D. Kedys teigė, kad jo dukrą esą tvirkino į politiką bandęs pasukti verslininkas Andrius Ūsas, jis buvo ir mergaitės krikštatėvis, taip pat teisėjas Jonas Furmanavičius, o trečiąjį asmenį įvardijo kaip galimai „Aidą“, nors buvo manoma, kad tai Vaidas Milinis, Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto Miilnio įsūnis.
Išplatino vaizdo įrašus su mergaitės liudijimais
Tuo metu D. Kedys išsiuntinėjo beveik 200 laiškų su DVD diskais Seimo nariams, Lietuvos europarlamentarams, politinėms partijoms, visuomenės informavimo priemonėms ir įvairiems pareigūnams. Įrašuose buvo užfiksuoti mažylės pasakojimai, ką su ja išdarinėjo „dėdės“. Penkiametė mergaitė tvirtino mačiusi ir „sysalus“.
Įraše, pasakojimo metu tėvui paprašius patikslinti, mergytė naiviai jo paklausė: „Nesupranti nieko? Kaip lėliukas?“
Penkiametė įraše kalbėjo, kad jos mama dažnai esą palikdavo ją su A. Ūsu, o pati išvažiuodavo „pas kažkokią tetą“. Mergaitė tvirtino, kad kartais jai tekdavo būti ne tik su įvardytu vyru, bet esą ir dar su dviem jo draugais.
Penkiametė kalbėjo, kad kartais su ja būdavo ir aštuonmetė jos pusseserė, ši, kaip teigė mergaitė, nuo dėdžių veiksmų verkdavo.
Dukros įrašus išplatinęs D. Kedys teigė, kad gimus dukrai su jos motina Laimute Stankūnaite gyveno tik porą metų. Vėliau jų keliai išsiskyrė, o dukra liko gyventi su motina.
Tėvas dukros globos ėmėsi tuomet, kai sužinojo, kad ji pradėjo lankyti savaitinį darželį. Tačiau motina rankų nenuleido ir dukros globą susigrąžino teismo keliu. D. Kedys tvirtino, kad po kurio laiko L. Stankūnaitė pati pasiūlė jam pasiimti dukrą.
Kurį laiką tėvas dukrą pas mamą išleisdavo tik kas antrą savaitgalį. Po vienos iš tokių viešnagių mergaitė esą ir prabilo apie paslaptingus „dėdes“ ir tai, ką neva jai jie darydavo.
Prieš paviešindamas įrašą žiniasklaidai, kreipėsi į policiją
Dar 2008-ųjų metų pabaigoje D. Kedys dėl mergaitės liudijimų kreipėsi į policiją. Po pusmečio iš Kauno miesto apylinkės prokuratūros šį reikalą perėmė Kauno apygardos prokuratūra.
Tačiau, pareigūnų teigimu, tėvas nenoriai dalyvavo procese. D. Kedys nepanoro mergaitės kelioms dienoms atiduoti į Vaiko raidos centrą. Jai ten turėjo būti atliktas psichiatrinis ir psichologinis tyrimas.
D. Kedys tvirtino, kad mergaitės neatidavė nenorėdamas jai dar labiau pakenkti.
Jau tuometinio proceso metu D. Kedys reiškė nepasitikėjimą teisėsauga. Kaip tvirtino, jo rašomus skundus prieš prokurorą nagrinėdavo pats prokuroras, dėl kurio ir buvo rašytas skundas.
„Man nusispjaut ant tų susmirdusių pedofilų. Tegul padavinėja mane į teismus“, – DELFI tuomet sakė D. Kedys. Jis teigė ryžęsis išplatinti dukros pasakojimų įrašus todėl, kad nematąs kito būdo teisingumui pasiekti: „Tų pedofilų turbūt kaip tarakonų yra. Bet nors šitie trys turi sėdėti. Ir tos dvi išgamos, kurios savo vaikus pardavinėjo.“
Įtariamieji mestus kaltinimus vadino absurdu
Prokuratūros vadovai tuomet šios bylos DELFI nekomentavo, J. Furmanavičius tvirtino nieko apie tai nežinąs, apie kaltinimus pedofilija girdįs pirmąkart, o A. Ūso nepažįstantis. A. Ūsas kaltinimus vadino absurdu.
