Trečiadienį Vyriausybė nutarė kreiptis į prezidentą, prašant suteikti įgaliojimus pasirašyti susitarimą su Vokietija krašto apsaugos ministrui Laurynui Kasčiūnui bei užsienio reikalų viceministrui Jonui Survilai.
Dvišalė sutartis aprėpia ne tik brigados atvykimo ir išvykimo tvarkas, numato galimybę vokiečių kariams patekti į Lietuvos karinės infrastruktūros objektus, tačiau ir apibrėžia mokestinį režimą, kuris bus taikomas Vokietijos karinėms pajėgoms ir personalui. Pavyzdžiui, vokiečių karinės valgyklos ir parduotuvės bus steigiamos, taikant mokestines išimtis. Tiesa, pastarosiomis galės naudotis ir kitų NATO valstybių, išskyrus Lietuvą, karinių pajėgų nariai, dalyvaujantys bendrose operacijose ar pratybose.
Vokietijos karinių pajėgų ir valstybinių įmonių įsigyjamam turtui ar paslaugoms, skirtoms išimtinai brigados poreikiams, taip pat nebus taikomas pridėtinės vertės mokestis, akcizai ar panašios mokestinės prievolės.
Tuo metu, jeigu į šalį kartu su brigada atvykę civiliai tarnautojai, valstybinių įmonių atstovai ar karių šeimų nariai vykdys Lietuvoje ekonominę veiklą, mokesčius taip pat turės mokėti Lietuvoje. Tačiau mokesčiai dėl turto ar gyvenamosios vietos Vokietijoje, turės keliauti Berlynui.
Sutartyje reglamentuota galimybė Vokietijos karinėms pajėgoms steigti šalyje karinį paštą, vairavimo mokyklas, karines gydymo įstaigas, radijo stotį. Tiesa, radijo dažniai vokiečių reikmėms bus suteikiami nemokamai.
Susitarime – ir dėmesys švietimui. Dokumente teigiama, jog karių vaikai Lietuvoje mokysis savo gimtąja kalba pagal Vokietijos švietimo programas. Numatoma, kad infrastruktūrą ugdymui suteiks Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės – įskaitant ir galimas objektų statybas. Išlaidos tokiems poreikiams bei galimoms ugdymo įstaigų statyboms bus skiriamos Vyriausybės sprendimu.
Susitarimą ketinama pasirašyti kitą savaitę, rugsėjo 13 d. Kaip teigė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, tai bus padaryta Berlyne. Vėliau dokumentą turės ratifikuoti ir šalių parlamentai.
Sutartis papildys pernai metų gruodį Vokietijos ir Lietuvos krašto apsaugos ministrų pasirašytą ketinimų protokolą dėl brigados „Lietuva“ veiksmų plano – jame buvo numatyta, kad teisinis brigados pagrindas bus apibrėžtas atskiru susitarimu.
ELTA primena, kad Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Šį pavasarį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.