Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba anksčiau išsakė pastabų dėl to, kaip Lietuva elgėsi su į mūsų šalį patekusiais migrantais ir prieglobsčio prašytojais.
Vidaus reikalų ministerija (VRM) atmetė kritiką dėl į Lietuvą neteisėtai patekusių migrantų ir prieglobsčio prašytojų teisių bei lygių galimybių pažeidimų. Priemonės, kurių ėmėsi Lietuva, nepaisant to, kad dalis jų neatitinka tarptautinės teisės, ministerijos vertinimu, padėjo suvaldyti Baltarusijos režimo inicijuotą hibridinę ataką.
Ir apskritai, ministerijos įsitikinimu, savo teisės aktus turi keisti ne tiek Lietuva, kiek Europos Sąjunga, ir atsižvelgti, kad migracija gali būti instrumentalizuota, tapti politinio poveikio priemone.
„Susidūrusi su šia beprecedente situacija, Lietuva darė viską, kad užtikrintų balansą tarp nacionalinio saugumo ir žmogaus teisių. Deja, atsakymų dėl šio balanso negalime rasti galiojančioje ES teisėje – ES teisė nebuvo ir, nepaisant didelių pastangų, kol kas nėra pritaikyta kovoti su hibridinėmis atakomis, kuriose naudojamas migrantų instrumentalizavimas“, – komentare Delfi aiškino VRM Strateginės komunikacijos skyrius.
Delfi kalbinti politikai į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pastabas dėl to, kaip Lietuva elgėsi su į šalį patekusiais migrantais ir prieglobsčio prašytojais, sureagavo skirtingai: Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas aiškino, kad Lietuva privalėjo imtis atgrasančių priemonių, ką ir darė.
Savo ruožtu Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Rakevičius teigė, kad tarnybos kritika pagrįsta. Politikas ragino pasimokyti iš klaidų, padarytų per šią migrantų krizę, ir nekartoti jų ateityje.
Tiesa, apgyvendinimo centruose vis dar turime neteisėtai Lietuvos sieną kirtusių migrantų.
Trečiadienio duomenimis, Pabradės užsieniečių registracijos centre jų yra 117, o Ruklos pabėgėlių priėmimo centre ir Naujininkų pabėgėlių centre – 48, Delfi pasakojo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) patarėjas Giedrius Mišutis. Taigi, iš viso – 165.
Mišutis: mes maitinom ir išlaikėm, o jie pabėgo
Bent jau Pabradėje, anot patarėjo, migrantams užtikrinamos normalios sąlygos.
„Jo apimčių, jo galimybių visiškai užtenka tam, kad būtų tiems skaičiams [žmonių], kurie dabar yra, užtikrintos normalios gyvenimo sąlygos“, – sakė jis.
„Dabar, kur yra 170, nesakyčiau, kad čia labai mažas skaičius, bet toks darbinis, natūraliai tų žmonių ir iki migracijos krizės pradžios būdavo – apie 100, tai daugiau, tai mažiau“, – pridūrė G. Mišutis.
Migrantų antplūdis iš Baltarusijos Lietuvą užklupo užpernai. Tuomet, kai jie dar nebuvo apgręžinėjami, migrantus stengtasi kažkur apgyvendini. 2022 metų sausio 1 dienos duomenimis, Lietuvoje penkiuose centruose turėjome 3 403 migrantus, šių metų sausio 1-ąją jų buvo belikę 205.
„Dabar [turime] 165 nuo to laiko, kai jiems buvo suteikta teisė judėti Lietuvos teritorijoje, ribotą laiką išeiti iš centrų ir būti Lietuvos teritorijoje be teisės išvykti į užsienio valstybes. Didžioji dauguma jų pasinaudojo ta teise ir pasišalino, beveik neabejojama, į tikslo valstybes, tai yra Vakarų Europą“, – apie tai, kur migrantai dingo, pasakojo G. Mišutis.
Migrantų centruose, pasak jo, po vieną-kitą užsieniečių mažėja kasdien.
