Parama Palangai, energetikos ministro atstovės teigimu, turėtų tekti vadovaujantis logika – esą kitos gyventojų bendruomenės, įsikūrusios šalia jūros vėjo parko, jūroje, 30 km atstumu nuo kranto, ministerijai nėra žinomos.
Gaus apie 3 mln. eurų kasmet
Tai, kad konkurso laimėtojas, plėtosiantis ir eksploatuosiantis vėjo elektrinių parką Baltijos jūroje, privalės remti Palangos miesto savivaldybę, numatyta Energetikos ministerijos parengtame nutarimo projekte. Dokumente teigiama, kad ši savivaldybė ribojasi su jūros teritorijos dalimi, kurioje veiks vėjo elektrinių parkas.
Konkurso laimėtojas, dokumente nustatytais atvejais, savivaldybei per administratorių turės mokėti įmoką, lygią 1 eurui už 1 MWh, o Palangos savivaldybės taryba spręs dėl šių lėšų panaudojimo vietos bendruomenių ir gyventojų socialiniams, ekonominiams ir aplinkos apsaugos poreikiams tenkinti.
Liepą šią tvarką energetikos ministras Dainius Kreivys pristatė palangiškiams. Žiniasklaidai išplatintame pranešime teigiama, kad ministras susitikimo metu kalbėjo, kokią tiesioginę parko ekonominę naudą pajaus Palangos gyventojai.
„Savivaldybės biudžetas kasmet pasipildys maždaug 3 mln. eurų, kuriuos parko vystytojas būtų įpareigotas sumokėti nuo sugeneruotos ir į tinklą pateiktos elektros kiekio“, – rašoma pranešime.
Aiškindamas, kodėl Palanga gaus paramą, ministras teigė, kad tokia tvarka taikoma vystant ir sausumos vėjo parkus.
„Lėšų skyrimas savivaldybei tapo akivaizdus pavasarį, kai buvo priimti įstatymai dėl sausumos vėjo parkų plėtros, ir buvo numatyta, kad bendruomenėms kas metus skiriami pinigai. Tai kuo skiriasi jūros parkas nuo sausumos parko? Niekuo. Natūralu, kad savivaldybė, kurioje statomas parkas, turi gauti lėšas. Kai buvo pristatomas jūros vėjo parkas, tokios nuostatos nebuvo, nes nebuvo net tokios idėjos“, – žurnalistams po susitikimo komentavo D. Kreivys.
Pastabų išsakė Teisingumo ministerija
Pastabų dėl numatytos paramos išskirtinai Palangos miesto savivaldybei išsakė Teisingumo ministerija. Numatytą paramą, pasak jos, reikėtų laikyti mokesčiu arba rinkliava.
„Dėstomi reikalavimai, susiję su parama savivaldybei, tačiau nėra aiškus tokio reikalavimo nustatymo teisinis pagrindas. Pirma, parama paprastai grindžiama laisvanoriškumo pagrindu, o šiuo atveju aprašu nustatoma įmoka laikytina mokesčiu ar rinkliava, kuris <...> turėtų būti nustatytas įstatymo lygmens teisės aktu“, – dokumente dėstė ministerija.
Be to, ministerija pažymėjo, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme kalbama apie eksploatuotojo paramą vietos bendruomenėms, o ne savivaldybei.
Ir apskritai ministerija pasigedo pagrindimo, kodėl parama numatyta būtent Palangos miesto savivaldybei.
„Atsižvelgiant į tai, kad Baltijos jūra ribojasi su daugiau Lietuvos Respublikos savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos), siūlytina pagrįsti, kodėl konkurso laimėtojas turėtų remti būtent Palangos miesto, o ne ir kitas Lietuvos Respublikos savivaldybes, kurios ribojasi su jūrinės teritorijos dalimi, kurioje įrengtos atsinaujinančius energijos išteklius naudojančios elektrinės“, – teigė Teisingumo ministerija.
