„Pasirinkti „Boxer“ šarvuočiai. Siūlysime Valstybės gynimo tarybai pasirašyti sutartį“, - BNS sakė kariuomenės vado atstovas spaudai kapitonas Mindaugas Neimontas.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovai savo ruožtu pranešė, kad dėl konkrečių kontraktų šalies vadovė nešauks Valstybės gynimo tarybos, kuri pagal Konstituciją svarsto ir koordinuoja svarbiausius gynybos klausimus.
„Ginkluotės ir technikos įsigijimo gairėms Valstybės gynimo taryba jau yra pritarusi balandžio mėnesį. Dėl konkrečių įsigijimo kontraktų Valstybės gynimo taryba šaukiama nebus“, - BNS informavo prezidentės spaudos tarnyba.
Informacija apie šarvuočių kiekį ir kainą kol kas nepaskelbta. Naujienų portalas lrytas.lt rašo, kad pėstininkų kovos mašinos bus perkamos iš Vokietijos gynybos koncerno „Krauss-Maffei Wegmann“.
Tai būtų jau antras didelis Lietuvos karinis pirkinys iš Vokietijos. Lietuvos krašto apsaugos ministerija gegužę pranešė sutarusi su Vokietija dėl šešiolikos savaeigių haubicų „Pzh2000“ pirkimo.
DELFI primena, kad vasarį Vokietijos pareigūnai aiškino, esą Berlynas pirmenybę teikia savo ginkluotosioms pajėgoms, ir patenkinti Lietuvos vyriausybiniu lygiu pateiktą prašymą nėra galimybių.
Dienraštis „Die Welt“ citavo Vokietijos gynybos ministerijos atstovą, kuris sakė, kad Berlynas sveikina Lietuvos pastangas modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas, šiuo metu turinčias apie 300 pasenusių JAV gamybos vikšrinių šarvuotųjų transporterių M113.
Tačiau jis pridūrė: „Nenumatome perduoti Lietuvai šarvuotųjų transporterių, šiuo metu naudojamų bundesvero, arba parduoti mašinų, kurių norima įsigyti per kelerius ateinančius metus.“ Kaip rašo „Die Welt“, Lietuva siekė gauti iš Vokietijos ratinių šarvuotųjų kovos mašinų „Boxer“ pagal tarpvyriausybinį sandorį, kuris leistų išvengti daug laiko reikalaujančių ginklų eksporto procedūrų, jeigu tos mašinos būti perkamos tiesiogiai iš gamintojų – bendrovės „Krauss-Maffei Wegmann“. Leidinio duomenimis, Lietuvos prašomas šarvuočių skaičius buvo „dviženklis“.
Federalinės vyriausybės sprendimą kritikavo kai kurie politikai iš valdančiosios Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ir jos koalicijos partnerės Socialdemokratų partijos (SPD).
Lietuva šiemet trečdaliu padidino gynybos biudžetą - be planuojamų pėstininkų kovos mašinų bei artilerijos sistemų įsigijimo, Lietuva jau papildomai įsigijo priešlėktuvinės ir prieštankinės ginkluotės, plečiami poligonai.
Lietuvos kariuomenė gynybinius pajėgumus siekia sparčiau vystyti reaguodama į agresyvius Rusijos veiksmus regione ir karą Rytų Ukrainoje, kur vyriausybės pajėgos kovoja su Kremliaus remiamais separatistais.