„Tie, kurie prašėsi prieglobsčio, deklaravo savo meilę Lietuvai, tikslo valstybę, tuos, kuriuos Lietuva maitino, išlaikė, suteikė stogą, visas paslaugas, visos įsijungusios tarnybos – VSAT, apsauga, teismai, medicinos paslaugos, kitos žinybos... Deklaruojama buvo viena, bet tikslas – nuo pat pradžių matėsi, – kad yra kitas, kad Lietuva jų visai nedomina. Tik atsidarė galimybės, jie dauguma pabėgo iš Lietuvos“, – pažymėjo VSAT atstovas.
Tiesa, kita dalis migrantų, kai kurie paskatinti kompensacijomis, galiausiai išvyko į savo kilmės šalis.
Kas vyksta su grąžintais migrantais?
Pagal Dublino reglamentą, migrantai yra tos šalies atsakomybė, kur pasiprašė prieglobsčio. Praėjusiais metais Lietuva buvo sulaukusi apie 4 tūkst. Vakarų Europos valstybių užklausų dėl to, ar esame pasiruošę priimti atgal iš Lietuvos pabėgusius migrantus.
Užklausų sulaukiame ir toliau.
„Šiemet pagal vadinamąjį Dublino reglamentą sulaukėme 263 užklausų. Dažniausiai jas siunčiančios šalys yra Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai ir Švedija.
Primename, kad bendras užklausų skaičius nereiškia, jog visos jos yra apie skirtingus asmenis. Neretai apie vieną ir tą patį asmenį būna pateikiamos 2–3 ar daugiau užklausų, siunčiami pakartotiniai paklausimai siekiant patikslinti ar papildyti informaciją ir pan.“ – Delfi komentavo Migracijos departamentas.
Departamento duomenimis, šįmet užsienio valstybės Lietuvai grąžino 22 čia prieglobsčio pasiprašiusius migrantus, 7 iš jų sietini su migrantų antplūdžiu iš Baltarusijos.
„Pagal minėtą reglamentą, nuo šių metų sausio 1 d. į Lietuvą grąžinti 22 užsieniečiai. Daugiausiai tai yra Irako (6), Azerbaidžano (4), Baltarusijos (3) ir Ukrainos (3) piliečiai. Su vadinamąja Lukašenkos hibridine ataka iš visų 22 šiemet gražintųjų yra siejami 7 asmenys“, – atsakyme nurodė departamentas ir paaiškino, kas vyksta su grąžintais migrantais.
„Įprasta tvarka grąžinamas užsienietis yra perduodamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams bei laikinai apgyvendinamas Užsieniečių registracijos centre. Tuomet įvertinama užsieniečio teisinė padėtis.
Jei visos teismų instancijos praeitos, organizuojamas jo išsiuntimas į kilmės šalį. Jei prieglobsčio procedūros nėra baigtos, prieglobsčio prašymo nagrinėjimas gali būti atnaujintas arba toks asmuo gali pakartotinai teikti prieglobsčio prašymą“, – rašoma departamento atsakyme.
Migracijos departamentas pabrėžė neturintis išankstinės informacijos, kiek asmenų ir kokių pilietybių kitos užsienio valstybės planuoja grąžinti į Lietuvą: „Sprendimus dėl užsienio piliečių grąžinimo priima tos šalies, kurioje yra užsienietis, atsakingos institucijos.“
Siekė atgrasyti
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba prieš kurį laiką paskelbė apžvalgą apie sąlygas, kuriomis Lietuvoje gyveno migrantai ir prieglobsčio prašytojai, ir konstatavo, kad daugumos lygių galimybių ar žmogaus teisių pažeidimų jų atžvilgiu būtų buvę galima išvengti taikant alternatyvias sulaikymui priemones.
Be to, pasak jos, kai kurių migrantų – nėščiųjų, žmonių su ilgalaikiais sutrikimais, Lietuva apskritai neturėjo teisės sulaikyti ir uždaryti centruose, tačiau vis tiek tai padarė.
