Pernelyg maža, beveik nežinoma, neįdomi bei nereikšminga Europos valstybė, todėl gal ir neverta jos ginti nuo rusų, jei šie sugalvotų pulti. Toks mitas neretai kuriamas apie Lietuvą užsienyje, kai imama kalbėti, jog kaip ir kitų Baltijos šalių piliečiai, lietuviai baiminasi dėl Rusijos agresijos.
Amerikiečiams netgi trys Baltijos šalys kartu paėmus atrodo pernelyg mažos, o ką jau kalbėti apie kiekvieną iš jų atskirai, norint suprasti saugumo problemas. Tad nepaisant mandagių pareiškimų bei viešų pasižadėjimų, kad JAV gintų Lietuvos interesus bei laisvę, jei tik prireiktų, lietuvių balsas Vakaruose girdimas ir suprantamas dar nepakankamai.
Atvirai įsisiūbavę kaltinimai europiečiams, kad šie nepakankamai rūpinasi gynybos reikalais atvirai skamba tiek iš respublikonų kandidato Donaldo Trumpo, tiek iš demokratų stovyklos, o estų pavyzdys jiems leidžia išsiskirti. Be to, Estija remia Taline įsikūrusį Tarptautinį gynybos ir saugumo studijų centrą, kurio esami bei kviesti garsūs analitikai pastaraisiais mėnesiais parengė net dvi studijas studijas dėl Baltijos šalių gynybos.
Lietuva tokio rimtai vertinamo bei pripažinto centro neturi, nors kai kurie diplomatai nesyk skundėsi, kad neturi priemonių bei pajėgumų, kuriais galėtų sudominti kitų šalių kolegas, ekspertus, kad šie politikos priėmėjų diskusijose užtartų būtent Lietuvą. Kitaip sakant, Lietuvai trūksta reklamos – kodėl mūsų šalį, kilus krizei vertėtų ginti.
Tiesa, padėtis keičiasi. Vilniuje pirmadienį vyko vieno įtakingiausio JAV tyrimų centro „Atlantic council“ konferencija „NATO galios ir atgrasymo stiprinimas“.
Į renginį, kurį organizavo Krašto apsaugos ministerija bei bendradarbiavimo sutartį su ja pasirašęs „Atlantic council“ pavyko prisivilioti JAV sausumos pajėgų Europoje vadą generolą Beną Hodgesą, garsius analitikus bei ekspertus iš kelių universitetų.
"Atlantic Council" panašią bendradarbiavimo sutartį yra pasirašęs su Norvegija, keliomis kitomis šalimis, kurios siekia ekspertų užtarimo. Būtent ekspertų žodžiai sprendimų priėmėjams Vašingtone gali padėti lengviau apsispręsti dėl paramos Lietuvai.
Per petį tapšnoti nebereikia
„Esame ne tik tyrimų centras, bet ir užsienio politikos institutas, kuris pasiryžęs stiprinti transatlantinį bendradarbiavimą. Mes ne tik siūlome idėjas, bet ir siekiame stipresnio JAV politikos vaidmens Baltijos šalių saugumo klausimais, todėl padedame JAV kurti strategiją.
O ši, „Atlantic Council“ požiūriu, yra aiški: Amerikos pasiryžimas ginti Baltijos šalis turi būti net nediskutuotinas, todėl mes dirbame siekdami pakreipti diskusiją nuo nuraminimo prie realių atgrasymo priemonių“, – teigė „Atlantic Council“ viceprezidentas Damonas Wilsonas.
Jo teigimu, Baltijos šalims jau nebereikia vien tik nuraminimo – tapšnojimo per petį.
„Mes iš pradžių sakėme, kad nuraminimas nėra geras terminas. Jis reiškia, kad kai manimi nepasitiki, aš tapšnoju per petį ir sakau „pasitikėk manimi“. Nors iš tikrųjų reikėtų sutelkti dėmesį į priešininko, kurį reikia atgrasyti, mentalitetą“, – pabrėžė D. Wilsonas.
