Prognostinį Lietuvos gyventojų kaitos 2017-2021 m. laikotarpiu tyrimą atlikęs Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas Rolandas Tučas pastebėjo, kad spartesnis vyresnio išlaikomo amžiaus (65 m. ir daugiau) gyventojų skaičiaus augimas bus būdingas toms savivaldybėmis, kurių gyventojų skaičius (dėl į jas gyventi atvykusių tuomet dar jaunų darbingo amžiaus žmonių) sparčiai augo sovietmetyje.
Apie tai jis kalbėjo Švietimo ir mokslo ministerijoje vykusiame tyrimo pristatyme.
Darbingo amžiaus gyventojų mažės visoje Lietuvoje
„Neabejotinai svarbiausia Lietuvos demografinė problema – darbingo amžiaus (15–64 m.) gyventojų skaičiaus spartus mažėjimas. Prognozuojama, kad 2017–2021 m. laikotarpiu darbingo amžiaus gyventojų Lietuvoje sumažės net 8,76 proc.“, – sakė tyrėjas.
Anot jo, to priežastys – neigiamas migracijos saldo ir šalies demografinė struktūra. Kitaip tariant, itin gausi priešpensinio amžiaus gyventojų karta.
„Sparčiausiai trauksis jauno ir vidutinio darbingo amžiaus gyventojų skaičius, o priešpensijinio amžiaus (60–64 m.) gyventojų skaičius išaugs. Prognozuojama, kad darbingo amžiaus gyventojų skaičius išaugs tik „žiedinėse“ Klaipėdos r. ir Kauno r., Neringos savivaldybėse. O labiausiai sumažės daugumoje Šiaurės ir Šiaurės rytų Lietuvos savivaldybių“, – parengtuose dokumentuose aiškino R. Tučas.
Tiesa, kai kurios savivaldybių nukentės itin skaudžiai.
Dirbančiųjų sumažės ketvirtadaliu
„Pirmiausiai tai – Lietuvos didmiesčiai, o taip pat tos savivaldybės, kurių administraciniai centrai dar XX a. 8-9 deš. išaugo kaip svarbūs pramoniniai centrai (Mažeikiai, Jonava ir kt.). Atidžiau pažvelgus į jų gyventojų amžiaus demografinę struktūrą matyti, kad joje taip stipriai nesijaučia II pasaulinio karo metais gimusių gyventojų stygius. Geras pavyzdys – Mažeikių r. sav. (7,7 proc.).“, – nurodo tyrėjas.
Prognozuojama, kad itin pastebimai darbingo amžiaus gyventojų skaičius sumažės ir Visagino savivaldybėje. Čia fiksuojamas 24,1 proc. praradimas.
„Šios savivaldybės išskirtinumą iš bendro Lietuvos konteksto lems savita Visagino gyventojų demografinė struktūra – santykinai labai gausi vyresnio darbingo amžiaus (vyresnių nei 50 m.) gyventojų dalis. Iki 2022 m. didelė šios demografinės grupės gyventojų dalis pereis į vyresnio išlaikomo amžiaus (65 m. ir daugiau) demografinę grupę. Taip pat gerokai išaugs priešpensijinio amžiaus (60–64 m.) gyventojų dalis“, – atkreipė dėmesį R. Tučas.
Vardija savivaldybes, kurios praras daugiausiai dirbančiųjų
Skirtingai nei Visagino sav., Pasvalio r. sav. yra viena iš daugumos Lietuvos kaimiškoms savivaldybėms įprastą gyventojų amžiaus struktūrą turinčių savivaldybių, aiškino pranešėjas.
„Iki šiol Pasvalio r. sav. buvo viena iš sparčiausiai darbingo amžiaus gyventojus (kaip ir gyventojus visumoje) prarandančių savivaldybių. Prognozuojama, kad per artimiausius kelis metus šios negatyvios tendencijos išliks (2017–2021 m. Pasvalio r. sav. darbingo amžiaus (15–64 m.) gyventojų skaičius gali sumažėti net 14,7 proc..
Tačiau yra kelios savivaldybės (Skuodo r., Akmenės r., Joniškio r., Kelmės r. ir kt.), kuriose prognozuojami dar spartesni darbingo amžiaus gyventojų praradimai“, – nurodo R. Tučas.
Priešpensijinio amžiaus gyventojų gali daugėti beveik perpus
Savo ruožtu Klaipėdos r. savivaldybei bus itin būdingas vyresnio darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus augimas.
„Pavyzdžiui, priešpensijinio amžiaus (60–65 m.) gyventojų skaičius gali išaugti net 45 proc. Tam įtakos turės savivaldybės gyventojų demografinė struktūra ir suburbanizacijos procesas – gana dažnai didmiesčių priemiesčiuose įsikuria didesnes pajamas gaunantys darbingo vidutinio ir vyresnio amžiaus žmones.