Teigiama, kad didžiosios dalies atvykusių asmenų laisvė buvo apribota automatiškai, nepriimant kiekvieno asmens atžvilgiu individualaus sprendimo, taip pat pažymima, kad Lietuvos teisės aktai prieštarauja Europos Sąjungos teisės normoms, pagal kurias draudžiama prieglobsčio prašytoją sulaikyti vien todėl, kad jis valstybės narės teritorijoje yra neteisėtai.
L. Kasčiūno įsitikinu, Lietuvos sprendimas sulaikyti migrantus ir prieglobsčio prašytojus, apriboti jų laisvą judėjimą buvo teisingas ir būtinas. Politiko matymu, to reikėjo siekiant atgrasyti atvykti į Lietuvą.
„Tai buvo viena iš tų svarbių priemonių pati pirmoji, kurią mes priėmėme, po to jau prasidėjo apgręžimas, fizinis barjeras. Tai buvo tam, kad nesukurtume paskatų paversti Lietuvą dar vienu nelegalios migracijos keliu. Mes juos sulaikydavom ir apribodavom jų teisę judėti tam, kad nebūtų paskatos čia važiuoti kaip per žalios šviesos zoną“, – Delfi komentavo politikas.
Kasčiūnas: tarptautinę teisę reikia adaptuoti
Pažymėjus, kad, pagal tarptautinę teisę, nėščiųjų, žmonių su sutrikimais apskritai negalima sulaikyti ir uždaryti centruose, L. Kasčiūnas atkirto, kad „tarptautinė teisė nėra savižudybės aktas“. Jo nuomone, tarptautinė teisė turi keistis ir prisitaikyti.
„Man atrodo, tarptautinę teisę reikia adaptuoti prie įvairių geopolitinių situacijų. Kai migrantų krizę organizuoja šalia esantis diktatorius, norėdamas tave pažeminti, priversti derėtis, primesti savo žaidimo taisykles, savo valią, padaryti taip, kad mūsų durys būtų atviros, natūralu, kad mes turime adaptuotis. Reikia adaptuoti ir tarptautinę teisę. Aš manau, ji šitoje vietoje pasitemps“, – svarstė komiteto vadovas.
„Mes kaip valstybė savo veiksmus padarėme. Manau, mes suvaldėme šitą krizę. Dabar po laiko ateina torpedos, bet jos bereikalingos.
Kai kažkoks diktatorius vėl sugalvos organizuoti migracijos srautus ne į Lietuvą, ne į Lenkiją, o į Latviją, Suomiją, Norvegiją, pastatys valstybę ant kelių, ją pažemins, privers derėtis? Reikėtų pabusti“, – ragino L. Kasčiūnas.
Lietuva, jo nuomone, su migracijos krize susitvarkė tinkamai.
Kaip atrodo gyvenimas „bazinėmis“ sąlygomis
„Man atrodo, mes viską padarėme, kiek įmanoma, rėmuose, mūsų regione nelegalios migracijos srautai sumažėję ir tik mūsų regione, ir aš manau, tai yra mūsų sėkmingos politikos rezultatas, ir įrodymas, kad esame teisingame kelyje“, – vertino L. Kasčiūnas.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba savo apžvalgoje skyrė dėmesio psichinei ir fizinei migrantų bei prieglobsčio prašytojų sveikatai, sąlygoms, kuriomis jiems teko gyventi.
Jos ne visais atvejais buvo orios: pavyzdžiui, nėščiosios, norėdamos nusiprausti, nueiti į virtuvę, turėdavo prastu oru, naktį eiti per lauką, o sveikatos negalavimai būdavo sprendžiami pasiūlius išgerti paracetamolio, migrantai, ypač vegetarai, skundėsi dėl alkio, nes gaudavo tą patį maistą kaip ir kiti gyventojai, tik be mėsiškosios dalies (tik garnyrą), moterys mėnesinių metu neturėjo galimybių kasdien nusiprausti po dušu, prausyklose nebuvo karšto vandens.