Šias pastabas įvertinusi Energetikos ministerija nutarimo projektą kiek pakoregavo: pažymėjo, kad Palangos savivaldybė bus arčiausiai jūrinės teritorijos dalies, kurioje veiks vėjų elektrinių parkas, esą dėl to ją reikia remti.
Grubliauskas: kuo čia prastesni kiti?
Su Delfi kalbėjęs Klaipėdos miesto savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas tikino, jog džiaugiasi, kad kaimynystėje atsiras vėjo elektrinių parkas.
Kita vertus, meras tuo pačiu kėlė klausimą, kodėl kompensacijas už tai, kad jis atsiras, gaus tik Palanga.
„Atvirai pasakius, man iš klaipėdietiškos pozicijos nesolidu ir būtų tokį klausimą kelti dėl kažkokios kompensacijos už tai, kad kažkas matys iš vienos ar kitos savivaldybės tuos malūnus. Bet jeigu galima kompensacija vieniems, tai palaukit, kuo čia prastesni kiti, ypatingai tie, kurių teritorijoje tai bus gaminama ar bent jau kraunama, iš kurių teritorijos vyks judėjimas į jūrą vežant statybinius komponentus. Tai, matyt, tokį klausimą savu laiku bus galima iškelti“, – svarstė pašnekovas.
Į diskusiją apie Baltijos jūroje atsirasiantį vėjo elektrinių parką ir tai, kad už jo atsiradimą kažkas gaus pinigų, meras teigė žiūrintis keistai.
„Buvo keliamas klausimas apie tų vėjo malūnų ar vėjo energetikos statinių vizualinę taršą – nuo tilto matysis, tai gadins vaizdą, kad ir grafas Tiškevičius, jeigu būtų gyvas, turbūt nepritartų tokiam vaizdui. Man, atvirai pasakius, sunkiai buvo suprantamas tos diskusijos turinys, kam čia kas gadintų kokį vaizdą, bet aš nenoriu kalbėti už kitus.
Man tik buvo kilęs klausimas, įdomu, ar grafui Tiškevičiui būtų patikę skraidantys lėktuvai, besileidžiantys netoliese oro uoste, ar šiandienis judėjimas, transporto, žmonų srautai būtų patikę? Nežinau, kaip jis tai vertintų, bet kontekstas truputį keistas“, – dėstė V. Grubliauskas.
Bendrai jis teigė besidžiaugiantis Palangos miesto sėkme.
„Tikrai nepavydžiu kaimynams, džiaugiuosi jų sėkme, nes jų sėkmė yra ir regiono sėkmės dedamoji dalis. Tai, ką jie geba su Vyriausybe sutarti ir iš Vyriausybės – atsiprašau už terminą – išpešti, garbė ir šlovė jiems. Bet reikėtų turbūt klausti Vyriausybės, kaip čia vieni yra užmaloninami gerokai stipriau, o kitiems paliekami tik malūnai, kalbant su šypsena“, – pridūrė V. Grubliauskas.
Vaitkus: vėliau paramą gaus ne tik Palanga
Palangos miesto mero Šarūno Vaitkaus žiniomis, paramą, kai vėjo parkas išsiplės, gaus ne tik jo vadovaujama savivaldybė.
„Mano žiniomis, visos pajūrio savivaldybės, kurių zonoje bus parkai pastatyti, gaus paramą, ne vien tik Palangos savivaldybė“, – Delfi komentavo meras.
Jis pažymėjo, kad atitinkamą paramą gauna ir prie sausumos vėjo parkų esančios bendruomenės.
„Vis tiek dideli parkai ir ta vizualinė tarša... Gerai, kad ministras ir ministerija įsiklausė į Palangos bendruomenės reikalavimą, kad parkai būtų nutolę ne 9 km nuo kranto, o kad jie būtų maksimaliai atitraukti iki galimos ribos, kad [vizualinė] tarša būtų minimali“, – pasakojo Š. Vaitkus.
