Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Ignas Kalpokas brigados klausimą įvertino penktadienį, „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“.
„Čia yra objektyvios ir subjektyvios priežastys. Objektyvios yra tos, kad kuo daugiau tų diskusijų vyksta, tuo mažiau aišku, kaip interpretuoja tiek Lietuvos, tiek Vokietijos pusės šį susitarimą, ir ką tas susitarimas iš tikrųjų apima.
O subjektyvi dalis, nors iš tikrųjų būtų tikslingiau akis į akį išsiaiškinti užsienio reikalų ministrui su prezidentu šią situaciją, tai, kad mūsų politinė situacija šiuo metu tarp Vyriausybės ir Prezidentūros yra tokia, jog nei viena, nei kita pusė nepraleidžia progos viešai skalbinių išsiskalbti“, – pastebėjo politologas.
Viena vertus tai, pasak I. Kalpoko, yra natūralus procesas, nes visuomenei svarbu žinoti tokius dalykus.
„Kita vertus, žiūrint kaip šiuo metu dėliojasi Vokietijos pozicija, turint omenyje ir ambasadoriaus viešus pareiškimus, tai iš vokiečių pusės galima matyti savęs pastatymo į didžios valstybės poziciją – maždaug, ko čia tie mažiukai lietuviai prie mūsų kabinėjasi ir mums aiškina“, – kalbėjo VDU docentas.
Tokie situacijoje, jo teigimu, gali kilti ir eskalacinis konfliktas, kuriame abi pusės „kuo toliau, tuo labiau viena kitą nervina.“
„Tos atsakomybės iš tiesų dažnai yra truputį išskydusios, ypač Vyriausybės viduje – mes ne pirmą kartą matome, kad skirtingos ministerijos iki galo nežino, ką viena ir kita veikia, kokios jų pozicijos yra, to susiderinimo tikrai trūksta“, – pastebėjo I. Kalpokas.
Atskiri žaidėjai, kuriuos partijai sunku suvaldyti, anot jo, yra NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir URK pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
„Didžiausią atsakomybę šiuo atveju aš vis dėlto matyčiau Prezidentūros – jei nesugeba susikalbėti užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai, tai iš jos pusės reikėtų, ko gero, susikviesti į Prezidentūrą, visiems susėsti, pasikalbėti, ir išsiaiškinti, kurioje vietoje čia yra Lietuvos interesas, kokį toną mes paimame bendraudami su Vokietija“, – komentavo politologas.
I. Kalpokas pakomentavo ir ekspremjero Sauliaus Skvernelio įžvalgą, kad kariuomenės vado dienos gali būti suskaičiuotos.
„Aš manau, kad yra tokia tikimybė. Galime pažiūrėti – šiek tiek anksčiau dėl haubicų tiekimo Ukrainai buvo viešas konfliktas tarp kariuomenės vado ir prezidento. Kariuomenės vadas šiuo metu, man atrodo, neturi draugų tarp aukščiausių valstybės vadovų. Tai tikrai gali atsiliepti tolesnėms perspektyvoms“, – sakė ekspertas.
Jis teigė nemanantis, kad G. Landsbergio vieša retorika, kalbos galėtų pakenkti pačiam politikui.
„Juo labiau, kad jos turi rezonansą bent tarp dalies įtakingų veikėjų konservatorių partijoje“, – pastebėjo I. Kalpokas.
Šis klausimas, anot laidos dalyvio, iš dalies yra galimybė užsidirbti politinių taškų, nes klausimas yra jautrus.
„Iš kitos pusės, galime sutikti, kad jei tas susitarimas yra toks atviras interpretacijoms, kad jau keletą mėnesių vyksta nuolatinės diskusijos ir nėra jokio ženklo, kad jos artimiausiu metu baigtųsi, tai galbūt tam tikra prasme ir yra racijos tame užsienio reikalų ministro pareiškime, kad vis dėlto prezidentas, kaip svarbiausias asmuo užsienio politikoje, turėtų imtis iniciatyvos ir pamėginti kažkokius tuos sprendimus gauti bendrai su savo kolega iš Vokietijos. To tikrai galbūt reikėtų“, – teigė VDU docentas.
Visą „Žinių radijo“ laidą klausykite čia:
