„Investuok Lietuva“ tinklapyje pateikiamoje informacijoje vienas iš punktų sako: „Lietuvoje galite įdarbinti tris mokslininkus už vieno Suomijoje kainą, arba keturis – vietoj vieno Vokietijoje“ (laisvas vertimas iš anglų k. – DELFI).
„Investuok Lietuvoje“ Rinkodaros komandos vadovė Rūta Nemunytė aiškino, kad investuotojams renkantis šalį yra svarbūs bent penki esminiai aspektai prioriteto tvarka: talentų kokybė, jų kaina, verslo aplinka, infrastruktūra ir gyvenimo kokybė.
„Darbo užmokesčio skirtumai yra būtina informacija, kuri yra teikiama tarptautinėms kompanijoms. Tai, kad Lietuvos specialistų, ekspertų, mokslininkų atlyginimai vis dar atsilieka nuo Vakarų Europos kartais, deja, yra objektyvus faktas. Kita vertus, Lietuva jau kuris laikas pristatoma užsienyje per talentų kokybės prizmę, tą nesunku įvertinti peržvelgus visas paskutinių metų marketingines priemones (pvz. įvaizdinį video klipą), įskaitant ir pardavimines prezentacijas“, – teigė R. Nemunytė.
Pasak jos, išimti tik darbo kaštų faktą iš visos internetinio puslapio, skirto inovacijų temai, konteksto būtų nelogiška.
„Augant Lietuvos ekonomikai skirtumai darbo užmokesčio srityje smarkiai mažėja ir vejasi Vakarų Europos vidurkius. Deja, mokslininkų atlyginimai vis dar gerokai per maži ir turėtų būti didinami kartais net ir atsižvelgiant į mūsų ekonomikos išsivystymo lygį“, – komentare DELFI teigė R. Nemunytė
Neįvertino naujų laikų informacinio konteksto
Komunikacijos specialistas, viešųjų ryšių kontoros „Nova media“ vadovas Arijus Katauskas sakė, kad pateikiant tokią informaciją, buvo neįvertintas dabartinių informacinių laukų kontekstas.
„Jeigu anksčiau buvo galima pakankamai tiesiai iškomunikuoti žinutes į tikslines auditorijas, nepaliečiant kitų auditorijų, dabartiniame pasaulyje negali izoliuoti žinutės taip, tikėdamasis, kad tai niekur daugiau nepasirodys“, – sakė A. Katauskas.
Pasak jo, akivaizdu, kad ta žinutė buvo skirta ir yra tinkama tikslinei auditorijai – potencialiems investuotojams, tačiau problema yra tokia, kad ji pasiekė ir kitus darbuotojus, kurių atlyginimų vidurkis yra žemesnis – nebūtinai mokslininkus, bet ir gydytojus ir kitus.
„Tie potencialiems investuotojams „pardavinėjami“ žmonės blogai dėl to jaučiasi, nes yra paliesta tokia tema, kuri viešojoje erdvėje daug eskaluojama. Prarandame daug aukščiausio lygio žmonių, kurie išvažiuoja į užsienį“, – sakė A. Katauskas.
Katauskas: šita tema yra labai jautri
Viešųjų ryšių specialisto teigimu, šita tema yra tiek pavojinga ir jautri, kad jos reikėjo vengti.
„Ką mes pasakome dabar? Mes įžeidžiame dalį mokslininkų, kurie skundžiasi, kad jie iš tikrųjų mažai uždirba. Antras dalykas jiems pasakome, kiek daugiau jie galėtų uždirbti Suomijoje arba Vokietijoje“, – sakė A. Katauskas.
Pasak specialisto, visiškai suprantama, kodėl tokia informacija investuotojams buvo įdėta, tačiau, įvertinant informacijos sklaidą, problemas su mokslo ir švietimo sistema, tai negalėjo nesukelti neigiamų emocijų žmonėms.
„Jei kalbame apie jautrumą temoms, man pritrūko įžvalgumo. Esu įsitikinęs, kad kils klausimų: „ar mes dabar didžiuojamės tuo, kad mūsų mokslininkai uždirba tris kartus mažiau negu kitur, ir tai pateikiame kaip savo privalumą?“, – sakė A. Katauskas.
