Pakrikštyto žmogaus negalima išbraukti iš katalikų, jei jis sąmoningai, deklaratyviai nepareiškia atsisakantis katalikų tikėjimo.
Anot D. Chmieliausko, Dievo ir Bažnyčios įsakymus kiekvienas vykdo kaip sugeba, kaip nori ir kaip išgali. Idealia prasme katalikai kviečiami dalyvaujant pamaldose švęsti Viešpaties dieną – sekmadienį . „Katalikas, kuris to laikosi ir taip gyvena, yra pavyzdingas“, - teigė pašnekovas.
Užsienyje pakankamai aktyviu kataliku statistiškai laikomas asmuo, bažnyčią lankantis bent kartą per mėnesį. D. Chmieliauskas aiškina, kad minimalus Bažnyčios prašymas – bent kartą per metus, per Velykas, prieiti išpažinties ir priimti Komunijos sakramentą.
Keletą kartų metuose, per didžiąsias šventes – Vėlines, Kalėdas, Velykas – bažnyčioje lankosi pusė ar daugiau save laikančių katalikais. Einančių į bažnyčią sekmadieniais - gerokai mažiau, jie tesudaro 10-15 proc. „Tačiau dėl to, kad neateina į bažnyčią sekmadieniais, jie negali būti išbraukti iš katalikų ir Bažnyčios sąrašo. Tai – jų asmeninis apsisprendimas, galimybės“, - kalbėjo Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai.
Būti kataliku – norma
Sociologė, Vilniaus universiteto dėstytoja dr. Rūta Žiliukaitė aiškina, kad save katalikais laikančiųjų skaičius – 79 proc. - nesikeičia jau keletą metų. „Tas skaičius nestebina. Lūžis įvyko po Nepriklausomybės atgavimo, kai žmonėms atsirado tikrai palankios sąlygos praktikuoti savo tikėjimą. Dauguma pradėjo save skelbti priklausiančiais religinei bendrijai“, - aiškino R. Žiliukaitė. Tačiau, anot jos, nereiškia, kad Lietuvoje yra 79 proc. praktikuojančių katalikų.
R. Žiliukaitė sako, kad mokslininkai, analizuojantys žmonių religinę tapatybę, katalikus skirsto į „drungnus“ ir tuos, kurių kasdienis gyvenimas remiasi Katalikų bažnyčios doktrina bei mokymu. Pastarųjų kasdieniai pasirinkimai susieti su katalikiškomis vertybėmis, jiems tikėjimas susijęs su gyvenimo būdu, su tuo, kas iš esmės formuoja žmogaus tapatybę.
„Jeigu žiūrėsime detaliau, aktyvių katalikų, nuosekliai besilaikančių Katalikų bažnyčios mokymo, dalis žymiai mažesnė. Tyrimai leidžia sakyti, kad tokių pas mus visuomenėje – maždaug penktadalis. Jie turi stiprią katalikų tapatybę, susijusią su žmogaus asmenybės tapatybės dalimi. Tai nėra tik krikštas“, - kalbėjo sociologė.
Tačiau, pasak jos, negalime neigti ir tų katalikų, kurie bažnyčios nelanko, Katalikų bažnyčios mokymo nesilaiko, bet nuoširdžiai tiki Dievą.
R. Žiliukaitė svarsto, kad visuomenėje yra tam tikras spaudimas – būti kataliku yra norma. Juk, pasak jos, norma tuoktis bažnyčioje, nors Lietuva – viena pirmaujančių šalių ES pagal ištuokų skaičių. Pašnekovė pastebi, kad po 1990 m. buvo gerokai daugiau žmonių, teigusių, kad neišpažįsta jokio tikėjimo. Tuo tarpu dabar didžioji dalis teigia esą katalikai.
„Sovietmečiu būti tikinčiam buvo sunku. Po nepriklausomybės paskelbimo yra blogai būti netikinčiu. Netikintis žmogus – lyg sovietmečio reliktas, palikuonis. Viešojoje erdvėje sudėtinga deklaruoti, kad neišpažįsti jokio tikėjimo ar bent jau nepriklausai tradicinėms religinėms bendrijoms. Pažiūrėkite, kaip būna, kai paaiškėja, jog kažkas iš viešųjų asmenų priklauso kuriai nors naujai religinei grupei. Tai pateikiama kaip nusižengimas, pavojus“, - kalbėjo sociologė.
Dalis katalikais tampa prieš vestuves ar laidotuves
D. Chmieliausko žiniomis, Lenkijoje sekmadieninis bažnyčios lankymas gerokai populiaresnis – čia Mišiose dalyvauja maždaug kas trečias katalikas. Anot jo, Lietuva Europos kontekste atrodo pakankamai normaliai – kai kuriose pasaulietinėse Vakarų Europos šalyse bažnyčioje tesilanko 4-5 proc. katalikų.
„Tik keista ir gaila, kad daug žmonių prisimena esą katalikai prireikus tuoktis ar laidotis. Tačiau vėlgi tai ženklas, kad tai nėra vien tik tuščias dalykas. Juk ir dabar vaikai aktyviai nešami krikštyti, vedami komunijai ar sutvirtinimui. Vieniems tai - formalumas, kiti tai daro sąmoningai“, - aiškino D. Chmieliauskas.
Pašnekovas pastebi, kad bažnyčioje daugėja santuokų. „Vadinasi, kažkur giliai žmogui tai atlikti yra svarbu. Tai, kad daug kas eina tuoktis, krikštytis, rodo, kad juose yra kažkoks troškimas, jie palieka gabalėlį savo gyvenimo Dievui, nors, galbūt, praktikuoja nepakankamai, nesistengia į tikėjimą įsigilinti“, - teigė Kauno arkivyskupijos atstovas.
33 proc. į bažnyčią eina tik per šventes
Praėjusias metais Teisingumo ministerijos užsakymu bendrovės „Baltijos tyrimai“ vykdyto sociologinio tyrimo metu paaiškėjo, kad 80,2 proc. respondentų išpažįsta Romos katalikų tikėjimą, 2,7 proc. – ortodoksų (stačiatikių). 0,7 proc. apklaustųjų nurodė esantys sentikiai, 0,6 proc. – evangelikai liuteronai, 0,4 proc. – evangelikai reformatai. Kas dešimtas respondentas pareiškė netikintis, 4,4 proc. į klausimą neatsakė.
Paklausti, ar dažnai paskutiniu metu eina į bažnyčią ar lanko religinius susitikimus, išskyrus verstuves, laidotuves ar krikštynas, 33 proc. nurodė bažnyčią lankantys tik per religines šventes, Kalėdas ar Velykas. 17 proc. teigė tai darantys kartą per metus ar rečiau, 16 proc. – nors kartą per mėnesį, 9 proc. – kelis kartus per mėnesį, 8 proc. – nors kartą per savaitę. 13 proc. apklaustųjų sakė bažnyčios ar religinių susitikimų nelankantys niekada arba beveik niekada.
Nepriklausomai nuo to, eina į bažnyčią ar ne, 78,6 proc. apklaustųjų save apibūdintų kaip tikintį, 16,4 proc. – kaip netikintį (abejingą religijai). Įsitikinusiais ateistais save laiko 1 proc. Lietuvos gyventojų.
51 proc. apklaustųjų save apibūdino kaip mažiau religingus nei jų tėvai, 32,9 proc. jaučiasi tiek pat religingi kaip ir tėvai, 5 proc. sakė esantys religingesni už tėvus.