Klaipėdos r. sav. išsiskirs ir vienu iš sparčiausių vyresnio išlaikomo amžiaus (65 m. ir vyresnių) gyventojų skaičiaus augimu“, – įspėjo tyrėjas.
Tiesa, tarkime, Kėdainių r. savivaldybėje vyresnio darbingo amžiaus (vyresnių nei 50 m.) gyventojų skaičius augs gerokai lėčiau nei kitose Lietuvos savivaldybėse.
„Pavyzdžiui, 60–64 m. amžiaus gyventojų skaičius šioje savivaldybėje išaugs 9 proc., o šiek tiek jaunesnių – net sumažės“, – analizavo R. Tučas.
Greta didmiesčių mažėjimas nebus toks ryškus
Prognozuojama, kad ne taip sparčiai darbingo amžiaus gyventojų skaičius mažės arčiau didmiesčių esančiose savivaldybėse. Ypač tose, kurios patenka į didmiesčių suburbanizacijos zoną.
„Pavyzdžiui, į plačią Vilniaus miesto suburbanizacijos zoną patenka ir rytinė Trakų r. sav. dalis, todėl šios savivaldybės gyventojų amžiaus demografinė struktūra primena Lietuvos didmiesčius juosiančių „žiedinių“ rajonų savivaldybių demografinę struktūrą. Čia darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimas nėra toks ryškus kaip daugumoje kaimiškų ar net didmiesčių (išskyrus Vilniaus) savivaldybių.
Prognozuojama, kad Trakų r. savivaldybėje darbingo amžiaus gyventojų skaičius sumažės 7,3 proc.“, – guodė tyrėjas.
Siūlo idėją valstybei: prisiminkime „sidabrinę“ ekonomiką
Atlikęs tyrimus R. Tučas išsiaiškino, kad 2017–2021 m. laikotarpiu Lietuvoje sparčiausiai išaugs priešpensijinio amžiaus (60–64 m.) gyventojų dalis.
„Priešpensijinio amžiaus gyventojų skaičiaus augimas bus būdingas visoms Lietuvos savivaldybėms, tačiau sparčiausiais augimo tempais išsiskirs didmiesčius supančios „žiedinės“, taip pat Žemaitijos ir Pietų Lietuvos savivaldybės. Santykinai lėtesni augimo tempai bus būdingi daugiausia Šiaurės ir Šiaurės Rytų Lietuvos savivaldybėms“, – pastebėjo jis.
Anot mokslininko, vyresnio darbingo ir vyresnio išlaikomo amžiaus gyventojų skaičiaus augimas turėtų paskatinti valstybę ir darbdavius sukurti palankesnes darbo sąlygas vyresniems žmonėms, kad jie norėtų kuo ilgiau išlikti darbo rinkoje („sidabrinė“ ekonomika).
Įspėja soc. rūpybos sistemą
Maža to, prognozuojama, kad 2017–2021 m. laikotarpiu vyresnio išlaikomo amžiaus (65 m. ir vyresnių) gyventojų dalis Lietuvoje išaugs 2,35 proc.
„Įvertinant tai, kad tuo pat metu pati skaitlingiausia gyventojų grupė bus priešpensijinio amžiaus (60–64 m.) ir faktą, kad vidutinis gyventojų amžius Lietuvoje ilgėja, vyresnio išlaikomo amžiaus gyventojų skaičius tolesnėje (10 metų) perspektyvoje augs dar sparčiau. Tai – puiki žinia, tačiau valstybės soc. rūpybos sistema turi būti tam tinkamai pasiruošusi“, – įspėjo pranešėjas.
R. Tučas taip pat pabrėžė, kad vyresnio išlaikomo amžiaus gyventojų demografinės grupės skaitlingumo kaita regioniniu aspektu nebus vienoda. Tose savivaldybėse, kuriose iki šiol gyveno santykinai daugiau jaunesnio amžiaus gyventojų, vyresnių gyventojų skaičius augs, o tose, kuriose gyventojai yra vyresni (Šiaurės rytų, Pietų Lietuvoje), mažės.
Tendencijos nėra naujos
Pirminis R. Tučo demografinio tyrimo tikslas – Lietuvos regioninė demografinių tendencijų analizė, siekiant modeliuoti Seimo rinkimų vienmandačių apygardų ribų kaitą prieš artėjančius 2020 m. Seimo rinkimus, tačiau, kaip matyti, tai tapo ir įdomiu emigracijos atspindžiu.
Tyrime naudoti Lietuvos statistikos departamento (LSD) duomenys, analizuojant tai, kokios tendencijos buvo matyti 2012–2016 m. laikotarpiu. Plačiausiai pasitelktas ekstrapoliacijos metodas – išvadų, gautų stebint vieną reiškinio dalį, išplėtimas kitai jo daliai, kitai teritorijai ar būsimam laikotarpiui.
