Kaip laidoje „Delfi rytas“ sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas, įvairios ES šalys narės taiko skirtingas pagalbos žiniasklaidai priemones. Viena jų – socialinės reklamos, siekiančios informuoti visuomenę apie kolektyvinės sveikatos gaires, platinimas.
„Viena iš dažniausiai pasitaikančių priemonių yra plačios socialinės reklamos kampanijos, kurios turi dvigubą naudą – padeda žiniasklaidos priemonėms atsigauti ir kartu informuoja visuomenę apie būtinus sprendimus. Siūlome Vyriausybei apsvarstyti galimybę dėl plataus socialinės reklamos kampanijos instrumento ir pritaikyti jį Lietuvoje“, – sakė M. Majauskas.
Toks pasiūlymas, teigė parlamentaras, padėtų įveikti žmones kankinančią nežinomybę dėl naujai sukurtos vakcinos.
„Žmonės labai atsargiai vertina bet kokią priemonę. Tuo labiau, jei ji pateikiama kaip prievartinė ar privaloma, tai žmogaus psichologija automatiškai užsibarikaduoja ir prieštarauja tam, kas yra privaloma“, – aiškino politikas.
Jo teigimu, būtent dėl to svarbu užtikrinti sklandžią komunikaciją.
„Labai svarbu užtikrinti, kad komunikacija būtų sklandi, visuomenė suprastų svarbą laikytis atstumų, sėdėti namuose, suprasti, kodėl yra taikomi ūkinės veiklos apribojimai ir kodėl skiepytis būtų svarbu“, – kalbėjo M. Majauskas.
Pasak BFK pirmininko, gyventojams svarbu paaiškinti įvedamų priemonių pagrįstumą ir pranešti, kaip nukentėjusiems verslams bus suteikta pagalba.
„Svarbu iškomunikuoti, koks laukia ekonominis paketas, kad verslai, įmonės, savarankiškai dirbantys asmenys galėtų pasinaudoti valstybės siūloma pagalba. Taip pat – kai bus Lietuvą pasiekusi vakcina, kad būtų informuojama apie tos vakcinos naudą, galimybę apsispręsti, informuoti, kur ir kaip bus sudarytos sąlygos pasiskiepyti“, – sakė M. Majauskas.
Problema egzistuoja ir kitose šalyse: ignoruoti skiepų priešininkų negalima
Parlamentarui antrino ir Delfi M360 redaktorė Jūratė Žuolytė, kuri pastebėjo, kad problema dėl skepticizmo vakcinų atžvilgiu nėra unikali, egzistuojanti tik Lietuvoje.
„Yra kažkokie judėjimai, kur žmonės pasisako prieš skiepus, bet istorija jau parodė, kad jie liūdnai baigiasi. Kaip Amerikoje buvo su tymų atveju, kurių labai padaugėjo, kai skiepų priešininkų atsirado“, – priminė J. Žuolytė.
Ji kalbėjo, kad didžiausias iššūkis – kaip rasti kalbą su visuomenės grupėmis, tokiu svarbiu klausimu turinčias skirtingas nuomones.
„Reikia pasiekti visus žmones. Reikia rasti skirtingus kanalus, kur jie skaito, skirtingas žinutes jiems pasakyti. Ne visi žmonės mąsto taip, kaip mes, dėl to reikia rasti kalbėjimo būdus“, – pabrėžė M360 redaktorė.
Pasak J. Žuolytės, mokslininkai perspėja, kad ignoruoti skiepų priešininkų negalima.
„Jeigu nekalbės realiai žinantys ir situaciją išmanantys žmonės, jie atras alternatyvius informacijos šaltinius. (...) Galbūt tarp tų žmonių, tų griežtai nusiteikusių yra kažkokių, kurie netyčia užklydo, jie klausosi, ką jiems sako ir tiesiog seka iš paskos. Galbūt juos galima dar įtikinti“, – kalbėjo J. Žuolytė.
Galiausiai ji pabrėžė, kad svarbu skiepų priešininkus nukreipti iš alternatyvių informacijos šaltinių į pagrindinius, skelbiančius patikrintas žinias.