Lietuva turi strategiją dėl pasienio su Baltarusija ir Kaliningradu: būtų panaudota atėjus dienai X

Per šiuos metus Lietuva ketina turėti gynybinių priemonių, kuriomis būtų galima padengti visą pasienį su Baltarusija ir Kaliningradu ir stabdyti galimą priešų judėjimą į šalies gilumą. Tarp priemonių – minos bei minavimo sistemos, kurias planuojama naudoti tik nustačius, kad konfliktas – neišvengiamas. Pasienyje taip pat svarstoma drausti plynus kirtimus, kad prireikus priešo judėjimas būtų stabdomas ir medžių užtvaromis. Bet tai – dar ne viskas.

Kuo dar planuojama ir kuo vertėtų apsirūpinti? Gal bunkeriais, apie kuriuos kalba estai? Gal derėtų mokytis iš kariaujančios ir su įtvirtinimų įrengimu patirties turinčios Ukrainos?

Kai kurie Delfi kalbinti pašnekovai sako, kad čia esminis – kartinis patarimas, jo sprendimų priėmėjams esą ir reikėtų klausytis.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) skaičiavimais, per artimiausią dešimtmetį Lietuvos pasienio saugumo stiprinimo sričiai planuojama skirti apie 380 mln. eurų, o vidutiniškai per metus – iki 49 mln. eurų.

Šių metų sausio pradžioje Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai sutarė kurti bendrą Baltijos šalių gynybos liniją, o tiksliau – bendradarbiauti kontrmobilumo priemonių pasieniuose su priešiškomis valstybėmis klausimu.