Anot A. Ūso, D. Kedys dukrą primokė pasakoti nebūtus dalykus, taip keršijo už tai, kad jis padėjo L. Stankūnaitei bylinėjantis teismuose. „Niekada to nebuvo. Niekada nebuvo nei minčių, nei galimybių. Net minties tokios nebuvo. Visada buvo mintis padėti žmonėms. Gavau keršto porciją“, – tuo metu žiniasklaidą įtikinėjo A. Ūsas.
Generalinė prokuratūra tuomet DELFI nurodė jau perdavusi šią bylą Vilniaus apygardos prokuratūrai, kad būtų išvengta galimo neobjektyvumo. Kaip DELFI vėliau sakė generalinio prokuroro pavaduotojas Vytautas Barkauskas, jie gavo ir L. Stankūnaitės pareiškimą, kuriame ji prašė iškelti baudžiamąją bylą tėvui dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos paviešinimo.
Tuometinė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė tvirtino, kad, paviešinęs minėtus įrašus, D. Kedys pažeidė mažametės interesus. Ji nuogąstavo, kaip tai paveiks mergaitę tolesniame gyvenime.
Šūvių virtinės pasėjo mirtis
Praėjus porai mėnesių po įrašų paviešinimo, 2009-ųjų spalio pradžioje, Kauno senamiestyje buvo nušautas vienas iš D. Kedžio įvardytų trijų vyrų – teisėjas Jonas Furmanavičius.
Mirtina kulka į teisėją buvo paleista vos jam išlipus iš automobilio, buvo imituotas eismo įvykis. Iš viso į vyrą buvo paleistos keturios kulkos. Lietuvos istorijoje jis – pirmas nušautas teisėjas.
Netrukus buvo rasta nužudyta ir V. Naruševičienė. Ją jau negyvą rado namo grįžusi jos pradinukė dukra. Prie jos kūno buvo rastas šaunamasis ginklas, registruotas D. Kedžio vardu.
Po šių mirčių A. Ūsą ėmė saugoti pareigūnai, paskelbta D. Kedžio paieška. Policija nustatė, kad abi žmogžudystes įvykdė D. Kedys.
Kedžio kūnas rastas „Darom“ akcijos metu
Iš karto po mirtinų šūvių buvo paskelbta D. Kedžio paieška. Policijos ekipažai pradėjo tikrinti Kauno gatvėmis važiuojančius automobilius, tačiau pastangos buvo bevaisės. D. Kedžio ilgai nepavyko rasti, tik kitų metų balandį, švaros akcijos „Darom“ metu, prie Kauno marių buvo aptiktas jo kūnas.
Jo krikštamotė Audronė Skučienė DELFI patvirtino, kad atpažino krikštasūnio kūną. Moteris tvirtino, kad dar tikėjosi, jog jis bus pabėgęs į Ispaniją ar kitą šalį, tačiau tai nepasitvirtino.
A. Skučienė žiniasklaidai teigė, kad D. Kedžio galva buvo kruvina, ant kaklo matėsi smaugimo žymių. Jo išvaizda buvo pakitusi – ilgesni plaukai, pakeista jų spalva.
D. Kedžio kraujyje buvo rasta alkoholio, o šalia – šaunamasis ginklas.
Po kelių mėnesių rastas Ūso kūnas
Tų pačių 2010-ųjų metų birželį neasfaltuotame miško keliuke buvo rastas A. Ūso kūnas. Alytaus rajone vyro kūną rado pro šalį ėjusi moteris.
Vietos gyventojai tuo metu žiniasklaidai pasakojo, kad tuo keliuku, kuris vedė į sodybą, keturračiais niekas nevažinėdavo, nors A. Ūsas buvo rastas nukritęs nuo keturračio. A. Ūsas buvo paniręs veidu į vandenį, šalmas nukritęs, keturračio, kuris buvo nuvažiavęs nuo kelio į griovį, variklis vis dar veikė.
