Šią savaitę Prahoje tarptautinės darbo grupės dėl Specialaus tribunolo dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą steigimo susitikime dalyvavusi Lietuvos teisingumo viceministrė G. Grigaitė-Daugirdė žurnalistams penktadienį teigė, kad Lietuva ir toliau palaiko tarptautinio tribunolo steigimo idėją, siekiant patraukti atsakomybėn valstybės agresorės vadovus.
„Lietuva nuosekliai laikosi pozicijos, kad mes turime kalbėti apie Specialų tarptautinį tribunolą Rusijos vadovų atsakomybei už įvykdytą agresijos nusikaltimą užtikrinti, nes tarptautinė teisė negali saugoti agresoriaus labiau negu ji saugo agresijos auką. Nebaudžiamumas už agresijos nusikaltimą yra grėsmė tarptautinei taikai ir saugumui, nes, jeigu tarptautinė bendrija negali nusiųsti aiškaus teisinio signalo, kad už tokį elgesį gresia baudžiamojo atsakomybė, tai tuomet ta grėsme yra nuolat besitęsianti“, – aiškino viceministrė.
Anot jos, darbo grupėje, kurioje šį kartą dalyvavo ir Japonijos , Didžiosios Britanijos, Kanados, JAV, Australijos atstovai, sutariama, kad Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) nėra tas teismas, kuris galėtų patraukti atsakomybėn Rusijos vadovus už agresiją prieš Ukrainą, ir kad reikalinga nauja institucija.
Pasak G. Grigaitės-Daugirdės, šiuo metu darbo grupėje aptariami du galimų naujų teisinių mechanizmų modeliai, tai yra Ukrainos nacionaline teise paremtas hibridinis tribunolas arba tarptautinis Specialusis tribunolas. Ji kartojo, kad Lietuva palaiko būtent pastarąją opciją, kadangi, pasak viceministrės, Specialusis tribunolas leistų dėl agresijos prieš Ukrainą patraukti atsakomybėn Rusijos vadovus.
„Labai svarbu išdiskutuoti ir išgirsti visų valstybių nuomones, kurios matytų galimybę dalyvauti tokio tribunolo steigime ir palaikytų, nes (...) būtų atliepta į visų valstybių keliamus klausimus, pavyzdžiui, kaip imuniteto taikymas, nes Lietuva nuosekliai pasisako, kad, jeigu mes steigiame Specialų tribunolą, tai jis leidžia išspręsti V. Putino, S. Lavrovo ir S. Šoigu imuniteto taikymo klausimą ir mes kalbame, kad toks tribunolas leistų keliauti toliau. Nes dėl hibridinio tribunolo diskusijos nariai daugiausiai diskutavo dėl to, kiek toks hibridinis modelis leidžia spręsti imunitetų klausimus, kaip tada efektyviai užtikrinti tą nuteisimą“, – dėstė G. Grigaitė-Daugirdė.
ELTA primena, kad TBT, įkurtas Hagoje, pernai yra pradėjęs tyrimą dėl Ukrainoje įvykdytų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Toks sprendimas priimtas, nes Ukraina yra pripažinusi teismo jurisdikciją.
Tiesa, TBT negali vykdyti baudžiamojo persekiojimo už agresiją Rusijos vadovybės atžvilgiu, nes nei Rusija, nei Ukraina nėra Romos statuto principu įsteigto TBT narės.
Vienintelis būdas patraukti Rusijos vadovybę atsakomybėn už agresiją yra kreipimąsis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, tačiau ten tokią iniciatyvą galėtų vetuoti nuolatinės tarybos narės statusą turinti pati Rusija.
Sausio pradžioje Europos Parlamente priimta rezoliucija, kuria paraginta dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą įsteigti Specialų tribunolą, siekiant, kad atsakomybėn būtų patraukti Rusijos vadovai.