Kitas „Atlantic Council“ viceprezidentas ir Brento Scowcrofto tarptautinių studijų centro direktorius Barry Pavelas pabrėžė, kad net jeigu Rusija NATO atgrasymo priemonėse įžvelgs grėsmę, nereikia bijoti tariamos eskalacijos.
„Reikia labai aiškiai parodyti Rusijai, kad jai nepavys grasinimai. Reikia turėti būtinas atgrasymo priemones ir ruoštis galimiems konflikto scenarijams, nes Rusijos tikslas aiškus – suskaldyti Aljansą. Mes turime parodyti, kad NATO yra stipri ir svarbi Amerikai dėl daugelio priežasčių. Pirmiausiai todėl, kad tai nėra našta, kaip kai kurie sako. Aljansas mums yra naudingas.
Būtent todėl, mes, „Atlantic Council“ nariai kalbame su Amerikos žmonėmis – ne tik Vašingtone, bet ir Los Andžele, Silicio slėnyje, aiškiname, kad norėdami sulaikyti grėsmes toliau nuo mūsų krantų, privalome remtis sąjungininkais“, – sakė B. Pavelas.
Amerikiečiai pasiliks ilgam
D. Wilsono teigimu, pagrindinis „Atlantic Council“ darbas dabar yra ne tik įtikinti, kad Lietuva, kaip sąjungininkė yra verta būti apginta krizės atveju, bet ir priversti Vašingtono elitą suprasti, jog amerikiečių kuriame saugumo infrastruktūra Baltijos šalyse yra ne trumpalaikis, o ilgalaikis projektas.
„Mes netgi žiūrime toliau, nei NATO, nebijome tokių žodžių, kaip „nuolatiniai pajėgų dislokavimai“. Jei jums, Lietuvai tokių reikia, tai apie juos ir kalbėsime.
Šiame kontekste „nuolatiniai“ reiškia bent jau iki tol, kol Kremlius kels grėsmę. Tad kalbame apie ilgalaikius JAV įsipareigojimus – ne tik sausumoje, bet ir Baltijos jūroje, ore. Turime būti pasiruošę reaguoti į grėsmę netgi vieni, jei NATO būtų įsivėlusi į diskusiją. Tačiau taip pat siekiame įtraukti ir Švediją bei Suomiją“, – sakė D. Wilsonas.
Jo teigimu, viena didžiausių kliūčių D. Trumpo populiarinamos izoliacionizmo idėjos: esą JAV ir taip padarė daug dėl Europos, o mainais nieko negauna. Todėl vis daugiau amerikiečių klausia savęs bei kitų – kodėl JAV turėtų padengti liūto dalį NATO gynybos išlaidų bei rūpintis sąjungininkų gynyba? Netgi pasigirsta tokių siūlymų, kaip iš viso trauktis iš NATO.
„Kariauti prieš tokias idėjas – mūsų darbo esmė. Žinoma, sąjungininkai turi labiau dalintis našta, skirti bent 2 proc. BVP gynybai, tačiau jei sąjungininkai didina savo išlaidas, kaip, pavyzdžiui, Lietuva, tai nemanome, kad jūs esate našta. Visą laiką primename, kad trečdalis visų nuostolių, kuriuos NATO patyrė Afganistane buvo iš Europos šalių“, – pabrėžė D. Wilsonas.
Rusija rengs provokacijas?
Jis nesureikšmino galimos D. Trumpo pergalės rinkimuose – esą pamišėliškos idėjos, kurios skambėjo pirminių rinkimų metu greitai pasimirš ir užleis vietą pragmatizmui.
„Joks Amerikos prezidentas nesulauks realios paramos dėl JAV išstojimo iš NATO, ypač, jei sąjungininkai rodys norą prisidėti prie amerikiečių ilgalaikės iniciatyvos stiprinti Baltijos šalių gynybą“, – sakė analitikas.
Tiesa, B. Pavelas perspėjo, kad Rusija gali nesėdėti ramiai ir nelaukti, kaip JAV bei kiti sąjungininkai sustiprins atgrasymo priemones Baltijos šalyse.