Vandens griovyje buvo iki pusės ratų.
Iš pradžių, baiminantis, kad D. Kedys gali kėsintis į A. Ūso gyvybę, jis buvo saugomas policijos pareigūnų, tačiau vėliau pradėjo samdytis privačios įmonės apsaugos darbuotojus.
Po pusmečio rastas trečio galimo įtariamojo kūnas
Tų pačių metų gruodį buvo rastas ir dar vienas, jau trečiojo D. Kedžio įvardyto vyro, kūnas.
Vos dvidešimt ketverių „Aidas“, kuris galimai buvo Vaidas Milinis, buvo sumuštas, į galvą paleistas šūvis.
Jauno vyro kūnas buvo rastas Kauno rajone, miške, savo automobilyje.
Šiai žmogžudystei ištirti buvo suburta speciali Kauno policijos ir prokuratūros patyrusių pareigūnų grupė. Buvo tiriamos net kelios galimos nužudymo versijos.
Kiek vėliau jo motina žiniasklaidai tvirtino, kad esą niekuo dėtą jos sūnų kažkas nužudė tik dėl to, kad kažin kas jį įvardijo kaip galimą „Aidą“ šioje skandalingoje byloje.
DELFI šaltinių teigimu, oficialiai policija apie mįslingą V. Milinio mirtį nepranešė žiniasklaidai, nes operatyviniais kanalais bandė išsiaiškinti, kokie asmenys gali būti susiję su jauno vyro mirtimi.
2012-ųjų gegužę mergaitė perduota motinai
Ankstų 2012-ųjų gegužės 17-osios rytą didelės policijos pajėgos sugužėjo į Klonio gatvę Garliavoje, o 7.20 val. mergaitė buvo paimta iš globėjos Neringos Venckienės ir perduota motinai Laimutei Stankūnaitei.
Policija po operacijos tikino, kad mergaitės perdavimas motinai vyko sklandžiai ir vaikas nenukentėjo.
Garliavoje budėjusių žmonių pasipriešinimas buvo numalšintas, tačiau protestas tęsėsi – mitinguotojai rinkosi prie Prezidentūros, protestavo ir kituose miestuose. Visą dieną operacijos aplinkybes gvildeno abi konflikto pusės, pareigūnai, politikai, žiniasklaida.
Apie 7.20 į Kedžių namus įėjo L. Stankūnaitė, netrukus iš namų išėjo policija su skydais, girdėjosi klyksmai. Autobusiukas greitai išvažiavo iš kiemo teritorijos. Mergaitė su motina buvo toje transporto priemonėje.
N. Venckienė iš karto po mergaitės paėmimo tiesioginiame eteryje patvirtino, kad globotinė buvo paimta. Ji sakė, kad tai padaryta jėga: „Man rankas užlaužė.“
Operacija prasidėjo apie 6 val. ryto. Policija užblokavo gatves Garliavoje ir pradėjo teisėjos globojamos mergaitės paėmimo iš Kedžių namų ir perdavimo motinai Laimutei Stankūnaitei procedūrą.
DELFI žiniomis, į operaciją Klonio gatvėje atvyko ir pareigūnų iš Vilniaus. Į vietą nuvykęs DELFI žurnalistas matė didžiules pareigūnų pajėgas. Policija per garsiakalbius įspėdavo žmones nesipriešinti ir palikti namus, teritoriją. Kai kurie buvo išvesti policijos pareigūnų.
Kaltinimai pažiro pačiai Venckienei
Į Seimą N. Venckienė su partija buvo išrinkta 2012-aisiais. Vis dėlto žaibiškai išgarsėjusios, partiją sukūrusios ir su bendražygiais į Seimą patekusios N. Venckienės populiarumas greitai nuslūgo. 2014-aisiais partijos populiarumas pasiekė dugną, „Baltijos tyrimų“ duomenimis, partijos populiarumas tuo metu siekė vos 0,2 proc.
