„Šiuo metu planuojame tą padaryti (sumokėti avansą šįmet – ELTA). Papildomi 800 mln., kurie yra skirti skolinimuisi gynybai, tą galimybę mums sudaro. Dėl to ir planuojame šiuos veiksmus. Iš esmės tai reikštų, kad ne 2036 m. (ar kada mes planavome turėti šį tankų batalioną), bet iki 2030 m. mes turėtume jį turėti“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė D. Šakalienė.
Anot ministrės, su sąjungininkais diskutuojama ir dėl kitų įsigijimų spartinimo.
„Labai tikiuosi, kad ir pinigai ant stalo taip pat bus papildomas efektyvus argumentas, kad galėtume pajudėti greičiau“, – pridūrė socialdemokratė.
ELTA primena, kad praėjusių metų pabaigoje krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė pasirašė sutartį dėl 44 vokiškų tankų „Leopard 2“ įsigijimo. Tuomet politikė pažymėjo, jog, padidinus gynybos finansavimą, tariamasi dėl ankstesnės jų pristatymo datos.
Prieš metus Valstybės gynimo tarnyba (VGT) nutarė kuriamos Lietuvos kariuomenės divizijos sunkiajam elementui – tankų batalionui – pirkti vokiškuosius „Leopard 2“. Tiesa, formuoti batalioną ketinta etapais – tuometiniam krašto apsaugos ministrui Laurynui Kasčiūnui pasiūlius skirti daugiau dėmesio oro gynybos sistemų įsigijimui, iš pradžių planuojama kurti kuopos dydžio tankų vienetą. Tokiu tempu, anot jo, tankų batalionas būtų sukurtas iki 2035 m.
Dėl Otavos konvencijos denonsavimo tariasi su regioniniais partneriais
Dovilė Šakalienė sako, kad su regioniniais partneriais aptaria pasiūlymą denonsuoti priešpėstines minas draudžiančią Otavos konvenciją. Visgi, ministrė teigia, kad kol kas ne visų regione esančių valstybių pozicijos sutampa.
„Jau imuosi veiksmų, pastaruoju metu labai intensyviai kalbuosi su savo kolegomis Baltijos jūros regione, su tomis valstybėmis, kurios turi pasienį su Rusija. Iš tiesų regioninis sprendimas būtų pats efektyviausias tiek dėl strateginės žinutės atgrasymo kontekste, kad vis tik tai visos Baltijos jūros valstybės, kurios turi sieną su Rusijai taiko vienodą principą gynybai“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė D. Šakalienė.
„Kai kalbame apie sąjungininkų pajėgumus, jeigu tam tikros valstybės kitaip vertintų Otavos konvenciją, kitaip vertintų minų klausimą – tai galėtų sukurti tam tikrų komplikacijų, todėl mūsų gebėjimas susitarti yra labai svarbus ir politinio, ir karinio veikimo požiūriu, tai labai norėtųsi tai pasiekti“, – akcentavo ji.
Ministrė užsimena, jog išsiskiria regione esančių valstybių kariuomenių vadų pozicijos šiuo klausimu.
„Kol kas tos pozicijos regione yra šiek tiek skirtingos. Apie tai ir kalbamės“, – dėstė D. Šakalienė.
„Turėsime išdiskutuoti karinę, techninę šio klausimo pusę, nes yra skirtingų vertinimų. Kariuomenių vadai mūsų regione situaciją nebūtinai mato vienodai“, – pabrėžė ji.
Praėjusią savaitę Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras teigė pritariantis pasitraukimui iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos.
Socialdemokratė tikina, kad galimą pasitraukimą iš Otavos konvencijos su partneriais ji aptarinės penktadienį Ramšteino oro bazėje vyksiančiame Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime.
„Vieni labiau mato karinį principą, kiti labiau mato strateginės komunikacijos principą, tai dėl to ir esame sutarę, kad kaip gynybos ministrai per artimiausias kelias savaites net keletą kartų turėsime susitikimus ir pokalbius“, – sakė ministrė.
„Reikia pripažinti, kad viena iš rizikų yra tarptautinis spaudimas. (...) Mums kur kas rizikingesnis yra sąjungininkų spaudimas: Kanados pozicija, Vokietijos pozicija. Kai mes kalbame apie sąjungininkų buvimą Baltijos jūros šalyse, tai yra labai svarbus veiksnys. Mūsų regioninis sprendimas galėtų įtampą sušvelninti ir parodyti bendrą matymą saugumo klausimais“, – akcentavo D. Šakalienė.
