Lietuva turi problemą, kuri Rusijai – svarbiausia

Rusijos ir Ukrainos karo kontekste visi tik ir kalba apie hibridinį karą: esą Vladimiras Putinas užpuls Narvą, Maskva puls gelbėti Latvijos ar Klaipėdos krašto rusakalbius. Tačiau karas gali būti ir konvencinis, o tuomet pirmuoju taikiniu taptų Lietuva, per kurią labai patogu padaryti koridorių iš Kaliningrado į Baltarusiją.

Latvija ir Estija, be abejonės, neliktų neliestos, nes Rusijai neapsimoka apsiriboti tik koridoriumi per Lietuvą, mat iškiltų tokio koridoriaus saugumo problema.

Tokios nuomonės laikosi Rytų Europos studijų centro analitikas Marius Laurinavičius, kurio teigimu, rusai yra įsikalę į galvą, kad jau dabar kariauja su Vakarais. Kadangi Kaliningradas Rusijai svarbus tiek gynybine prasme, tiek kaip forpostas puolimui, jis išlieka vienu jautriausių taškų tuo atveju, jeigu kada nors išties prasidėtų konvencinis ginkluotas konfliktas.

„Rusai nuolat įsikalę į galvą, kad su Vakarais kariauja. Pagal jų supratimą, karo situacijoje iškyla Kaliningrado klausimas. Kaliningradas jiems yra ir visados buvo skirtas tiek gynybai nuo Vakarų, tiek forpostas puolimui prieš Vakarus. Rusijai šis regionas turi labai didelę karinę reikšmę“, - DELFI sakė M. Laurinavičius.

Lietuvos pašonėje – ginklų sandėlis

Prie Lietuvos ir Lenkijos įsiterpęs bei susisiekimo sausuma su Rusija neturintis Kaliningradas užima 8301 kvadratinį kilometrą, ten gyvena apie 1 mln. gyventojų. Prieš 700 metų ši teritorija priklausė Prūsijai, tačiau Antrojo pasaulinio karo pabaigoje sovietai Kaliningrado sritį užėmė, išžudė arba repatrijavo vokiečius, o Potsdamo konferencijoje išsikovojo teises į jį.

Šaltojo karo metu tai buvo labiausiai militarizuota zona Europoje, žlugus geležinei uždangai sritis kurį laiką patyrė dezintegraciją, bet šiuo metu Kaliningradas ir vėl tapo tikru ginklų sandėliu. Kaliningrado Baltijsko uoste įsikūręs Baltijos jūros laivynas su 3500 karių ir daugiau nei 50 karo laivų ir keliais povandeniniais laivais.

„Kariniu požiūriu Kaliningrado sritis visuomet buvo labai militarizuota, tas militarizavimas sustiprėjo po to, kai ten buvo įkurdinta dalis iš Rytų Vokietijos iš Lenkijos išvestos sovietinės kariuomenės. Per pastaruosius 10 metų, tai yra jau Vladimiro Putino epochoje, ši sritis sustiprinta konvencinės karybos požiūriu“, - pasakojo gynybos politikos analitikas Aleksandras Matonis.

Pasak pašnekovo, Baltijsko uoste įkurdintas laivynas, nedidelis kiekis povandeninų laivų, taip pat esama desantinių laivų, skirtų išlaipinimui pakrantėje. Kaliningrade yra ir visa gausybė laivyną aptarnaujančių dalinių: jūrinė aviacija, naikintuvai, bombonešiai, jūrų pėstininkai, sausumos pajėgos.

„Be to, Kaliningrado srityje tradiciškai yra susitelkta nemažai įprastinės ginkluotės: motorizuotų šaulių mechanizuotos divizijos, perorganizuotos iš divizijų į brigadas, bet tos brigados yra veikiančios, aprūpintos ir, pabrėžiu, šiuo metu visos Kaliningrade esančios Rusijos pajėgos yra nuolatinės parengties. Tai pakankamai aukštas parengties lygis. Tai reiškia, kad suformulavus jiems karinę užduotį, jie pakankamai greitai gali išjudėti iš kareivinių ir vykdyti savo užduotis“, - sakė A. Matonis.

Pasak pašnekovo, yra žinoma ir tai, kad ginkluotė Kaliningrade yra atnaujinama. Pavyzdžiui, nuo 2012 m. Kaliningrade prie Pionierskij gyvenvietės veikia ankstyvojo perspėjimo oro erdvės stebėjimo radaras „Voronež-DM“.

„Jis gali stebėti visą oro erdvę ne tik virš Baltijos jūros ir Šiaurės Europos, bet praktiškai tarp Azorų salų iki Grenlandijos. Toks labai platus diapazonas“, - sakė A. Matonis.