Frakcija „Drąsos kelias“ veikė nuo 2012 m. lapkričio 16 d. iki 2014 m. birželio 19 d. Frakcijos seniūne buvo pati N. Venckienė, jos pavaduotoja – Aurelija Stancikienė, frakcijos nariai – Povilas Gylys, Vytautas Antanas Matulevičius, Algirdas Vaclovas Patackas, Jonas Varkala, Valdas Vasiliauskas.
2013-aisiais „Drąsos kelio“ frakcijos seniūnei N. Venckienei nedalyvaujant plenariniame Seimo posėdyje Seimas panaikino teisinę jos neliečiamybę. Tai reiškė, kad N. Venckienę bus galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jos laisvę.
Garliavos šturmo vaizdo įrašą pamačiusi laikinoji Seimo komisija nusprendė siūlyti leisti atimti teisinę neliečiamybę iš „Drąsos kelio“ frakcijos lyderės N. Venckienės.
Generalinis prokuroras Darius Valys buvo nurodęs šešis Baudžiamojo kodekso straipsnius, pagal kuriuos norima N. Venckienei pateikti įtarimus.
Pasak generalinio prokuroro, ikiteisminių tyrimų metu surinkti duomenys leido manyti, kad N. Venckienė 2010 m. lapkričio 17 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo patalpose viešai užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teismą.
„Čia ne pabaiga, aš netylėsiu ir tuo niekas nesibaigs. Jūs pamatysit, praeis dveji, penkeri metai – ir viskas išlįs. Tegu jie negalvoja, kad dabar užgesino viską, būdami korumpuoti, kyšininkai ir iškrypėlių klaną gindami, čia taip nebus“, – tai žodžiai, kuriais N. Venckienė 2010 m. lapkričio 17 d. apibūdino Panevėžio miesto apylinkės teismą, nutraukusį baudžiamąją bylą prieš vienintelį pedofilijos bylos įtariamąjį Andrių Ūsą.
N. Venckienė taip pat buvo įtariama nevykdžiusi Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo, kuriuo buvo įpareigota skubiai perduoti tuo metu globotą brolio Drąsiaus Kedžio dukrą mažametės mamai Laimutei Stankūnaitei.
Seimo nare tapusiai buvusiai teisėjai buvo pateikti įtarimai ir dėl trukdymo antstolei. N. Venckienė taip pat įtariama 2012 metų gegužės 17 d. piktnaudžiavusi vaiko atstovo teisėmis, psichiškai gniuždžiusi L. Stankūnaitės dukrą, panaudojusi fizinį smurtą prieš L. Stankūnaitę ir prieš policijos pareigūną.
JAV suimta 2018-ųjų vasarį
Praėjusių metų vasarį suimta N. Venckienė visą šį laiką buvo kalinama Čikagos kalėjime. Jungtinių Amerikos Valstijų teismas ekstradiciją patvirtino dar praėjusių metų liepą, tačiau visą laiką, kol buvo kalinama JAV, jos advokatai siekė sustabdyti šį procesą.
Pastarąjį kartą, vasaros pabaigoje, jie kreipėsi į JAV Aukščiausiąjį Teismą prašydami peržiūrėti ekstradicijos įstatymą. Tuomet teisėsauga sustabdė ekstradiciją trisdešimčiai dienų, tačiau nepraėjus šiam terminui atmetė prašymą.
Atmetus prašymą jos sūnus Karolis Venckus feisbuke paviešino prašymą vienytis ir paskelbė, kad tai buvo paskutinis ginklas jų teisinėje kovoje, siekiant sustabdyti ekstradiciją.
Apie tai, kad N. Venckienė jau gabenama į Lietuvą, pirmiausia paskelbė partija „Drąsos kelias“. Vėliau DELFI tai patvirtino ir K. Venckus, jis teigė, kad vos prieš kelias valandas jam iš kalėjimo mama atsiuntė žinutę: „Karoliuk, jie mane paima šiandien, dabar. Pasakė, kad pasiimčiau viską, ką turiu. Labai labai tave myliu.“
Ir nors iš pradžių Lietuvos teisėsauga nenorėjo komentuoti „Drąsos kelio“ paskleistos informacijos, kiek vėliau Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis patvirtino, kad ekstradicija jau vykdoma, bet nenorėjo atskleisti, kada N. Venckienė pasieks Lietuvą.
