Iškilmingi Vasario 16-osios šventiniai renginiai, prasidėję penktadienį, vasario 15-ąją, bus tęsiami ir pagrindinę šventės dieną - Vasario 16-ąją.
Penktadienio rytą Prezidentūroje rengiama gėlių, dedamų ant Vasario 16-osios Akto signatarų kapų, perdavimo ceremonija.
Vidudienį Lietuvos partizanų memoriale Minaičių kaime, Radviliškio rajone, vyks 1949 m. vasario 16 dienos Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracijos paskelbimo minėjimas.
Vasario 16-ąją, šeštadienį, Nepriklausomybės Akto signatarų atminimas pirmiausia bus pagerbtas sostinės Rasų kapinėse.
Po šio pagerbimo rengiama jaunimo patriotinė eisena „Valstybingumo keliu“. Jaunimas iš visos Lietuvos eis „Lietuvos valstybės keliu“ dainuodami, mušdami būgnais, nešini trispalvėmis ir mokyklų vėliavomis. Eitynės prasidės nuo Katedros, kur ilsisi Vytautas Didysis ir Lietuvos globėjas Šv. Kazimieras. Toliau eisena judės pro Signatarų namus, rotušę, paminklą Jonui Basanavičiui, rūmus, kuriuose posėdžiavo Didysis Vilniaus Seimas - iki Rasų kapinių.
Vėliau Prezidento rūmuose rengiama Valstybės apdovanojimų teikimo ceremonija. Vidudienį Simono Daukanto aikštėje bus pakeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos. Ceremonijoje kalbą sakys prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Tuo pat metu iškilmingas minėjimas ir Vyčio kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija vyks ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune.
Po Šv. Mišių Vilniaus arkikatedroje bazilikoje - tradicinis Vasario 16-osios minėjimas prie Nepriklausomybės Akto signatarų namų Vilniuje. O prie 1949 m. Vasario 16 d. deklaracijos signataro, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos pirmininko, partizanų generolo Jono Žemaičio-Vytauto paminklo, esančio prie Krašto apsaugos ministerijos, bus dedama gėlių. Ceremonija rengiama minint Deklaracijos pasirašymo 70-ąsias metines.
Vilniečiai ir miesto svečiai Vasario 16-osios vakarą kviečiami pabūti prie laužų, kurie bus uždegti Gedimino prospekte - 70 simbolinių laužų suliepsnos nuo Katedros iki Lukiškių aikštės. Juos uždegti pakviesti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio dalyviai, partizanų artimieji, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, šauliai.
Tos pačios dienos vakarą Nacionaliniame operos ir baleto teatre - iškilmingas Vasario 16-osios koncertas.
Prieš koncertą bus teikiamos Nacionalinės kultūros ir meno premijos. Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos sprendimu 2018 metų Nacionalinių kultūros meno premijų laureatais tapo rašytojas Vytautas Martinkus - už intelektualiosios literatūros gylį, dirigentė Mirga Gražinytė - už muzikos interpretacijų jėgą ir Lietuvos garsinimą, rašytojas Marius Ivaškevičius - už drąsų literatūros žingsnį į teatrą, kino operatorius Audrius Kemežys (po mirties) - už talento ir dvasios šviesos pakylėtą operatoriaus meną, aktorius Darius Meškauskas - už improvizacijos ir psichologinio tikslumo dermę, vizualaus meno kūrėjas Artūras Raila - už nepriklausomos vizualiosios kultūros formavimą.
Valstybės atkūrimo dienos iškilmes Operos ir baleto teatre tradiciškai vainikuos prezidentės globojamas koncertas. Jame skambės specialiai šiai progai sukurti ar aranžuoti lietuvių kompozitorių Arvydo Malcio, Lino Rimšos, Fausto Latėno, Giedriaus Kuprevičiaus kūriniai, skambės retai atliekama Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninė poema „Miške“. Kūrinius atliks Nacionalinis simfoninis orkestras ir Kauno valstybinis choras. Pajamos, surinktos už parduotus bilietus, bus skirtos jauniesiems muzikams remti.
Katedros aikštėje tuo metu vyks Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ koncertas „Broliai“. Skambės laisvės dvasią uždegančios dainos. Scenoje pasirodys septyni grupės „Skylė“ nariai, pritarianti penkių vyrų vokalinė grupė bei ypatingi koncerto svečiai - grupė „Taruta“, specialiai atvyksianti iš Kijevo. Koncertą vainikuos įspūdingi šventiniai fejerverkai.
Lietuvos Taryba, vadovaujama daktaro Jono Basanavičiaus, 1918 m. vasario 16 dieną, išreikšdama tautos valią, Vilniuje pasirašė Nepriklausomybės Aktą ir paskelbė atkurianti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi. Aktą pasirašė 20 Lietuvos Tarybos narių.
Vokietijai siųstą 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto originalą politiniame Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve 2017 metų kovą rado Vytauto Didžiojo universiteto prof. Liudas Mažylis. Lietuvos valstybės šimtmečio proga Vokietija istorinį dokumentą paskolino Lietuvai.
Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, nuo 2018 m. lapkričio saugotas archyve ir pailsėjęs nuo šviesos, vėl sugrįžo į Signatarų namų muziejų. Popierius ir rašalas yra jautrūs šviesai ir pagal dokumentų saugojimo tvarką jie gali būti eksponuojami ne ilgiau kaip pusę metų. Dokumentas Signatarų namuose eksponuojamas tose pačiose patalpose, kur ir buvo pasirašytas.