„Buvo skelbta ir tai, kad Kaliningrade oro gynybos pajėgos jau perginkluotos iš zenitinių raketinių kompleksų S300 į S400. Tai tikrai pažangus kompleksas, jo veikimo spindulys apie 450 km. Kitaip tariant, jeigu Kaliningrado srities geografiniame centre besime skriestuvą, o kitą pastatysime 450 km atstumu, tai pamatysime, kad tokia oro gynyba gali paralyžiuoti praktiškai visą Lietuvos oro erdvę, pietinę Latviją, taip pat praktiškai labai didelę Lenkijos dalį į Šiaurę nuo Varšuvos“, - pasakojo A. Matonis.

Pašnekovas priminė ir planus Kaliningrade esamas žemė-žemė raketas „Točka-U“ pakeisti tos pačios klasės pažangesnėmis taktinėmis raketomis „Iskander-M“, kurių veikimo spindulys siekia 400-500 km.

„Kitaip tariant, vėl pažeidžiami tampa sausumoje esantys taikiniai didžiojoje dalyje Baltijos valstybių, taip pat Lenkijoje. Kaip žinoma, šis ginklas yra pritaikytas ir nešti taktinę branduolinę galvutę. Jei paimsime numanomą „Iskander“ būsimą dislokacijos vietą Černechovskio mieste, kurio pavadinimas prūsiškai yra Įsrutis, nubrėšime skriestuvo aprėptį, tai Vilnių tos raketos galėtų pasiekti priklausomai nuo trajektorijos per 3-3,5 minučių“, - teigė analitikas.

Klaipėda – patogi provokacijoms

A. Matonis pabrėžė ir socialines srities problemas. Tai vienas vargingiausių regionų Rusijoje, nors žlugus Sovietų Sąjungai bei įkūrus laisvąją ekonominę zoną turėjo pretenzijų tapti Europos Honkongu.

„Aš lenkiu prie to, kad Kaliningrado sritis tikrai yra labai smarkiai militarizuota teritorija su didelėmis socialinėmis problemomis, pakankamai aukštu nedarbo lygiu, dėl regiono atskirtumo nuo Rusijos darbo rinka yra izoliuota, susisiekimas vyksta tranzitu per Lietuvos teritoriją arba oro keliu. Tai faktoriai, kurie lemia to krašto pavojingumą. Žinome, kad dauguma Kaliningrado karinių poligonų yra praktiškai dislokuoti pasienyje su Lietuva. Pavyzdžiui, Suvalkijoje suvalkiečiai grėbdami šieną labai dažnai mato praktiškai už upelio pratybose važinėjančius Rusijos tankus ir kitą šarvuotą techniką“, - sako A. Matonis.

Kaip teigia pašnekovas, dauguma karinių ekspertų laikosi nuomonės, jog Kaliningrado sritis yra vieta, iš kur potencialiai Lietuva būtų puolama konvencinio konflikto atveju: būtų puolama per Nemuno upę, bandoma blokuoti Klaipėdos uostą. Kita puolimo kryptis būtų į Baltarusijos pusę bandant užtikrinti regiono susisiekimą sausuma su Rusijos teritorija ir užkirsti kelią pagalbai iš Lenkijos.

„Tai patvirtina ne vieną sykį vykdytos bendros pratybos su Baltarusija, kurios vadinasi „Zapad“, pastarąjį kartą, atrodo, jos vyko 2013 m. rudenį, kai buvo išbandomi visokie puolamieji scenarijai. Buvo pratybos „Praryv“ susijungimui su Baltarusija ir sausumos kelio atkirtimui su Lenkija“, - teigė analitikas.

Jo nuomone, hibridinio konflikto atveju Klaipėdos regionas irgi būtų pažeidžiamas, mat šiame regione gyvena dalis Lietuvos piliečių, kurių tapatumas nevienalytis. Iš Kaliningrado į Klaipėdą patogu permesti atskirus spectarnybų provokatorus, kurie reikalui esant gali kurstyti neramumus. Iš Kaliningrado regiono, prireikus, pasak A. Matonio, gali būti gabenama ginklų kontrabanda.

„Mes žinome, kiek Lietuvos pasieniečiai vargsta gaudydami vadinamuosius ichtiandrus su cigaretėmis, todėl visiškai atmesti galimybės, kad pasienis visada bus kontroliuojamas 100 proc. ir kad ginklų kontrabanda nepraeis, būtų neatsakinga ir nerūpestinga“, - teigia A. Matonis.

Tačiau pašnekovas įsitikinęs, kad saugumo požiūriu Lietuva mažiau pažeidžiama už Latviją ir Estiją, mat jose gyvena didelės nepiliečių grupės, kurios nėra integruotos į visuomenę.