Apie tai, jog Lietuvai reikėtų denonsuoti Otavos konvenciją, pirmasis užsiminė buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Konservatorius tikina, jog vadovaujant ministerijai jis sulaukė tokio karinio patarimo.
Tuo metu prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė ragina nedaryti skubotų sprendimų ir pasitarti su partneriais regione.
1999 metų Otavos konvenciją, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas, yra pasirašiusios daugiau kaip 160 šalių, įskaitant ir daugumą Vakarų valstybių. Sutartimi įsipareigota nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.
Lietuva prie konvencijos prisijungė 2004 m.
Kaip ir visas tarptautines sutartis, sprendimą denonsuoti Otavos konvenciją prezidento teikimu turėtų priimti Seimas.
Artimiausius ketverius metus visuotinio šaukimo nerealu tikėtis
Dovilė Šakalienė teigia, kad per artimiausius ketverius metus visuotinio šaukimo Lietuvoje nepavyks įvesti, kadangi šalis neturi tam reikiamos infrastruktūros ir personalo skaičiaus. Visgi pasak ministrės, ateityje tiek vaikinų, tiek ir merginų šaukimas atlikti privalomą karinę tarnybą gali būti neišvengiamas.
„Jei mes neturime, kas rengia jaunuosius karius, jei mes neturime, kur juos rengti, tai visi kalbėjimai apie visuotinį šaukimą arba ženklų ribinių skaičių didinimą yra tuščios deklaracijos“, – „Žinių radijui“ teigė D. Šakalienė.
„Nei personalo kiekis nėra užtikrintas, kad būtų pakankamas visuotiniam šaukimui, nei (reikiama – ELTA) infrastruktūra. O pasiskaičiavus, kaip greitai galėtume užtikrinti profesinės karo tarnybos skaičių, kuris yra reikalingas tam, kad galėtume pakankamai personalo paruošti, (...) tiek infrastruktūros papildomos pastatyti, parengti, tai per artimiausius ketverius metus visuotinio šaukimo tiesiog nerealu yra tikėtis“, – akcentavo ministrė.
Ministrė mano, kad privalomas moterų šaukimas į karinę tarnybą yra tik laiko klausimas.
„Mes artėjame prie to momento, kai moterų privalomos tarnybos momentas gali būti jau nebe tiek vertybinis klausimas, kiek klausimas, kuris yra susijęs su mūsų gebėjimu užtikrinti pakankamą pajėgumų skaičių“, – sakė ji.
Privalomos karinės tarnybos ilginimas dvigubai sumažintų parengiamų karių skaičių
Ministrė neslepia skeptiškai vertinanti ir siūlymus ilginti privalomos karinės tarnybos laiką. Pasak jos, toks žingsnis dvigubai sumažintų per metus parengiamų pradinės tarnybos karių skaičių.
„Šiandieną yra kalbama apie tam tikras variacijas, kad kai kas galbūt norėtų ilginti net iki dviejų metų pradinę karinę tarnybą. Na ir tai iš esmės daugiau negu dvigubai sumažintų per metus galimų parengti pradinės karo tarnybos karių skaičių“, – teigė D. Šakalienė.
„Mūsų pačių kariuomenės infrastruktūros plėtra ir profesinės karo tarnybos karių skaičiaus didinimas yra prioritetai, jeigu mes norime turėti tokias pajėgas, tokius gynybinius pajėgumus, apie kuriuos politiškai kalbame jau pastaruosius mažiausiai porą metų“, – pabrėžė ministrė.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas praėjusią savaitę LRT televizijai užsiminė, jog ketina inicijuoti diskusijas dėl privalomosios karo tarnybos terminų ilginimo bei moterų šaukimo.
„Tarnyba turi būti metai, gal ir dviejų metų“, – teigė jis, pažymėdamas, jog taip tarnyba taptų efektyvesnė.
ELTA primena, kad Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) trečiadienį pradėtas 2025-ųjų karo prievolininkų šaukimas. Sudarytą šauktinių sąrašą visuomenei ketinama pristatyti savaitės pabaigoje.
Lietuvos kariuomenės duomenimis, šiemet į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) planuojama pašaukti beveik 3,9 tūkst. asmenų. Taip pat dar keli šimtai aukštųjų mokyklų studentų ar absolventų tarnybą galės atlikti dalyvaudami jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose (JKVM).
Studijuojantieji šalies aukštosiose mokyklose į šauktinių sąrašą nebus traukiami. Tačiau jie gali patekti į sąrašus vieną kartą po studijų baigimo – iki kol sulauks 26 metų amžiaus.