Vėjo elektrinių parko įrengimas be vizualinės taršos esą sukels ir kitų padarinių.
„Nesu specialistas, bet aplinkosaugininkai išsako ir kitus poveikius: bus tiesiamas kabelis per jūrą, kuris išeis prie Būtingės, išeis didžiuliai kabeliai“, – paminėjo Š. Vaitkus.
Iš vėjo parko vystytojo gautas lėšas Palanga, pasak mero, ketina panaudoti infrastruktūrai kurti, pirmiausia, paplūdimių gerinimui.
„Modernių tualetų statymas, dušų, sporto įrenginių ir visų kitų dalykų“, – vardijo Š. Vaitkus.
Ramanauskaitė: išskirtinis dėmesys nėra rodomas
Energetikos ministro D. Kreivio patarėja Vita Ramanauskaitė nesutiko, kad, numatant paramą tik Palangai, šiam miestui rodomas išskirtinis dėmesys.
„Ne, tai nėra išskirtinis dėmesys. Tiesiog mums nėra žinomos gyventojų bendruomenės, kurios būtų įsikūrusios šalia jūros vėjo parko, jūroje, 30 km atstumu nuo kranto, kaip yra sausumos vėjo parkų ir vietinių bendruomenių kaimynystės atveju. Tad logiškiausia, jog jūros vėjo parko vystytojai nauda dalintųsi su artimiausia savivaldybe, kuri savo ruožtu ją naudos pagal vietinės bendruomenės poreikius“, – Delfi komentavo patarėja.
Apie tai, kodėl parama keliaus būtent Palangos savivaldybei, kodėl ne tiesiai bendruomeninėms organizacijoms, taip pat – kodėl parama netraktuojama kaip mokestis ar rinkliava, Delfi pasiteiravo ir Energetikos ministerijos.
Ministerijos Komunikacijos grupė aiškino, jog parama Palangos savivaldybei numatyta, nes tai – savivaldybė, esanti „arčiausiai jūrinės teritorijos dalies, kurioje bus įrengtos atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės“.
Ministerijos atstovai pabrėžė, kad mokesčio požymius savo nutarimuose apibrėžė Konstitucinis Teismas.
Ministerija: dokumentai dar tik rengimo stadijoje
„Įmoka, kurią mokės elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojas, laimėjęs kitų metų rugsėjį numatomą skelbti konkursą, bus skiriama Palangos miesto savivaldybei. Šio miesto savivaldybė turės užtikrinti tikslingiausią ir efektyviausią gautų lėšų panaudojimą, kuris teiktų maksimalią naudą vietos bendruomenėms ir gyventojams.
Ši įmoka turi atlygintinumo požymį ir bus skiriama finansuoti savivaldybės, jos bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų projektus, skirtus teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą vietos gyventojams. Įmoka per biudžetą nebūtų perskirstoma, ji bus skiriama bendruomenių gerovės kūrimui“, – toliau dėstoma atsakyme.
Be to, ministerija pabrėžė, kad pats „Baltijos jūros vėjo parko projektas, tiek jį lydintys įvairūs dokumentai yra rengimo stadijoje – veiksmų eigoje“, o ministerija esą yra „ atvira pasiūlymams, kurie būtų naudingi tiek savivaldai, tiek vietos bendruomenėms“
„Šiuo metu tiriamas jūros dugnas, matuojamas vėjo stiprumas ir atliekami kiti būtini tyrimai planuojamoje parko teritorijoje. Konkursą, kuriame numatoma atrinkti vėjo elektrinių parko Baltijos jūros vystytoją, planuojama skelbti kitų metų rugsėjo mėnesį. 700 MW galios jūrinio vėjo elektrinių parko projektas turėtų būti įgyvendintas 2028 metais“, – komentavo ministerijos atstovai.