Profesorius Romas Lazutka teigia, jog gali būti, kad latviai ir estai daugiau gyventojų prarado pirmaisiais nepriklausomybės metais išvykus daliai rusų ir kitų tautybių žmonių. Tuo tarpu Lietuvoje gyventojų labiausiai mažėjo dėl pastarojo laikotarpio emigracijos į Vakarus.
Panašios nuomonės laikosi ir Demografinių tyrimų instituto direktorė, profesorė Vlada Stankūnienė. „Mes gerokai mažiau žmonių praradome 1990 m. pradžioje, kai žmonės išvažinėjo į Rytus. Mes tada praradome gerokai mažesnį procentą nei Latvija ir Estija. Pas juos bus arti pusės ne latviai ir ne estai, todėl tai reiškia, kad mes nepraradinėjom gyventojų tada, bet prarandame dabar“, - DELFI teigė V. Stankūnienė.
Procentai panašūs, priežastys skirtingos
Remiantis Lietuvos, Latvijos ir Estijos statistiniais duomenimis, 1990 m. Lietuvoje gyveno 3,69 mln. gyventojų, Latvijoje buvo 2,66 mln. žmonių, Estijoje – 1,57 mln.
Tačiau jau 2011 m. Lietuvoje buvo surašyta 3,0538 mln. gyventojų, Latvijoje pagal oficialią statistiką esama 2,229 mln. žmonių, Estijoje – 1,34 mln.
| 1990 m. | 2011 m. | |
| Lietuva | 3 693 700 | 3 053 800 |
| Latvija | 2 668 140 | 2 229 641 |
| Estija | 1 570 599 | 1 340 022 |
Procentine išraiška matyti, kad per dvidešimt vienerius metus Lietuva prarado 17,3 proc. gyventojų, Latvija per tą patį laikotarpį – 16,4 proc., Estija – 14,7 proc.
Tačiau mokslininkai teigia, jog faktas, kad visos trys šalys per nepriklausomybę prarado panašią dalį gyventojų, dar nereiškia identiškos vidaus situacijos. Tarkime, latviai ir estai daugiau gyventojų prarado pirmaisiais nepriklausomybės metais, o Lietuva – pastaraisiais metais.
Maža to, gimstamumas Estijoje buvo ilgą laiką žemesnis nei Latvijoje ir Lietuvoje, tad dalį gyventojų estai prarado dėl neigiamos gyventojų kaitos. Situacija šioje šalyje ėmė gerėti tik 2001 m., kai situacija apsivertė aukštyn kojomis – gimstamumo rodikliai Lietuvoje ir Latvijoje vis dar stabiliai mažėjo, o Estijoje ėmė augti.
Nuo 2002 m. iki 2008 m. gimstamumas ėmė augti visose trijose Baltijos valstybėse, bet estai vis tiek pirmavo, o nuo 2008-ųjų gimstamumas ryškiau pašoko ir Lietuvoje, tuo metu Latvijoje – sumažėjo.
R.Lazutka: šiek tiek skyrėsi srautai ir išvykimo laikas
Kaip atskleidžia Lietuvos, Latvijos ir Estijos statistikos duomenys, 1994 m. Estijoje buvo 1,476 mln. gyventojų, Latvijoje – 2,54 mln., Lietuvoje – 3,671 mln.
Tai reiškia, kad nuo 1990 m. iki 1994 m. Lietuva neteko apie 1 proc. gyventojų, Estija – apie 6 proc., Latvija – apie 5 proc.
| 1990 m. | 1994 m. | |
| Lietuva | 3 693 700 | 3 671 300 |
| Latvija | 2 668 140 | 2 540 904 |
| Estija | 1 570 599 | 1 476 952 |
„Estai ir latviai daugiau prarado nepriklausomybės pradžioje, kadangi iš jų išvažiavo daug daugiau slavų kilmės gyventojų – rusų, baltarusių ir ukrainiečių. Tiesiog pas juos jų buvo daugiau, todėl net jeigu tas pats skaičius išvažiavo, tai jiems žymiai labiau sumažino santykinį gyventojų skaičių. Tuo tarpu vertinant paskutinio laikotarpio duomenis, lietuvių emigracijos rodikliai yra didesni, ypač kai žiūrima prieš pat arba nuo įstojimo į Europos Sąjungą“, - pasakojo R. Lazutka.
Pasak mokslininko, kai Didžiojoje Britanijoje arba Airijoje atliekami tyrimai ir skaičiuojama, kiek ir iš kokių šalių yra imigrantų, tenkančių, tarkime, dešimčiai tūkstančių šalies gyventojų, tai lietuvių paprastai visuomet būna kur kas daugiau nei estų ar latvių.
R. Lazutkos nuomone, lietuvių emigracijos mastai šiek tiek panašūs į latvių, tuo tarpu Estija šiuo atžvilgiu kiek išsiskiria.
„Bet bendrąja prasme greičiausiai yra taip, kad daugiau lietuvių per ilgą laikotarpį išvažiavo į Vakarus, o estų ir latvių – į Rytus. Ir tie srautai buvo skirtingu laikotarpiu. O kai paimame visus dvidešimt metų, tai išeina apylygiai“, - teigė R. Lazutka.
Mokslininkas sako, kad estai taip pat turi pranašumą – Suomijos kaimynystę ir, pavyzdžiui, dalis žmonių gali šioje šalyje nuolat dirbti, o savaitgaliais grįžti namo. Tokie žmonės nelaikomi emigrantais, bet vis tiek dirba kitoje šalyje.