Buvo pargabenta lapkričio 6-ąją
Tai, kad N. Venckienė jau Lietuvoje, vėlyvą lapkričio 6-osios vakarą patvirtino Generalinė prokuratūra. Tai, kur laikoma N. Venckienė, DELFI įvardijo policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas R. Matonis. Jis patikino, kad N. Venckienė laikoma Kauno tardymo izoliatoriuje. Jo teigimu, į jį atvežta vėlyvą vakarą. Ten bus sprendžiama dėl kardomosios priemonės paskyrimo.
Tenkindama Lietuvos prašymą perduoti N. Venckienę, JAV nurodė, kad vadovaujantis šios šalies įstatymais ji Lietuvoje gali būti teisiama dėl keturių nusikalstamų veikų: dėl trukdymo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai (LR Baudžiamojo kodekso (BK) 231 str. 1 d.), dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo (LR BK 245 str.), dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo (LR BK 140 str. 1 d.), dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (LR BK 286 str.).
Kaip N. Venckienė buvo pargabenta į Lietuvą, nebuvo atskleista. Viskas vyko itin slaptai, nors prokuratūra teigia, kad tai – įprasta praktika. Esą papildomų priemonių nebuvo imtasi, viskas vyko įprastai, kaip vykdoma konvojuojant ir kitus asmenis.
JAV dirbo floriste
Prieš pusantrų metų Jungtinėse Amerikos Valstijose sulaikius buvusią teisėją Neringą Venckienę pasklido žinia, kad už Atlanto ji su sūnumi gyveno visiškai nesislapstydama. Per penkerius metus jau buvo spėjusi įsigyti nuosavą namą ir įkurti verslą. Su DELFI bendravęs N. Venckienės sūnus Karolis Venckus atskleidė, kaip pasikeitė jų šeimos gyvenimas pastaruoju laikotarpiu.
Ilgaplaukė floristė – taip prieš pusantrų metų žiniasklaidoje buvo apibūdinama N. Venckienė. Tai, kad buvusi teisėja šiuo metu nešioja gerokai ilgesnius plaukus, patvirtino ir jos sūnus, tiesa, jo teigimu, plaukai ne tik gerokai ilgesni, bet ir visiškai žili.
„Ilgoki jos plaukai, ilgesni nei buvo tie, su kuriais prisimena mano mamą, kurie užfiksuoti nuotraukose, – tvirtino K. Venckus. – Jos plaukai vis dar ilgi ir labai pražilę. Vienintelis pasikeitimas – plaukai.“
Pokyčių per šiuos pusantrų metų įvyko ir šeimos versle. N. Venckienei atsidūrus už grotų, gėlių parduotuve ėmė rūpintis jos sūnus, jam tuo metu buvo vos aštuoniolika. Neseniai dvidešimtąjį gimtadienį atšventęs K. Venckus pasakoja, kad gėlių parduotuvę teko uždaryti, tad visas šeimos pajamas dabar sudaro jo uždarbis – pinigų užsidirba išvežiodamas maistą.
„Turėjome gėlių parduotuvę, bet teko ją uždaryti, nes be mamos turėjome samdyti darbuotojų ir tiesiog nebuvo prasmės jos laikyti“, – DELFI pasakojo K. Venckus.
Ypatinga apsauga garsėjančiame Čikagos kalėjime kalinčią N. Venckienę jos sūnus galėjo pamatyti tik kartą per dvi savaites. Skambučiai telefonu taip pat buvo griežtai ribojami.
„Yra pasimatymo kambarys, pasimatymas gal trukti maždaug penkias valandas“, – įvardijo K. Venckus.
Tvirtino, kad bijo dėl savo gyvybės
Kai N. Venckienė buvo sulaikyta, jos istoriją išsamiai aprašė ir JAV žiniasklaida. Tuo metu buvusi teisėja ne kartą garsiai pareiškė, kad, jei bus pargabenta į Lietuvą, ją nužudys, tvirtino, kad bijo dėl savo gyvybės. Dabar jos sūnus teigia, kad tai tebuvo per daug emocingi pasakymai.