Teigiama, kad prieglobsčio prašytojai ir migrantai Lietuvoje išgyveno nežinomybę ir baimę dėl ateities, susidūrė su diskriminacija, priekabiavimu, nužmoginimu, žeminančiu elgesiu, smurtu, ir įtampų buvo ne tik su migrantais iš kitų šalių, bet ir dėl apgyvendinimo vietų darbuotojų, pareigūnų nusiteikimo.
Atsakydamas į tai, L. Kasčiūnas tvirtino, jog migrantai ir prieglobsčio prašytojai, Lietuvoje turėjo „minimalistines sąlygas“, o „baziniai dalykai buvo užtikrinti“.
„Be to, kai tu pradedi kurti labai geras šiltnamio sąlygas, pavyzdžiui, leidi judėti, tai neatgraso ir tai kaip tik tampa traukos faktoriumi“, – pridūrė Seimo narys.
Kasčiūnas: kalbėjome taip, kaip yra
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba savo apžvalgoje apie migracijos krizę kritikavo šalies pareigūnus ir politikus, kurie migrantus vadino nelegaliais ir neteisėtais, juos nuasmenino, susiejo su pavojumi ir grėsme bei vengė gilintis į individualias migracijos priežastis. Tarp netinkamai komunikavusių paminėtas ir L. Kasčiūnas.
Jo paties įsitikinimu, politikai ir pareigūnai apie migrantus kalbėjo „taip, kaip reikėjo“.
„Mes grąžinome Europai suvokimą, kad yra valstybių sienos, sugrąžinom suvokimą, kad valstybė turi žinoti, kada atidaryti duris, kada jas uždaryti. Mes supratome, kad migracija gali būti naudojama kaip ginklas prieš tave, ir mes tą ginklą diktatoriui išmušėme iš rankų. Mes viską kalbėjome taip, kaip yra, neslėpdami.
Jei būtume įsivėlę į politkorektiškumo tabu sistemą, mes ir toliau būtume turėję labai rimtų problemų. Ir toliau būtume nepripažinę realybės, o realybė būtų suskaldžiusi mūsų visuomenę ir galbūt pakirtusi mūsų valstybės idėją, nes nekontroliuojama migracija valstybėje skaldo visuomenę“, – dėstė L. Kasčiūnas.
Raskevičius: norėtųsi įvertinti, kas padaryta
Savo ruožtu Delfi kalbintas Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T. V. Raskevičius sutiko, kad tarnybos išsakyta kritika dėl visiems migrantams ir prieglobsčio prašytojams Lietuvoje taikyto sulaikymo yra pagrįsta.
Ši kritika, anot jo, koreliuoja su tuo, ką anksčiau dėl asmenų sulaikymo bei apgręžimo išsakė nevyriausybinės organizacijos, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.
„Vertindami šiuos probleminius aspektus, mes visų pirma turime paklausti ir atsakyti, kas yra padaryta, kad hibridinė ataka, su kuria Lietuva buvo susidūrusi šiuo laikotarpiu, nepasikartotų, nes visi žmogaus teisių pažeidimai, kuriuos šiandien aptarinėjame, yra su tuo susiję.
Praeityje buvo daug skambių pareiškimų, kad žmogaus teisės išmestos į dėžę – taip prezidentas komentavo Seimo priimtus sprendimus. Norėtųsi dabar vertinti, kas buvo padaryta ne tik statant sieną, kuri sustiprino mūsų sienos apsaugą, bet ir taikant visas diplomatines, finansines, sankcijų priemones, kad žmonės iš Artimųjų Rytų nevyktų ir Baltarusijos režimas tos sienos toliau nebekurtų, ir neviliotų žmonių į prekybos žmonėmis pinkles“, – kalbėjo T. V. Raskevičius.
Pripažįsta: iš pradžių pavyko ne viskas
Anot jo, labai svarbu, kad Lietuva išmoktų pamokas ir ateityje jos nepasikartotų.
Kalbėdamas apie migrantams ir prieglobsčio prašytojams Lietuvoje sudarytas sąlygas, politikas teigė, kad bent jau pirmaisiais krizės mėnesiais 2021-ųjų vasarą materialinės sąlygos buvo pats didžiausias iššūkis šaliai. Ilgainiui sąlygos, anot jo, gerėjo.
