Ataskaitose išskiriamos ir teisės viršenybės problemos Lietuvoje. Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius tvirtina, kad kritikos iš EK Lietuva sulaukia dėl „atšalimo laikotarpio“ nebuvimo, skiriant politikus Konstitucinio Teismo (KT) teisėjais, taip pat pabrėžiamos mažos teisėjų, prokurorų algos.
„Žiūrint į Lietuvą, atskirose srityse, yra keletas iššūkių. Komisija pastebėjo, kad nėra jokio atšalimo laikotarpio, skiriant politikus Konstitucinio Teismo teisėjais. Taip pat nėra užtikrinamas efektyvus valdžių, tai yra politinės bendruomenės ir teismų atskyrimo, principas“, – Eltai teigė V. Sinkevičius.
„Lietuvoje turėjome precedentą, kai Seimo narys, tapęs Konstitucinio Teismo teisėju, turėjo vertinti įstatymą, kurį pats vos prieš porą mėnesių priėmė Seime. Be kita ko, nebuvo pateikta nei to Konstitucinio Teismo teisėjo atskiroji nuomonė, nei jis nusišalino nuo vertinimo“, – aiškino jis.
EK narys pabrėžė, kad šis konkretus pavyzdys gerai iliustruoja problemą, kai politikas, dalyvavęs įstatymo priėmime, staigiai tampa KT teisėju ir išryškėja asmeninis interesų konfliktas.
„Akivaizdus, aišku, asmeninis interesų konfliktas ir ne tik kalbant apie asmenines pozicijas, tačiau ir dėl ryšių su buvusiais kolegomis ir bičiuliais. Todėl labai svarbus yra valdžių atskyrimo principas“, – tvirtino eurokomisaras.
„Keistai atrodo ir praktika Lietuvoje, kad yra saugikliai teisėjams baigus darbą, vadinamieji „atšalimo laikotarpiai“, tačiau nėra saugiklių politikams tapti teisėjais. Nors esminis principas ir yra – apsaugoti teismų sistemą nuo politikų įtakos“, – pažymėjo jis.
ELTA primena, kad Seimas šį pavasarį paskyrė KT teisėju parlamentarą, konservatorių frakcijos narė Stasį Šedbarą. Politikas jau kurį laiką buvo sustabdęs savo narystę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje, tačiau jo kandidatūra Seimo opozicijai kėlė abejonių - keltas klausimas, ar tapęs teisėju S. Šedbaras galės išlikti politiškai neutralus.
Išskiriama žemų teisėjų ir prokurorų atlyginimų problema
V. Sinkevičius taip pat pažymėjo, kad EK atkreipia dėmesį į žemus teisėjų, jų asistentų ir prokurorų atlyginimus Lietuvoje, kurie beveik nesikeitė nuo 2008 metų.
„Atlyginimai pradedantiems teisėjams ir prokurorams yra vieni žemiausių ES ir situacija panaši su valstybės kompensacija advokatams. Atitinkamai aišku mažėja dirbančių prokurorų skaičius ir tai turėtų būti vienas didžiausių prioritetų Lietuvos politinėje darbotvarkėje“, – tikino EK narys.
Viešųjų pirkimų srityje – vienos didžiausių rizikų korupcijai, Seimo kontrolieriai neturi pakankamai resursų
Galiausiai, eurokomisaras išskyrė, kad Lietuvoje, viešųjų pirkimų srityje, yra vienos didžiausių rizikų korupcijai, tad šią problemą taip pat reikėtų spręsti.
„Itin silpna konkurencija, daugėja pirkimų, kuriuose dalyvauja tik vienas paslaugos tiekėjas“, – sakė jis.
Taip pat V. Sinkevičius akcentavo, kad Seimo kontrolieriai šalyje neturi pakankamai resursų stebėsenai, kuri yra reikalinga siekiant užtikrinti nepriklausomą ir nešališką Seimo darbą.
Apžvalgoje – akcentas Lenkijai ir Vengrijai
Eurokomisaras tvirtino, kad EK rengia minėtą apžvalgą, kad būtų stebima, kiek autonomiškas ir efektyvus yra teisinės ir politinės kontrolės aparatas ES šalyse. Pasak jo, didžiausios problemos matomos Vengrijoje ir Lenkijoje – ypatingai dėl žiniasklaidos laisvės trūkumo.
„Vengrijoje valdžių atskyrimo principas de faсto neveikia, būklė su teismais, žiniasklaidos laisve, nulemia tai, kodėl pagal „Freedom House” Vengrija laikoma tik iš dalies laisva demokratija. Lenkijoje situacija yra geresnė, nors tendencijos taip pat nėra geros“, – aiškino V. Sinkevičius.
„Žmonių nuotaikos taip pat atspindi šią situaciją. Kaip pavyzdys, Danijoje, Suomijoje, Vokietijoje apie 75 proc. žmonių mano, kad teismai veikia autonomiškai. Tuo tarpu Lenkijoje tik 30 proc. Lietuvoje vertinimas yra maždaug per vidurį, tarp minėtų šalių“, – tvirtino jis.
EK jau praeitais metais yra pranešusi, kad nori užblokuoti 7,5 mlrd. eurų Europos Sąjungos ES lėšų skyrimą Vengrijai, kaltinamai korupcija ir teisės viršenybės principo pažeidimais.