„Dabar mama jaučiasi normaliai. Gana susitaikiusi su situacija, kad ir kas nutiktų“, – teigė buvusios teisėjos sūnus K. Venckus.
O ką pats K. Venckus darys tuo metu, kai jo mama bus grąžinta į Lietuvą? „Planavau dar metus čia pasimokyti, gal mokytis kur nors Europoje. Tiksliai dar nežinau kur. Bet jei nuoširdžiai, tiksliai dar nežinau, ką darysiu, – teigė K. Venckus ir pridūrė, kad grįžti į Lietuvą artimiausiu metu neplanuoja. – Gal kada nors po penkerių ar dešimties metų, bet šiuo metu nelabai matau tokių galimybių ar noro ten gyventi.“
Kalėjime skaitė knygas, lankė užsiėmimus
N. Venckienė buvo įkalinta gana neįprastai atrodančiame, net 27 aukštų, kalėjime Čikagoje, kuris garsėja ypatinga apsauga. Kiekviename pastato aukšte yra vos keliolikos centimetrų pločio ir keliasdešimties centrimetrų ilgio plyšio langų, kurie esą užtikrina, kad kaliniai nepaspruktų į laisvę. Vienu metu įkalinimo įstaigoje gali būti kalinama 670 žmonių.
Čia kalinamos moterys trumpam išvedamos pasivaikščioti į tam skirtas zonas, esančias ant kalėjimo stogo. Kartą ar du per savaitę jos gali lankytis treniruoklių salėje, kartą per savaitę – bibliotekoje.
„Ten nuobodu – tai iš esmės yra didžiausia problema, – teigė K. Venckus. – Mano mama įpratusi dirbti, mokytis. Ji visą gyvenimą buvo labai užsiėmusi, dėl to tai keista ir ji juokauja, kad pagaliau gavo atostogų.“
Kaip atrodo jos kasdienybė pastaruosius pusantrų metų? „Žiūri televizorių, skaito knygas, lanko dailės ir panašius užsiėmimus“, – vardijo buvusios teisėjos sūnus.
JAV kalėjime kalinama N. Venckienė sąlygomis nesiskundžia. „Sakė, kad tiek prižiūrėtojai, tiek kiti kaliniai su ja elgiasi normaliai. Tiek prižiūrėtojai, tiek kiti kaliniai skaitė jos istoriją Amerikos laikraščiuose ir žino, dėl ko ji ten yra, – teigė K. Venckus. – Kalėjimo prižiūrėtojai matė ir mano darytus vaizdo įrašus, dauguma jų jai linki sėkmės. Bet kas iš to.“
Šeimos verslą uždaręs K. Venckus toliau tęsia mokslus ir dirba maisto išvežiotoju. Atlyginimas ir parama iš Lietuvoje likusios šeimos – vienintelės jo pajamos, jomis reikia dalytis ir su kalėjime esančia N. Venckiene.
„Ji pinigus daugiausia išleidžia skambučiams ir žinutėms man, – įvardijo K. Venckus. – Už kiekvieną skambutį ir žinutę reikia mokėti pinigus.“
K. Venckus teigė, kad per šį laiką sulaukė pagalbos ir iš lietuvių, ir iš amerikiečių. „Amerikiečių gana daug siūlosi padėti. Ir pinigų siūlo, bet aš nenoriu tuo naudotis“, – kalbėjo K. Venckus.