„Sąlygos einamuoju laikotarpiu buvo nuolatos gerinamos, siekiama atsižvelgti į pastabas ir buvo ieškoma sprendimų. Taip, iš pradžių pavyko ne viskas, bet matėsi tarpinstitucinis bendradarbiavimas siekiant kritikos aspektus atliepti ir taisyti padėtį, – pažymėjo T. V. Raskevičius.
– Žinau, kad Vidaus reikalų ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija plėtoja vadinamosios migracijos agentūros koncepciją, kad ir, pavyzdžiui, VSAT nevykdytų sriubos dalinimo funkcijos migrantams, o vykdytų sienos apsaugą. Norėtųsi, kad tos agentūros steigimas ir matymas, kaip yra valdomi migracijos procesai Lietuvoje, turėtų aiškesnę formą, ir būtų ne tik apie tai kalbama, bet ir daroma.“
Raskevičius: kai kurie krizės kontekste sukūrė politinį kapitalą
T. V. Raskevičius sutiko, kad kai kurie politikai apie migrantus ir prieglobsčio prašytojus komunikavo netinkamai. Jis atkreipė dėmesį į tai, kaip skiriasi politikų retorika, kai jie kalba apie migrantus iš Artimųjų Rytų ir migrantus iš Ukrainos, kurie pabėgo nuo karo.
„Kai kurie politikai migrantų krizės kontekste sukūrė savo politinį kapitalą. Aš manau, kad tai yra ne tik Lietuvai būdingas reiškinys, bet jį galima pastebėti ir Vakarų Europoje.
Kad Lietuvos žmonės yra geranoriški ir linkę žmonėms, kuriems reikalinga pagalba, padėti, tą aiškiai parodė ukrainiečių krizė. Akivaizdu, kad situacijos nėra palyginamos, bet retorika, kurią politikai naudojo apibūdindami šias skirtingas asmenų grupes, skyrėsi kaip diena ir naktis. Kodėl jie taip darė, reikėtų, tikriausiai, jų ir paklausti“, – pažymėjo komiteto vadovas.
Vidaus reikalų ministerija (VRM) atmetė Lygių galimybių kontrolės tarnybos pastabas dėl visiems migrantams be išimčių taikyto sulaikymo. Priemonės, kurių ėmėsi Lietuva, pasak ministerijos, padėjo suvaldyti prieš šalį vykdytą hibridinę ataką.
VRM vertinimu, savo teisės aktus turi taisyti ne tiek Lietuva, kiek Europos Sąjunga bei atsižvelgti į tai, kad migracija gali tapti instrumentu, politinio poveikio priemone.
VRM: turi keistis ES teisė
„Susidūrusios su beprecedente organizuotos migracijos banga ir reaguodamos į Baltarusijos režimo sukeltą migracijos krizę, bei siekdamos atremti politinį spaudimą, apginti nacionalinį saugumą ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui ES prieglobsčio sistema tiek Lietuva, tiek Lenkija ir Latvija nedelsiant ėmėsi priemonių nacionaliniu lygiu, kurių dėka buvo suvaldyta hibridinė ataka prieš mūsų valstybes. Praktika parodė, kad migracijos instrumentalizavimas ir migracija yra skirtingi veiksniai, kuriems turi būti taikomos skirtingos tikslinės priemonės.
Suvaldyti migracijos instrumentalizavimą vien nacionalinio lygmens priemonių nepakanka, tam reikia naujų bendrų ES lygmens sprendimų ir pokyčių ES teisėje. Vidaus reikalų ministerija dar 2021 m. parengė siūlymus tobulinti ES teisės aktus išorės sienų apsaugos ir prieglobsčio srityse, kad nedemokratinių šalių režimai negalėtų piktnaudžiauti ES prieglobsčio sistema politiniais tikslais.
