Anot Lietuvos kariuomenės, tokią poziciją pateikė NATO pajėgų Europoje vadas JAV generolas Philipas Breedlove'as, atsakydamas į Baltijos šalių kariuomenių vadų prašymą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dislokuoti po rotuojamą NATO bataliono dydžio vienetą.
„NATO pajėgų Europoje vadovybė remia NATO atgrasymo priemones Rytų Europoje ir toliau dės pastangas, kad NATO šalys ir ateityje savanoriškai siųstų savo vienetus treniruotis Baltijos regione. Be to, bus siekiama, kad NATO karinių pratybų programa šiame regione būtų tęstinė, tai yra, kad pratybos čia būtų rengiamos be didesnių pertraukų“, - BNS teigė kariuomenės vado atstovas spaudai Mindaugas Neimontas.
Jis patvirtino, kad konkretaus atsakymo dėl brigados dislokavimo Baltijos šalyse nėra. Detaliau turinio karininkas nekomentavo, nes atsakymas yra įslaptintas.
Baltijos šalių kariuomenių vadai laišką P.Breedlove'ui išsiuntė balandžio mėnesį. Tuomet kariškiai teigė Baltijos šalyse „siekiantys brigados dydžio vieneto, kad kiekvienoje Baltijos šalyje nuolat turėtume po batalioną“.
Brigados dydžio vienetą paprastai sudaro nuo 2 iki 3 tūkst. karių.
Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas tokį P.M.Breedlove'o atsakymą sakė vertinantis teigiamai.
„Atsakymą vertinu teigiamai. Mūsų tikslas nebuvo prašyti Baltijos šalyse dislokuoti konkretaus skaičiaus karių ar technikos. Siekiame, kad reikiamas atgrasymo lygis mūsų regione būtų užtikrintas nuolat. Kokiomis būtent priemonėmis tai bus pasiekta, nėra tiek svarbu“, - komentare BNS teigia kariuomenės vadas.
J.V.Žukas atkreipė dėmesį, kad ir toliau Baltijos oro erdvę nuolat saugos NATO oro policijos naikintuvai, Baltijos jūroje ir sausumoje be didesnių pertraukų treniruosis tam tikras skaičius NATO karių, jų veiklą koordinuos šešiose Rytų Europos šalyse, taip pat ir Lietuvoje, steigiami NATO pajėgų integravimo vienetai (štabai), čia bus nuolat dislokuota JAV sunkioji karinė technika.
„Nuo to tapsime tik saugesni,“ – sakė kariuomenės vadas.