Pasak jo, tenka sutikti, kad tam tikroje auditorijoje tai yra privalumas, tačiau, turint mintyje informacinę sklaidą, apie tai galima kalbėti nebent privačiame pokalbyje.
„Aš manau, kad dar turėsime pokalbių apie tai. Jei tie pokalbiai nukryps atgal į mūsų Vyriausybę su klausimais: pasižiūrėkite kaip yra? Ar tai jums atrodo normalu? Ir kai reikės į tai atsakyti premjerui, manau, kad turėsime reikalų. Faktai yra tokie, bet ne visus faktus reikia garsiai šaukti“, – sakė A. Katauskas.
Mokslininkų atstovas: tokia yra realybė
Lietuvos mokslininkų sąjungos prezidentas prof. Jonas Jasaitis teigė, kad tokia yra realybė – tokie yra Lietuvos mokslininkų atlyginimai. Mokslininkų atstovas pasigedo rimto valdžios dėmesio šiai problemai.
„Visai neseniai mes atsitiktinai, per Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto profsąjungiečius, sužinojome, kad Vyriausybėje rengiama strategija, kuri vadinasi „Ilgalaikė viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio kėlimo strategija iki 2025 metų“.
Kolegos mane informavo, kad juos labai nustebino to dokumento tekstas. Žodis „strategija“ turi tam tikrą struktūrą, negalima bet kurio dokumento vadinti strategija. Esu strateginio valdymo dėstytojas. Ten šiuo klausimu radome vieną neįpareigojantį sakinį“, – sakė J. Jasaitis.
Pasak jo, tada mokslininkų atstovai kreipėsi į Vyriausybę, vicekanclerį Deividą Matulionį.
„Ir sakome: ką jūs čia darote? Tas dokumentas visiškai neatsižvelgia į Lietuvos mokslininkų interesų. Čia nėra nieko įpareigojančio. Nėra susirūpinimo, kad mokslas toliau plėtotųsi“, – pasakojo J. Jasaitis.
Pasak profesoriaus, dėl tokių pareiškimų kita pusė liko labai nepatenkinta.
„Pasakė, kad „viskas jau baigiama“, bet mes sulaukėme pakvietimo dalyvauti dviejuose posėdžiuose, kurie vyko Vyriausybės rūmuose. Mus pakvietė kartu su Finansų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų atstovais. Išdėstėme, kad šitaip nesielgiama, kad Lietuvos mokslininkų atlyginimai yra jau žymiai mažesni už pedagogų atlyginimus, kad „Jūs pakėlėte doktorantų stipendijas, bet, kai jis apsigina disertaciją, jis nebenori ateiti į universitetą, todėl , kad jis neuždirbs tiek, kiek jis gavo, kai buvo doktorantas“, – pasakojo J. Jasaitis.
Tada, pasak mokslininkų atstovo, D. Matulionis jiems mandagiai paaiškino, kad, norint parengti tokią gilią strategiją reikėjo bent trejų metų, o jie turėjo tik tris mėnesius.
„Tai mes sakome: ne mūsų reikalas, čia Jūsų problema, kad Jūs sutikote per tris mėnesius padaryti trejų metų darbą. Išdėstėme savo konkrečias pastabas, (...) ir dėstėme ne emocijas, o konkrečius skaičius“, – sakė J. Jasaitis.
Mokslininkas jaučiasi, kad jų pastabų valdžia negirdi.
„Yra profesorius, kuris daugiau kaip 20 metų dirba mokslo ir mokslininkų finansavimo srityje. Tai yraVilniaus universiteto profesorius Bronius Kiaulakys. Tai jis keikiasi, nes niekas nekreipia dėmesio į tai, ką mes kalbame. Todėl Jūsų pastaba apie tai, kiek ten būtų galima nusamdyti kitų valstybių mokslininkų, yra absoliučiai teisėta. Atlyginimai – tokie“, – sakė J. Jasaitis.
Pasak jo, dabar mokslininkai kelia esminį klausimą – kada Lietuvos mokslo potencialas bus pasitelktas valstybės strategijai kurti.
„Nematau to. Dabar naujasis prezidentas jau porą pastabų pasakė, kad jis labai norėtų keisti šitą padėtį, tai reikia jį tik pasveikinti“, – sakė J. Jasaitis.