„Mes irgi turime tokių problemų, bet mastai kitokie. Aš manau, kad tas pažeidžiamums yra realiatyvus, viskas priklauso nuo to, kaip mes organizuojame savo šalies Konstitucijos apsaugą ir gynybą. Bet kad Kaliningradas yra labai svarbus destabilizuojantis faktorius, tai tiesa. Ten, kur daug ginklų, daug žmonių, didelė žmogiškojo faktoriaus galimybė, kad kažkas netyčia įvyks, arba dėl provokacijų“, - svarstė A. Matonis.

Karo atveju Lietuva taptų koridoriumi

Rytų Europos studijų centro analitikas M. Laurinavičius mano, kad Kaliningradas šiuo metu yra pernelyg nuvertintas kaip grėsmė, mat prieš Baltijos valstybes Rusija nebūtinai turi naudoti hibridinį karą – Maskva gali panaudoti ir tiesioginę karinę galią.

Baltijos šalys yra NATO narės, todėl joms taikomas pagrindinis Aljanso kolektyvinės gynybos principas, tačiau kilus ginkluotam konfliktui tarp Vakarų ir Rusijos atgrasinimas nebeveiktų.

M. Laurinavičiaus teigimu, kadangi Rusija įsitikinusi Vakarų priešiškumu Maskvai, tai, jų požiūriu, Kaliningradas yra visiškai neapsaugotas ir neapginamas net ir esant dabartiniam militarizavimo lygmeniui.

Pašnekovas sako, kad, Rusijos manymu, vienintelis būdas apsaugoti Kaliningradą yra sukurti sausumos koridorių per Lietuvą, tačiau iš esmės Rusijai reikia visos Baltijos valstybių teritorijų be išimties. Kitaip tariant, remiantis M. Laurinavičiumi, konvencinio karo atveju grėsmė kiltų ne tik Lietuvai, bet ir Latvijai bei Estijai. Lenkija, jo manymu, Rusijai vis dar per didelė.

„Mano nuomonė skiriasi nuo daugumos. Dauguma šneka, kad žymiai pavojingesnė situacija yra rusakalbių klausimas Narvoje arba Latgaloje, o aš manau (ir kiek Švedijoje šnekėjau su ekspertais, tai jie irgi taip mano), kad Kaliningradas yra pirmoje vietoje pagal grėsmę“, - teigia M. Laurinavičius.

„Aš visiems nuolat kartoju, kad mes esame gerokai per daug susitelkę į hibridinio karo grėsmes. Rusija – tokia valstybė, kuri elgiasi įvairiai. Jeigu Ukrainoje ji panaudojo hibridinį karą, tai nereiškia, kad būtinai jį panaudos ir Baltijos šalyse. Ne, juk jie kiekvieną kartą sprendžia skirtingus uždavinius. Pavyzdžiui, Gruzijoje karas nebuvo hibridinis. Tai kodėl, pamatę Ukrainoje hibridinį karą, mes manome, kad ir mums gresia būtinai hibridinis? Priklausomai nuo jų tikslų, jie naudoja įvairias priemones. Galų gale jie niekad gali to karo ir nesukelti Baltijos valstybėse, galbūt jie kitomis priemonėmis sužlugdys Europos Sąjungą ir NATO – nebereikės jokio karo“, - pridūrė analitikas.

R. Lopata: dabar tai ne tik mūsų galvos skausmas

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų insituto dėstytojas Raimundas Lopata teigia, kad Kaliningradas geopolitiškai išlaikė geopolitinio įkaito funkciją. „Geopolitinio įkaito koncepcija yra pakankamai lanksti, todėl gali būti sudėlioti tam tikri akcentai. Šiuo atveju akcentas vienareikšmiškas – karinis bastionas“, - teigia R. Lopata.

Klausiamas, ar hibridinio karo kontekste, Kaliningradas išlieka svarbiausia grėsmė Lietuvai, politologas teigė, kad grėsmės požiūriu šis regionas išties yra pavojingas.

„Suprantate, mes gi nežinome, kas tiksliai Kaliningrade yra, žinome daug dalykų, kurie galėtų būti. Mes nežinome, ar išvežti branduoliniai ginklai, nežinome, ar jie atnaujinti. Tai masė dalykų. Kitaip tariant, tai yra rusų pėstininkas, kuris šioje šachmatų lentoje atlieka tam tikrą funkciją gąsdinimo prasme“, - teigia R. Lopata.

Tačiau klausiamas, ar Lietuva dėl Kaliningrado lieka pažeidžiamiausia Baltijos šalis, R. Lopata teigė, kad šiuo metu ši taisyklė negalioja, nes Baltijos šalys įstojo į NATO: „Dabar tai ne mūsų galvos skausmas. Mūsų galvos skausmas jis buvo iki to, o dabar tai tapo visų galvos skausmu“.