„2012–2016 m. laikotarpiu buvo stebimos sparčios gyventojų skaičiaus mažėjimo, visuomenės senėjimo tendencijos. Gyventojų skaičius skirtingose demografinėse grupėse mažėjo netolygiai: daugiausia sumažėjo jauno ir vidutinio amžiaus gyventojų, o išaugo – vyresnio darbingo ir vyresnio išlaikomo amžiaus gyventojų“, – aiškino R. Tučas.
Anot jo, tuomet sparčiausiai gyventojų skaičius mažėjo periferinėse Lietuvos pasienio savivaldybėse, Šiaurės ir Šiaurės rytų Lietuvoje. Gyventojų skaičius augo tik Vilnių, Kauną ir Klaipėdą supančiose „žiedinėse“ rajonų, taip pat Vilniaus m. ir Neringos savivaldybėse. Tam didžiausios įtakos esą turėjo vidinė gyventojų migracija bei suburbanizacijos procesas.
„Santykinai daugiau vyresnio amžiaus gyventojų gyvena Šiaurės rytų ir Pietų Lietuvoje. Vidutiniškai jauniausio amžiaus gyventojai yra Vilniaus-Kauno ruože, Sūduvoje ir vakarinėje, centrinėje Žemaitijos dalyse“, – 2012–2016 m. duomenis analizavo tyrėjas.
Sparčiai mažės jauno ir vidutinio amžiaus gyventojų skaičius
Prognozuojama, kad 2017–2021 m. laikotarpiu gyventojų skaičiaus kaitos tendencijos išliks panašios.
„Sparčiausiai mažės jauno ir vidutinio darbingo amžiaus, augs – vyresnio darbingo (60–65 m.) ir vyresnio išlaikomo amžiaus gyventojų skaičius. Bus stebimos aiškios gimusių vaikų skaičiaus mažėjimo tendencijos. Gyventojų skaičiaus mažėjimui ir demografinės struktūros kaitai vis didesnės įtakos turės neigiama gyventojų natūralioji kaita, pati gyventojų demografinė struktūra“, – apibendrino tyrėjas.
Demografinių pokyčių priežastys – regionuose skirtinga gyventojų demografinė struktūra ir vidinė, tarptautinė migracija, užtikrino pranešėjas.
Kodėl mažųjų savivaldybių neaptarė plačiau?
Tiesa, R. Tučas atkreipė dėmesį, kad, nors tyrime nustatyti ir mažųjų Lietuvos savivaldybių (Neringos, Birštono, Pagėgių) prognostiniai rodikliai, juos interpretuoti reiktų atsargiai – dėl mažo gyventojų skaičiaus net ir nedideli absoliutinių rodiklių pokyčiai lemia gana pastebimą santykinių rezultatų (t.y., procentinį) pokytį.
„Be to, kai kurių mažųjų savivaldybių gyventojų demografinės struktūros pokyčius gana stipriai lemia specifinės tik joms būdingos priežastys (pavyzdžiui, Neringos sav. – mokesčių už perkėlimą per Kuršių marias lengvatos, dažnai turinčios įtaką gyventojų deklaruojamos gyvenamos vietos pasirinkimui)“, – pastebėjo tyrėjas.
Anot jo, dėl šių priežasčių pranešime mažosios Lietuvos savivaldybės plačiau nėra aptariamos.
„Dažnai gyventojų gyvenamos vietos deklaravimas yra tik formalus (pavyzdžiui, labai didelė studentiško amžiaus ir net šiek tiek vyresnių gyventojų dalis iš tiesų studijuoja ir dirba Lietuvos didmiesčiuose, tačiau formaliai gyvenamą vietą vis dar deklaruoja tėvų adresu). Panaši situacija būdinga ir didžiųjų miestų, greta jų esančioms savivaldybėms. Lietuvos didmiesčiuose (ypač – Vilniuje), iš tiesų, gyventojų (ypač – jauno amžiaus) tikrovėje yra gerokai daugiau nei rodo formaliu gyvenamosios vietos deklaravimu paremti LSD rodikliai.
Greta didžiųjų Lietuvos miestų esančių savivaldybių faktiniai gyventojai, siekdami geresnių sąlygų savo vaikams patekti į ugdymo įstaigas ir pan., taip pat dažnai savo gyvenamą vietą deklaruoja didmiesčio savivaldybėje. Be to, Vilnius nuo kitų Lietuvos didmiesčių skiriasi tuo, kad jis turi labai plačią suburbanizacijos zoną, į kurią patenka ne tik Vilniaus r. sav., bet ir Trakų r., Elektrėnų sav., gana plačios pačios Vilniaus m. sav. priemiestinės dalys. Tad šis faktas taip pat turi didelės reikšmės demografinių rodiklių pasiskirstymui Vilniaus regione. Tačiau didmiesčių ir greta jų esančios savivaldybės yra svarbios, todėl (nežiūrint pateiktų pastabų) šiame pranešime yra aptariamos“, – aiškino jis.