Neatlygintinai padeda ir kai kurie advokatai. „Kai kurie advokatai dirba už atlygį, kai kurie dirba pro bono (neatlygintinai – DELFI), – tvirtino buvusios teisėjos sūnus. – Vienas iš tokių – politinio prieglobsčio advokatas, jis buvo pats pirmasis, į kurį kreipėmės. Kai susipažino su visa istorija, pats pasisiūlė. Kiti ekstradicijos bylos advokatai samdyti, jiems mokėjome.“
„Drąsos kelias“ ruošiasi Seimo rinkimams
Paaiškėjus, kad ekstradicijos jau neįmanoma sustabdyti, savo namus pardavė ir N. Veckienės tėvai. Garliavoje, Klonio gatvėje, esantis namas, iš kurio buvo paimta mergaitė, jau nepriklauso Kedžiams, kurie finansiškai padėjo vienam po N. Venckienės suėmimo likusiam jos sūnui.
Neseniai nekilnojamojo turto pardavimo portale pasirodė skelbimas, kad parduodama Kaune įsikūrusi partijos „Drąsos kelias“ būstinė. 188 kv. m patalpos pačiame Kauno centre, Kęstučio gatvėje, parduodamos už 180 tūkst. eurų.
Skelbime nurodoma, kad 170 kv. m patalpų yra pirmame aukšte, dar 18 – cokoliniame. Kaip patalpų privalumas, nurodoma tai, kad jos yra netoli Kauno valstybinio muzikinio teatro, taip pat šalia Laisvės alėjos. Patalpos suskirstytos į kelis kabinetus, yra keli sanitariniai mazgai. Partijos pirmininkas Jonas Varkala DELFI teigė, kad lėšos, kurios bus gautos už parduotą turtą, bus panaudotos kitais metais vyksiantiems Seimo rinkimams pasiruošti.
„Buvo daug operatyvioje sąskaitoje pinigų ir mes investavome į turtą, – apie „Drąsos kelio“ būstinę Kauno centre kalbėjo J. Varkala. – O dabar reikalingi pinigai, turtą tikimės parduoti. Mums reikalingi pinigai partinei veiklai, ateina 2020-ųjų metų rinkimai. Nekilnojamasis turtas yra stabilesnis vertės saugotojas nei banknotai.“
A. Skučienė DELFI patvirtino, kad biuras Kauno centre jau parduotas.
Svarbiausios Garliavos istorijos datos:
2012 metų kovo 19 dieną D. Kedžio rėmėjai įregistravo politinę partiją „Drąsos kelias“.
2012 metų gegužės 17 dieną Garliavoje dalyvaujant gausioms policijos pajėgoms įvykdytas teismo sprendimas mažametę D. Kedžio dukrą, gyvenusią pas tetą N. Venckienę, perduoti motinai L. Stankūnaitei.
2012 metų liepos 2 dieną prezidentė Dalia Grybauskaitė N. Venckienę atleido iš teisėjos pareigų.
2012 metų spalio 14 dieną N. Venckienė ir dar šeši „Drąsos kelio“ kandidatai išrinkti į Seimą.
2013 metų balandžio 9 dieną panaikinta N. Venckienės kaip Seimo narės teisinė neliečiamybė. Nuo tada jos pasigesta Lietuvoje.
2013 metų balandžio 10 dieną Vilniaus apygardos teismas vadinamojoje pedofilijos byloje paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį velioniui A. Ūsui.
2013 metų gegužės 9 dieną Lietuvos teisėsauga paskelbė N. Venckienės paiešką.
2013 metų rugpjūtį žiniasklaida, remdamasi skaitytojos atsiųsta nuotrauka ir informacija, paskelbė, kad bėgle tapusi Seimo narė N.Venckienė nuo teisėsaugos slapstosi Čikagoje.
2014 metų birželį Seimas per apkaltą panaikino N. Venckienės mandatą. 2015 metų gruodį JAV Teisingumo departamentas priėmė Lietuvos prašymą dėl N. Venckienės ekstradicijos.
2018 metų vasario 15 dieną Kauno apylinkės teismas D. Kedžio motiną Laimutę Kedienę ir jos kaimynę Olgą Girdauskienę pripažino kaltomis dėl mažametės L. Stankūnaitės ir D. Kedžio dukros tvirkinimo bei skyrė laisvės apribojimo bausmes.
2018 metų vasario 22 dieną pranešta, kad Lietuvos prašymu N. Venckienė suimta Čikagos mieste.
Garliavos istorija nuotraukose: