuvos Laisvės kovos partizanų žvaigždė, Šaulių sąjungos žvaigždė už nuopelnus, Kauno miesto santaros Garbės ženklu, Kauno rajono savivaldybės Garbės ženklas I-ojo lygio, Lietuvos Latvijos, Estijos kovotojų medaliais, Krašto apsaugos organizacijų apdovanojimai, padėkos.