Gyventojų asmens kodai – internete

Lietuvos piliečių asmens kodai laikomi vienais labiausiai saugotinų duomenų, tačiau net ir jų neįmanoma visiškai apsaugoti – juos paviešina net valstybės institucijos. Neseniai nuskambėjo istorija apie tai, kad nuo 2009 m. kai kurių politikų, jų šeimų narių ir gyventojų asmens kodai buvo laisvai prieinami internete.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) svetainėje buvo skelbiami aukotojų Darbo ir Lietuvos socialdemokratų partijoms sąrašai, o prie vardų ir pavardžių nurodyti ir asmens kodai.

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas teigė, kad aukotojų sąrašus su asmens kodais atsiuntė pačios partijos, tačiau komisijos darbuotojai per neapsižiūrėjimą neištrynė aukotojų asmens kodų.

„Gerai, kad duomenimis nepasinaudojo piktavaliai, bet net ir anksčiau panorėję sukčiauti žmonės prisiimdavo svetimus vardus ir pavardes, o asmens kodų net nebuvo“, – teisinosi Z.Vaigauskas.

Kilus skandalui VRK skubiai pašalino asmens kodus iš interneto. „Paskelbė tai paskelbė. Ką jau darysi, – incidento nesureikšmino A.Salamakinas. – Svarbu, kad komisija klaidą ištaisė, nes jei jau yra įstatymas, jo reikia laikytis.“

Politiko štabas klastojo dokumentus

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas draudžia viešai skelbti gyventojų asmens kodus, adresus ar juos panaudoti nesąžiningai veiklai. VRK vadovas Z.Vaigauskas sakė, kad politikai nevengia naudoti gyventojų duomenų asmeniniais tikslais.

„Pavyzdžiui, garsioji Arūno Valinsko byla. Ten buvo klastojami parašai. Gyventojų duomenys buvo pateikti iš ankstesnių rinkimų, kai buvo renkami parašai už kandidatą į Seimą“, – prisiminė Z.Vaigauskas.

2011 m. teismas nuteisė už parašų klastojimą buvusio Tautos prisikėlimo partijos (TPP) pirmininko A.Valinsko štabo narius. Prezidento rinkimų kampanijai 4 asmenys suklastojo iš viso 98 rinkėjų parašus. Už tai teismas skyrė 6,5 tūkst. Lt baudą.

Zenonas Vaigauskas
Z.Vaigausko teigimu, visada išlieka grėsmė, kad parašai, rinkti dėl referendumų ar už kandidatus, gali būti panaudoti ir antrą kartą.

„Mes labai atidžiai tikriname lapus su parašais. Deja, klastočių pasitaiko. Šiemet, matyt, irgi teks kažkam skirti baudų“, – patikino Z.Vaigauskas.

Parašų rinkėjai privalo užtikrinti, kad pasirašiusiųjų duomenys nepatektų į trečiųjų asmenų rankas. Už Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimus numatoma nuo 500 iki 1 000 Lt bauda. Antrą kartą pažeidėjas gali būti baudžiamas bauda iki 2 000 Lt.

Nusižengia ir įmonės, ir sodininkai

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) teigia, kad žinant vien asmens kodą padaryti tiesioginę finansinę žalą sudėtinga, tačiau įmanoma pažeisti teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, pavyzdžiui, galima sužinoti ne tik žmogaus gaunamas pajamas, įgytą turtą, bet ir priklausomybę religinei bendruomenei, kitoms struktūroms.

2011 m. VDAI gavo iš viso 12 skundų dėl asmens kodo paviešinimo, dėl 8 iš jų buvo surašyti pažeidimo protokolai, dėl 4 atvejų pažeidėjai sumokėjo 100–250 Lt dydžio baudas.

Šiemet inspekcija gavo 7 skundus, iš kurių 3 dar nagrinėjami, 2 atvejais surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolai ir pažeidėjai sumokėjo 250 Lt dydžio baudas.

„Didžiausią skundų dėl asmens kodo skelbimo dalį sudarė internete kartu su tam tikrais dokumentais, manytina, per neapsižiūrėjimą paskelbti asmens kodai, – teigė VDAI Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Grikinaitė. – Taip pat pasitaiko atvejų, kai asmens kodus kartu su dokumentais, kuriuose jie įrašyti, paskelbia sodininkų ar daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkai skelbimų lentose.“

Svajonė apie prezidentinę pensiją subliuško

Vis dėlto ne asmens kodų atskleidimas slepia didžiausią grėsmę. Pensininkė Nida Petronėlė (tik­rieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) maždaug prieš pusmetį Jonavos pašte mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas.

Ją sudomino kelios moterys, kurios smalsiai skaitė skelbimą apie prezidentinę pensiją. „Pagalvojau, kad prezidentinės pensijos man užtektų iki gyvenimo pabaigos. Galėčiau ir anūkams, ir vaikams padėti, todėl užpildžiau kuponą ir įmečiau jį į dėžutę“, – pasakojo moteris.

Balandžio 16 d. pensininkė gavo laišką, o balandžio 25 d. – dar vieną. Abu laiškai moterį šokiravo. „Juose rašoma, kad aš neva dalyvavau „Didžiojo žaidimo“ loterijoje. Kad neva įveikiau jau du etapus ir liko paskutinis žingsnis. Teprivalau užpildyti voką su užrašu „Taip“ ir per 7 dienas išsiųsti jį „Didžiojo žaidimo“ organizatoriams“, – kalbėjo ponia Nida.