Tuo metu į sąrašą neįtraukti vaikinai ir merginos nuo 18 iki 38 metų ir toliau galės rinktis atlikti karo tarnybą savanoriškai. Jiems bus sudarytos galimybės pasirinkti norimą tarnybos vietą ir laiką bei gauti maksimalias kaupiamąsias išmokas.
NATO laivyno misijoje Baltijos jūroje dalyvaus ir Lietuva
Suomių žiniasklaidai pranešus, kad šią savaitę svarbiausius infrastruktūros objektus Baltijos jūroje ims saugoti 10 NATO laivų, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigia, kad į aljanso misiją savo pajėgumus įtrauks ir Lietuva.
Trečiadienį skelbta, kad nuo sausio iki balandžio svarbiausius objektus Baltijos jūroje saugos joje jau dabar esantys aljanso laivai bei tie, kuriuos NATO valstybės narės dar atsiųs šiai misijai vykdyti.
„Mes prie to planuojame prisidėti – taip, tas bus daroma, Lietuva tiek šios operacijos jūroje rėmuose duos tam tikrus pajėgumus, tiek kalbant apie nacionalinį veikimą irgi ir toliau išlaikys padidintą budrumo režimą, papildomas stebėjimo ir žvalgybines priemones“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė D. Šakalienė.
„Bendras principas, kad iš tiesų sustiprinto budrumo veiksmai Baltijos jūroje bus atliekami ir kad iš tiesų papildomos priemonės bus taikomos mūsų buvimo jūroje kontekste“, – aiškino politikė.
Po Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) trečiadienį buvusiam krašto apsaugos ministrui Laurynui Kasčiūnui taip pat paskelbus, kad patruliavimą NATO laivai pradės šį mėnesį, ministrė pažymėjo, kad informacija plačiau dalintis negali.
„Iš tiesų tai turėjome uždarus posėdžius, kuriuose dalinomės slapta informacija, tai detalių tikrai neturėtume viešai aptarinėti“, – tikino D. Šakalienė.
Pranešta, kad sausį pradėsiantys patruliuoti NATO laivai Baltijos jūroje turės stebėti ir sekti rizikingus laivus, kurie galėtų kelti grėsmę jūros infrastruktūrai.
Tokiu būdu siekiama užkirsti kelią Rusijos „šešėliniam laivynui“, kuriuo nafta eksportuojama į neeuropines rinkas, ir kuris Baltijos jūroje pažeidžia kabelius ir kitus strateginius objektus.
ELTA primena, kad šventinę savaitę nustojo veikti Baltijos jūroje esantys povandeniniai elektros ir telekomunikacijų kabeliai, jungiantys Suomiją ir Estiją.
Šalis jungia du „EstLink“ kabeliai – 350 MW ir 650 MW jungtys. Gruodžio 25 d. 12.26 val. dėl avarijos buvo išjungta nuolatinės srovės 650 MW jungtis „EstLink 2“.
Preliminariais Suomijos pareigūnų duomenimis, pagrindinė elektros jungties „EstLink 2“ gedimo versija – sabotažas, kadangi gruodžio 25 d. be elektros jungties buvo nutraukti dar 3 kabeliai jūroje. Šį pirmadienį pranešta, kad kol kas suremontuoti tik telekomunikacijų kabeliai.
Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas socialiniame tinkle „X“ paragino užkirsti kelią Rusijos šešėlinio laivyno laivų keliamai rizikai.
Lapkritį Baltijos jūroje taip pat fiksuotas panašus incidentas, kai buvo nutraukti du telekomunikacijų kabeliai tarp Švedijos ir Lietuvos bei tarp Suomijos ir Vokietijos. Manoma, kad juos specialiai nutraukė Kinijos laivas „Yi Peng 3“, kuris tuo metu plaukė Baltijos jūroje netoli incidento vietos.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad įtarimą keliančius laivus Baltijos jūroje galima būtų stebėti atidžiau, o laivams priartėjus prie kritinės infrastruktūros objektų – juos palydėti bei patruliuoti, skirti technologinių priemonių jų veiksmų sekimui.
Pranešus apie povandeninės elektros jungties tarp Suomijos ir Estijos gedimą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Europos Sąjungos (ES) lygmeniu taip pat siūlė kelti klausimą dėl sankcijų įvedimo vadinamajam Rusijos šešėliniam laivynui.
Premjeras Gintautas Paluckas taip pat yra sakęs, kad grėsmėms regione suvaldyti Baltijos ir Skandinavijos valstybės kuria bendrą veiksmų planą.