Europos Komisija dar tais pačiais 2021 metais pateikė teisėkūros pasiūlymus, kuriuose buvo atliepti Lietuvos teikti siūlymai dėl veiksmingo atsako į migracijos instrumentalizavimą. Tačiau, kaip žinia, ES teisėkūros procedūra yra ilga ir sudėtinga, į ją įsitraukusi tiek Europos Komisija, tiek ES Taryba (ir kiekviena ES valstybė narė), tiek Europos Parlamentas.
Per 2022 m. prancūzų ir čekų pirmininkavimo metu pasiekta tam tikros pažangos, tačiau iki realių ES teisės pokyčių dar laukia ilgas procesas“, – atsakyme Delfi nurodė VRM Strateginės komunikacijos skyrius.
Planuoja pakeitimus ir Lietuvoje
Visgi, teisės aktus, pasak ministerijos, planuojama keisti ir Lietuvoje: siūloma įstatymu įtvirtinti galimybę valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu neįleisti į Lietuvą užsieniečių, kurie pažeidžia valstybės sienos kirtimo tvarką, taip pat – sudaryti galimybę užsieniečiams pateikti prašymus suteikti prieglobstį, neatsižvelgiant į tai, ar jie į Lietuvą atvyko teisėtai ar neteisėtai.
Be kita ko, siūloma panaikinti nuostatą, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik dėl to, kad jis į Lietuvą atvyko neteisėtai kirsdamas valstybės sieną.
Seime šios pataisos jau svarstomos.
Ministerija tikino, kad į Lietuvą neteisėtai patekusiems bei sulaikytiems migrantams buvo užtikrintos bazinės gyvenimo sąlygos, bet tuo pačiu pripažino, kad poreikis tobulinti migrantų apgyvendinimo tvarką yra. Prie to dabar esą ir dirbama.
Nebuvome pasiruošę
„Lietuva nebuvo pasiruošusi tokiam migrantų antplūdžiui, nes pirmą kartą susidūrėme su Baltarusijos režimo organizuota neteisėta migracija į Lietuvą, tačiau net ekstremaliomis sąlygomis ir per labai trumpą laiką žmonėms buvo užtikrintos bazinės gyvenimo sąlygos, jos visą laiką nuosekliai gerintos.
Siekdami kuo greičiau užtikrinti tinkamas sąlygas, kreipėmės į Europos Komisiją, ES agentūras ir šalis partneres dėl humanitarinės paramos. Aktyvavome Sąjungos civilinės saugos mechanizmą, kurio pagalba per gana trumpą laiką sugebėjome užtikrinti minimalius standartus atitinkantį apgyvendinimą bei maitinimą, taip pat medicinines paslaugas ir vaikų užimtumą.
Taip pat aktyviai bendradarbiavome su nevyriausybinėmis organizacijomis (Raudonasis kryžius, Maltiečiai, Caritas, Maisto bankas, Šaulių sąjungos savanoriai), kurių pagalba šių tikslų pavyko pasiekti dar greičiau ir veiksmingiau.
Neteisėtos migracijos krizė atskleidė būtinybę turėti lankstesnę migrantų apgyvendinimo tvarką, pritaikytą ir dideliems migrantų srautams. Šiuo metu yra derinamas naujas migrantų apgyvendinimo modelis, kuris padėtų užtikrinti sklandesnį migrantų priėmimo sąlygų koordinavimą, pagerintų teikiamų paslaugų kokybę ir operatyvumą, bei numatytų aiškias institucines atsakomybes“, – komentavo VRM.
Teigia, kad ministrė buvo objektyvi
Ministerija sureagavo ir į tarnybos pastabas dėl netinkamos politikų, įskaitant vidaus reikalų ministrę, retorikos. Aiškina, kad retorika atitiko realią situaciją, o ilgainiui ir kiekvieno migranto padėtis buvo įvertinta individualiai.
„Pažymėtina, kad terminas „neteisėta migracija“ nėra naujas, tai nėra valstybės politikų komunikacijos naujadaras, jis vartojamas teisės aktuose, įskaitant ES teisę.
