Lygiai prieš trejus metus prasidėjus migrantų krizei Lietuvai čia ir dabar reikėjo spręsti, ką daryti.
„Ne tik man į atmintį įstrigo žvilgsniai tų žmonių prieš trejus metus sulaikytų, aptvertų improvizuotuose lageriuose“, – kalbėjo advokatų profesinės bendrijos „Relex“ vadovaujantis partneris Rytis Satkauskas.
Taip kalba advokatas, pranešdamas apie tai, kad grupė užsieniečių kreipėsi į teismą, atsakovė – Lietuva.
„Tai yra pirmoji byla prieš valstybę, pirmasis grupės skundas“, – kalbėjo R. Satkauskas.
Grupės skundas reiškia, kad užsieniečiai prie jos kurį laiką dar galės prisijungti.
„Daugiau nei 4 tūkst. asmenų buvo sulaikyti tokiomis sąlygomis ir turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, būtent paskelbus ekstremalią situaciją, visi Baltarusijos–Lietuvos sieną kirtę užsieniečiai pasiprašę prieglobsčio, buvo automatiškai apgyvendinti be teisės judėti teritorijoje, tai yra – sulaikomi 6 mėnesiams. Būtent jų prieglobsčio prašymo nagrinėjimui.
Taigi, buvo sulaikomi ir vaikai, ir pažeidžiami asmenys, moterys, nėščiosios“, – LNK žinioms sakė advokatų profesinės bendrijos „Relex“ vadovaujantis partneris R. Satkauskas.
Kol kas skunde asmenų yra 24, kiekvienas iš jų prašo piniginės kompensacijos po 5 tūkst. eurų. Skundas keliauja į regionų administracinį teismą – Kauno rūmus.
Valdžia kol kas sako, kad apie tokį skundą kol kas nėra girdėję, tad neturi, ką komentuoti.
„Aš suprantu, kad mes turėjome apsisaugoti. Bet kai kur buvo riba turbūt peržengta. Ir apie tai buvo kalbama ir čia Seime. Nieko keisto, kad gali taip būti. Ir gali būti tūkstančiai bylų ir liūdnos pasekmės mokesčių mokėtojams“, – LNK žinioms sakė opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovas Seime Algirdas Sysas.
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė pabrėžė, jog po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo dėl vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teiktų pataisų toks žingsnis jos nestebina.
KT pernai birželį konstatavo, kad migrantų sulaikymo politika prieštaravo Konstitucijai. Reikšmingas yra ir dar vienas sprendimas.
„Lygiai prieš dvejus metus ES Teisingumo teismas priėmė sprendimą, kad toks žmonių sulaikymas prieštarauja ES teisei“, – tikino advokatų profesinės bendrijos „Relex“ vadovaujantis partneris R. Satkauskas.
Kad patys migrantai po kurio laiko pasuks teisiniu keliu, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad buvo galima tikėtis.
„Buvo Danijos atvejis, kai teisingumo ministrė, kuri buvo priėmusi irgi riboti migrantus, juos apgręžti, buvo paduota į teismą, sėdėjo kalėjime kelis mėnesius“, – teigė L. Kasčiūnas.
LSDP atstovė Seime Dovilė Šakalienė teigė, jog situacija yra tikrai sudėtinga.
„Dėl to, kad migracijos instrumentalizacija buvo iššūkis ne tik nacionaliniu lygiu, bet ir ES lygiu“, – kalbėjo parlamentarė.
Ji migrantų klausimą vadina tarsi Europos laivo navigavimu tarp uolų.
„Bet mes turime pasirūpinti savo piliečių išlikimu. Ir, ko gero, tas uždavinys nepalengvės. Ir manau, kad artimiausiais keliais metais tik pasunkės“, – prognozėmis su LNK žiniomis dalijosi politikė D. Šakalienė.
Dabar į teismą besikreipiančią grupę emigrantų remia tarptautinė organizacija „Amnesty International“, kuri dar anksčiau savo ataskaitoje yra skelbusi apie sąlygas Lietuvos migrantų centruose. Joje šalies tarnybos buvo kaltintos instituciniu rasizmu ir smurtu prieš migrantus.
„Aš tik priminsiu, kad „Amnesty International“ sakė, jog ukrainiečiai blogai ginasi. Ir dėl to sukelia pavojų civiliams“, – priminė socialdemokratė D. Šakalienė.
Krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas sakė manantis, kad Lietuva viską padarė teisingai.
„Kitaip ir negalėjome padaryti. Nes jeigu būtume padarę kitaip, tai būtume pažeminti, atidarę dar vieną nelegalios migracijos kelią. Ir būtume tapę pereinamuoju kiemu. Pamaitino, turėjai stogą virš galvos, turėjai galimybę nusiprausti. Taigi, manau, kad padarėme tai, ką galėjome padaryti. Negalėjome gi sukurti 5 žvaigždučių viešbučių lygio priėmimo sąlygų“, – LNK žinioms sakė ministras L. Kasčiūnas.
Gali būti ir taip, kad migrantai nesustos, o nacionalinio lygio teismai gali būti tik tramplynas.
„Neabejoju, kad anksčiau ar vėliau, arba šiose individualiose bylose, ar, jeigu prireiks, ir bendrame ieškinyje bus kreipiamasi į tarptautines instancijas, jeigu Vyriausybė nematys poreikio atlyginti ir kažkaip kompensuoti tą žalą“, – tikino advokatų profesinės bendrijos „Relex“ vadovaujantis partneris R. Satkauskas.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