Ją nustebino, kad Lietuvos įmonė gali taip primityviai kvailinti gyventojus ir gvieštis pelno. Už galimybę laimėti daug pinigų pensininkė turėjo įsipareigoti įsigyti jai visiškai nieko vertą Lietuvos kelių atlasą (už 59,9 Lt).

„Mane sukrėtė laiškuose parašyti įsakmūs raginimai: „Atsakykite nedelsdami!“, „Kai į pašto dėžutę įkris rausvos spalvos vokas, neignoruokite jo“, – pasakojo N.Petronėlė. – Bet aš visiems žmonėms sakau – ignoruokite ir išmeskite tokius laiškus net neatplėšę jų.“

Reklamuodama savo žaidimą UAB „Arpresa“ nevengė ir kitų žmogaus psichologiją veikiančių kreipinių: vokas su užrašu „Oficialus pranešimas apie prizo įteikimą: net 120 000 Lt laimėjimas“, antspaudas „Finansų skyriaus patvirtinta“, laiško viršūnėje žodžiai „Rezervuotos pinigų sumos patvirtinimas 210 000 Lt“, „Pirmenybė. Išskirtinė privilegija“.

Pensininkė laiku susivokė, kad šia loterija įmonė tesiekė išgauti jos namų adresą, vardą ir pavardę, kad vėliau galėtų primityviausiu būdu raginti pirkti leidinius.

Patiklieji patys kalti

AB Lietuvos pašto atstovė spaudai Aurelija Jonušaitė patikino, kad valstybės kontroliuojamai bendrovei „Arpresa“, kaip ir daugeliui kitų bendrovių, teikia reklamos platinimo paslaugą. „Didžiojo žaidimo“ organizatoriai lengvatikiams lankstinukus platino 194 paštuose. „Kaip ir kur UAB „Arpresa“ panaudoja surinktus lankstinukus, Lietuvos paštas nežino, o su „Arpresa“ bendradarbiaujame nuo 2005 metų“, – sakė A.Jonušaitė.

VDAI dėl UAB „Arpresa“ veiklos yra gavusi ne vieną skundą. „Tačiau inspekcija yra priežiūros institucija ir nevertina tokio pobūdžio žaidimų, kai apeliuojama į prezidentinę pensiją“, – sakė A.Grikinaitė.

Pastaruoju metu skundai dėl „Didžiojo žaidimo“ nepasitvirtina, nes žmonės patys sutiko atskleisti savo duomenis pildydami kuponus.

Ne mažiau svarbu pabrėžti, kad net ir nusiuntus tokius kuponus, visada galima pakeisti savo nuomonę. Tokiu atveju bendrovė privalės asmens duomenis panaikinti savo duomenų bazėje.

Sukčiai pinigus išviliojo iš profesorės

Specialistai atkreipia dėmesį, kad gyventojai turi būti itin atidūs, kai pateikia duomenis ne tik dalyvaudami žaidimuose, bet ir įsigydami įvairias lojalumo korteles. Jų anketose nurodę elektroninį paštą, telefoną ar adresą jie greičiausiai neišvengs vėliau interneto šlamštui priskiriamų rinkodaros laiškų ar žinučių.

Itin patartina saugoti ir savo elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus, jų neatskleisti net policijos pareigūnais ar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) agentais prisistatantiems asmenims.

Šių metų gegužę sukčiai iš Seimo narės A.M.Pavilionienės išviliojo 21 tūkst. Lt, kai patikli profesorė telefonu padiktavo elektroninės bankininkystės kodus FNTT agentu prisistačiusiam mulkintojui.

Panašių atvejų kasmet pasitaiko keliasdešimt, todėl policija žmones ragina būti budrius ir saugoti asmeninius duomenis.

Komentaras

Randa patiklių žmonių

Gediminas Navaitis, Seimo narys:

- Ilgą laiką gyvenome visuomenėje, kurioje komercinės reklamos principai buvo nelabai svarbūs. Dabar gyvename tokiomis rinkos sąlygomis, kurios kitose valstybėse vystėsi šimtmečius, tad poveikio galimam pirkėjui būdai jau ištobulinti. Gal vakariečiui ir keltų šypseną „Didžiojo žaidimo“ ar prezidentinės pensijos vilionės, tačiau Lietuvoje, matyt, galima rasti ne vieną patiklų žmogų. Juk tokių loterijų principas labai paprastas.

Užpildyk kuponą ir įmesk jį į dėžutę. Šiuo žingsniu gyventojas nieko nepraranda, bet jau padeda kurti duomenų bazę, kurioje, tikėtina, yra šimtas tūkstančių ar daugiau potencialių laimėtojų. Vėliau galbūt jie bus pakviesti į renginį, kainuojantį 10 Lt. Tūkstantis žmonių, susimokėję už tai, jau atpirks visas organizatorių išlaidas ir dar sugebės skirti lėšų laimėtojui. Tačiau laimėti didįjį prizą tikimybė yra, ko gero, viena iš 100 000. Todėl tokiu atveju pensininkui tikslingiau eiti į kazino, nes ten laimėti galimybių daugiau. Tačiau pensininkų į kazino joks verslininkas neprivilios, kad ir kiek pinigų skirs reklamai. Todėl tokiais laiškais lengviausia išvilioti pinigus, pridedant dar ir kokią „vertingą“ knygą.