Taip pat pažymėtina, kad su pavojumi ir grėsme buvo susietas migracijos instrumentalizavimo, t. y. migrantų išnaudojimo politiniam spaudimui vykdyti reiškinys. Kitaip sakant, grėsmė kilo dėl Baltarusijos režimo vykdomos hibridinės atakos, kurios vienas iš elementų buvo dirbtinai sukurtas migracijos srautas – režimas ne tik organizavo migrantų srautus į Baltarusiją, bet ir skatino migrantus kirsti sieną neteisėtai, net stumdavo juos jėga.
Vidaus reikalų ministrės tiesioginė atsakomybė yra užtikrinti valstybės sienos apsaugą ir viešąjį saugumą. Galbūt ne iš karto, tačiau kiekvieno užsieniečio situacija buvo įvertinta individualiai ir dėl kiekvieno jų buvo priimti individualūs sprendimai.
Ministrės komunikacija šiais klausimais visuomet buvo objektyvi, atitinkanti situaciją, atvira ir aiški“, – tvirtino VRM.
Tikina, kad Lietuva siekė balanso tarp nacionalinio saugumo ir žmogaus teisių
Ministerija į klausimą, ar Lietuva pažeidė bent dalies migrantų ir prieglobsčio prašytojų teises, tiesiai neatsakė, tačiau patikino, kad Lietuva darė viską, kad „užtikrintų balansą tarp nacionalinio saugumo ir žmogaus teisių“.
Be to, ministerija pažymėjo, kad ne visi į Lietuvą patekę migrantai turėjo turėti lygias galimybes.
„Užsieniečiai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, turėjo teisės aktuose nustatytas skirtingas procesines teises ir galimybes. Kaip minėta, kiekvieno užsieniečio situacija buvo įvertinta individuliai ir buvo nustatytas skirtingas jų pažeidžiamumo lygis bei kiti faktoriai, todėl negalima būtų konstatuoti, kad visi jie turėjo turėti tokias pačias lygias galimybes.
Taip pat minėta, kad valstybė neturėjo galimybių iš karto visiems užtikrinti aukšto standarto priėmimo sąlygų, tačiau nuosekliai siekta jas gerinti.
Susidūrusi su šia beprecedente situacija, Lietuva darė viską, kad užtikrintų balansą tarp nacionalinio saugumo ir žmogaus teisių. Deja, atsakymų dėl šio balanso negalime rasti galiojančioje ES teisėje – ES teisė nebuvo ir, nepaisant didelių pastangų, kol kas nėra pritaikyta kovoti su hibridinėmis atakomis, kuriose naudojamas migrantų instrumentalizavimas, tad šalims nelieka nieko kito, kaip gintis nacionalinėmis priemonėmis“, – pabrėžė VRM.
Dauguma pabėgo iš Lietuvos
Savo apžvalgą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba parengė po apsilankymų prieglobsčio prašytojų sulaikymo vietose, kur specialistai lankėsi 2021–2022 metais. Su išsamia apžvalga galite susipažinti čia.
Migrantų krizė Lietuvą užklupo 2021 metų vasarą, kai pasienyje su Baltarusija į mūsų šalį ėmė plūsti migrantai iš Artimųjų Rytų, Afrikos ir Azijos šalių. Lietuvos institucijų atstovai skelbė, kad tai – Baltarusijos režimo vykdomas hibridinės karas ar ataka.
Ilgainiui – 2022 metų gegužę–birželį – centruose apgyvendintų prieglobsčio prašytojų ir migrantų skaičiai pradėjo mažėti: daliai suteikus laikinus leidimus gyventi humanitariniais pagrindais, daliai gavus pabėgėlio statusą, vis didėjant asmenų, kuriems buvo leidžiama išvykti iš centrų, skaičiui, tai yra, teismams suteikus teisę judėti laisvai Lietuvos teritorijoje.
Didžioji dalis asmenų, kuriems buvo suteikta teisė laisvai judėti, paliko centrus ir, tikėtina, išvyko iš Lietuvos. Tačiau, pagal Dublino reglamentą, migrantai yra tos šalies atsakomybė, kur pasiprašė prieglobsčio.